Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-24 |
Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus ir įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose.
Vieno kilometro ilgio bandomajame ruože sunaudota 9 000 tonų šlako, kuris susidarė UAB „Gren Klaipėda” (anksčiau – „Fortum Klaipėda”) atliekų deginimo jėgainėje ir buvo paruoštas naudojimui. Projekto užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija, rangovas – AB „Kauno tiltai“, o kelio įrengimo ir eksploatacijos metu tyrimus vykdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Tiksli eksperimentinio ruožo vieta – Jurbarko rajone esantis valstybinės reikšmės rajoninis kelias Mikutaičiai I –Vertimai nuo 1,8 iki 2,8 km. Šiame ruože įrengtos 5 eksperimentinės dangų konstrukcijos. Projektas vykdomas dviem etapais. Pirmas etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas, antras etapas – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas sumontuotų daviklių pagalba. Antras etapas tęsis iki 2024 m. balandžio, tačiau eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.
„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas – tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui, gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, o kelių infrastruktūrai plėsti turėtume Lietuvoje gaunamą perdirbtą žaliavą. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Rugsėjį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad eksperimentui pasitvirtinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką, kuri pakeis įprastai importuojamą granitą.
„Pelenų ir šlako panaudojimas sudaro sąlygas kurti naują vertę, užuot be reikalo naudingą medžiagą vežus į sąvartynus“, – sako aplinkos ministras.
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, esant teigiamiems tyrimo rezultatams bei nustačius, kad Lietuvoje galimas tinkamas atliekų deginimo įrenginiuose susidariusio šlako panaudojimas Lietuvos mastu, galėtų mažėti utilizuojamo šlako kiekiai ir jo utilizavimo kaštai.
Pasak UAB „Gren Lietuva” generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, tai yra dar vienas seniai lauktas atliekų panaudojimo etapas.
„Nuo tada, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji atliekų vertimo energija jėgainė Klaipėdoje, mes aktyviai ir nuosekliai dirbome, kad šlakas būtų pripažintas naudinga medžiaga ir būtų ne išmetamas, o panaudojamas. Per tą laiką su Vilniaus Gedimino technikos universiteto įvairiais padaliniais atlikome penkis ilgalaikius tyrimus ir įrodėme, kad mūsų šlakas yra patikima ir naudinga medžiaga. Šiame projekte tai tapo realybe“, – teigė Vitalijus Žuta.
Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkstančių tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20% šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Taigi Lietuvoje per metus susidaro apie 120 tūkstančių tonų šlako. Šlakas susidaro deginant nepavojingas atliekas aukštoje, maždaug 1000 C, temperatūroje ir yra kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga.
Nemanau, kad tai pirmas projektas, nes mano duomenimis, ilgas magistralės ruožas buvo nutiestas panaudojant šlaką. Tekdavo vežioti senuosius kelininkus, kurie projektavo, kontroliavo ir organizavo statybos darbus, tai mano tėvukas, rūpinęsis ruožu nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio, visada „suburbėdavo – sakiau dėl karščio siūlių…”, kai važiuodavome ruožu, kuriame būdavo daug smulkių įtrūkimų skersai kelio (greitai važiuojant labai jausdavosi-turėtumėt prisiminti, tačiau dabar jau daug perasfaltuota). Kaip man paaiškino, kažkokiame ruože nebuvo tinkamai išlaikyta eksperimentinė kelio tiesimo technologija panaudojant iš šiluminių elektrinių surinktą šlaką ir dėl to kažkokių būtinų karščio išsklaidymo siūlių. O šlakas dėl statybinių medžiagų trūkumo buvo vežamas ir iš Latvijos, todėl buvo įdomu klausytis „ginčų / pasiteisinimų” dėl galimų klaidų, kurios „išlindo” po dešimtmečių
Kiek pamenu pasakojimus, šlakas vasarą labai akumuliuoja šilumą, todėl šlako ruože kas kažkiek metrų reikėjo įrengti berods skaldos siauras juostas. Kažkas užmiršo ar ne taip padarė kažką padarė, todėl karštis „išeidinėjo” per asfaltą, suformuodamas įtrūkimo siūles.