Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-03-13 |
Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, šiuo metu tarp uostamiesčio skyriuje registruotų bedarbių yra 653 neįgalieji.
Darbo biržos vyriausioji specialistė Romutė Petrulienė teigia, jog birža neįgaliuosius dažniausiai įdarbina socialinėse įmonėse, kuriose yra jiems specialiai pritaikytos darbo vietos. Tarp tokių įmonių yra UAB „Kitokia diena“, UAB „Resegda“, bendrovės „Socialinė integracija“, „Neįgaliųjų paslaugų centras“, „Lyderio grupė“, „Dominus Projektai“, „Patikimos paslaugų grupės“, „SRS SERVISAS“, „BSS grupė“, „Neįgaliųjų integracija” ir „Rimi Lietuva“.
Nuo 1959 m. veikianti UAB „Regseda” (buvęs aklųjų kombinatas) šiuo metu teikia ir rankinio darbo paslaugas -pavyzdžiui, pakuojami vitaminai. Martyno Vainoriaus nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, bet kuri įmonė ar darbdavys gali gauti paramą, jei įdarbina neįgalųjį asmenį ar steigia naujas darbo vietas bei pertvarko senąsias taip, kad jos būtų pritaikytos prie žmogaus negalios.
„Esame socialinė įmonė, kuri yra įsipareigojusi įdarbinti neįgaliuosius, kad jie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų visų darbuotojų skaičiaus. Naudos iš to gauname nedaug, nes ne visi tikslinės grupės darbuotojai gali atlikti jiems pavestas užduotis“, – sako bendrovės „Dominus Projektai“ direktorė Lina Matulaitytė.
Šioje įmonėje įdarbinta 19 neįgalumą turinčių asmenų.
„Mes siūlome darbą, bet neįgaliųjų, norinčių darbinti, labai mažai randame“, – teigia L. Matulaitytė.
Dar 1959 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkurtos įmonės „Regseda“ tikslas, pasak jos direktorės Kristinos Zibalienės, yra padėti regos sutrikimų turintiems žmonėms, o ne uždirbti. Beje, įmonė įdarbina ir žmones su kitokia negalia – turinčius klausos, nervų sistemos, elgsenos, judėjimo bei kitokių sutrikimų.
„Regsedoje“ dirba net ir visai nematantys žmonės, kurie puikiai atlieka klijavimo, lankstymo, smulkių detalių fasavimo, surinkimo, pakavimo, suvėrimo ir panašius darbus“, – pasakoja direktorė.
Šios įmonės tikslas, K. Zibalienės teigimu, vykdyti tokią veiklą, kuri užtikrintų darbo vietas asmenims, praradusiems profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyviems, negalintiems lygiomis sąlygomis su sveikaisiais konkuruoti darbo rinkoje. Įmonė skatina, kad šie žmonės grįžtų į darbo rinką, palaiko jų socialinę integraciją, kartu taip mažindama ir socialinę atskirtį.
„Regsedoje“ šiuo metu dirba 152 neįgalieji (iš viso yra beveik 180 darbuotojų). Beveik pusė neįgaliųjų turi regos sutrikimų.
Klaipėdos miesto bendrijos „Artritas“ vadovė Sigita Kurmelienė pasakojo, kad dirba šeši jai priklausantys neįgalieji. Jie dirba parduotuvėje, kirpykloje, vienas neįgalusis yra ūkvedys, viena moteris – mokytoja.
„Dauguma nesako, kad turi neįgalumą. Dėl to jiems buvo lengviau įsidarbinti. Buvo ir toks atvejis, kai vienoje kirpykloje atsisakė darbuotojo, vos tik sužinojo apie jo negalią“, – apgailestavo bendrijos vadovė.
„Atvira Klaipėda” pakalbino porą besidarbuojančių neįgalių klaipėdiečių.
Mergina pasakojo, jog nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi, tačiau jos neįgalumas yra lengvas – pati vaikšto be kitų pagalbos, yra paralyžiuota tik dešinė kūno pusė. Ji pradėjo dirbti pernai, po kelis mėnesius vykusių darbo paieškų. Pirmas bandymas, jos teigimu, buvo nesėkmingas, nes jos nepriėmė dirbti pardavėja būtent dėl jos neįgalumo.
