Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-17 |
Šventesni už Romos popiežių komentatoriai beigi ekspertai ėmėsi smerkti paskutines dienas savo poste skaičiuojančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kam ji Vladimiro Putino patarta skambino Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai pasikalbėti apie neteisėtų migrantų krizę Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Esą Europos Sąjungos vadovai ligi šiol buvo susitarę su rinkimus pernai suklastojusiu ir savo šalies opoziciją po to po asfaltu pakišusiu diktatoriumi nebendrauti ir ignoruoti jį kaip neteisėtai savo pareigas užimantįjį. Kai kurie kritikai be to prisiminė, kad p. Merkel Minsko diktatoriui skambino pernai, kada vyko susidorojimas su Baltarusijos opozicija, tačiau tąsyk p. Lukašenka atsisakė „pakelti triūbelę”.
twitter.com/Straz_Graniczna stopkadras
Aš spėčiau, kad „šluboji Vokietijos politikos antis” (taip kai kada vadinami politikai, kurių kadencija vadovaujančiose pozicijose ritasi pabaigos link) nusprendė nusižeminti siekdama išvengti ginkluoto konflikto Europos viduryje. Ši p. Merkel intencija, vargu, ar bus visuotinai pripažinta, tačiau būtent taip jos veiksmą yra lengviausia suprasti (pridūrus nuoširdžią kolektyvinę vokiečių atsakomybę už Europoje sukeltus du pasaulinius karus XX amžiuje).
Pono Lukašenkos vykdoma migrantų krizė yra šlykšti ir nežmoniška, nors ir nestebinanti. Diktatorius, įrodęs, kad jam bendrapiliečiai yra tolygūs gyvuliams, nebūtinai laikysis kitokio požiūrio į savoje šalyje laikomus užsieniečius.
Visas veiksmas lyg iš absurdo teatro: Minsko režimui artimos turistinės turizmo kompanijos Artimųjų Rytų šalyse organizuoja „turistų” antplūdį, parduodamos Baltarusijos įvažiavimo vizas po porą tūkstančių JAV dolerių. Baltarusijos valstybinė oro pervežimų bendrovė ir panašūs jos partneriai juos atgabena į Minską (pastebėčiau – su įvažiavimo viza ir bilietu tik į vieną pusę). Čia „turistai” su gausiomis šeimomis beigi vaikais gauna apgyvendinimą viešbučiuose esą 14 dienų, tačiau nesuėjus šiam terminui išspiriami iš viešbučių lauk ir turi slankioti po miestą kol juos surenka Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnai, suformuoja ištisas pėsčiųjų kolonas arba komandas, kurias krauna į karinį transportą ir veža prie sienos su Lenkija. Žadėdami, kad ten turistų laukia autobusai, vešiantys juos į pažadėtąją žemę – Vokietijon.
Iš tikrųjų „turistai” atvaromi prie sienos su Lenkija, kur jų niekas išskyrus baltarusių pareigūnus ir lenkų pasienio užkardas nelaukia.
Baltarusijos diktatorius tuo pat metu saviškiams pudruoja smegenis esą dėl viso to kalti Vakarai ir Europa. Pudruoja ne šiaip sau, o lošėjų terminais kalbant keldamas statymus. Ligi kokio lygio – mes nežinome, nes nežinome, kas iš tikrųjų dedasi ano gudraus, tačiau nevispročio galvoje. Man rodos, jei ne p. Merkel skambutis, situacija judėtų kasdien vis blogyn iki kokio nors susišaudymo tarp Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnų.
Tai nereiškia, kad Vokietijos kanclerės skambutis visiškai eliminavo tokią galimybę. Tačiau turime teisę sakyti, kad mažų mažiausiai atidėjo kelioms artimiausioms dienoms.
Kita vertus, paskutinę savaitę teko perskaityti tekstų, kurių autoriai remiasi ne tik savo loginiais išvedžiojimais ir dažniausiai mato daug toliau savo nosies. Taigi, jie jungia į grandinę labai svarbius požymius, sakydami, kad ginkluotas konfliktas prie ES išorės sienų sutelktų į save viso pasaulio dėmesį, ir to dėmesio pritrūktų, jeigu tuo pat metu Rusija sumanytų šiek tiek pasitvarkyti su Ukraina. O jeigu lygia greta Kinija imtųsi spręsti jai rūpimą Taivano klausimą, stigtų ne tik dėmesio, bet ir civilizuoto pasaulio galimybių šiems recidyvams deramai pasipriešinti. Apokalipsės scenarijus? O kodėl ne…
Nors šiame tekste neminiu Lietuvos, tačiau nepamiršau galimybės, kad Lenkijos vietoje galėtų būti įrašytas mūsų šalies pavadinimas.
Parašykite komentarą