Šiuo metu mergina dirba pardavimų vadybininke – ji užsakinėja prekes, t. y. rūpinasi valytojų darbo priemonėmis. Įmonėje dirba apie pusę metų. Kartais ir pati valo kokį nors ofisą.
Ji sakė, jog įsidarbinant buvo reikalaujama turėti vidurinį ar profesinį išsilavinimą, taip pat mokėti dirbti kompiuteriu, būti punktualiai, komunikabiliai. Mergina visas jai pavestas užduotis atlieka pati, o įmonė yra pritaikyta neįgaliesiems – nėra jokių slenksčių, veikia automatinės durys, liftas. Kolektyve dirba ir neįgalieji, ir sveikieji, kolektyvas yra draugiškas, kolegos geranoriški – padeda, jei mergina ko nors nesupranta, pataria.
Merginos darbo diena prasideda 8 val., baigiasi 13 arba 14 val.
Kitas savo patirtimi pasidalinęs neįgalusis pasakojo, kad serga išsėtine skleroze ir akių nervų atrofija. Žinia, išsėtinė sklerozė – sunki centrinės nervų sistemos lėtinė liga, su kuria gali būti tiesiogiai susijęs ir blogėjantis regėjimas: neretai sergantieji išsėtine skleroze apanka.
Vaikino neįgalumas yra sunkus, jis blogai mato, nežino, kada gali prireikti vežimėlio. Respondentas teigė, jog šiuo metu dirba pakuotoju. Kartais lanksto dėžutes, kartais – baldų furnitūrą, būtinas smulkias detales (varžtus ir pan.) jis „skaičiuoja“, juos apčiupinėdamas.
„Kai rankos tampa akimis, regėjimas nebėra labai būtinas“, – juokavo vaikinas.
Furnitūros detalių fasavimas – dar viena „Regsedos” teikiama paslauga. Martyno Vainoriaus nuotr.
Įsidarbinant pakuotoju jam nebuvo jokių specifinių reikalavimų. Pašnekovas atviravo, jog jam kai kurie kolegos padeda – parodo, kaip geriau atlikti paskirtą darbą, palydi, kur reikia nueiti, duoda visokių patarimų. Kai kurie kolegos irgi turi įvairių sveikatos sutrikimų, daugiausia – regos negalią.
Darbo jis teigia ieškojęs ilgai, išsiuntinėjęs daug CV, tačiau iš visur sulaukdavo tik pažadų.
Įmonė, kurioje jis dirba, yra pritaikyta neįgaliesiems – nėra jokių slenksčių, yra turėklai ir plytelės, skirtos neregiams orientuotis. Jo darbo diena prasideda 7 val., o baigiasi 15.45 val.
„Nepasiduoti ir toliau ieškoti, nors nebus lengva“, – kitiems neįgaliesiems, ieškantiems darbo, patarė pašnekovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenis, 2018 metų pradžioje Lietuvoje iš viso dirbao 47 133 neįgalūs asmenys. Klaipėdoje tokių buvo 2495 – apie 5,3 proc. visų dirbančiųjų neįgaliųjų.
SADM Darbo rinkos skyriaus vedėjos Kristinos Ščerbickaitės teigimu, vadovaujantis Užimtumo įstatymu, bet kuri įmonė (darbdavys) gali gauti paramą, jei įdarbina neįgalųjį asmenį ar steigia naujas darbo vietas bei pertvarko senąsias taip, kad jos būtų pritaikytos prie žmogaus negalios.
„Įstatyme numatyta aktyvi darbo rinkos politikos priemonė – įdarbinimas subsidijuojant, organizuojama neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, siekiant sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje, o neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, siekiant padėti jiems įsitvirtinti darbo rinkoje. Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti“, – komentavo K. Ščerbickaitė.
Pasak jos, darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas prie bedarbio negalios, kompensuojamos darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidos. Subsidija vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc. darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų atsiųstų asmenų įdarbinimo.
„Užimtumo rėmimo įstatyme numatyta valstybės pagalba yra teikiama darbingo amžiaus neįgaliesiems, o valstybės parama, numatyta Socialinių įmonių įstatyme, gali būti teikiama ir neįgaliesiems, kuriems jau yra sukakęs pensinis amžius“, – sakė K. Ščerbickaitė.
INFORMACIJA
Socialinei įmonei gali būti skiriama ši valstybės pagalba:
Be šios valstybės pagalbos neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama ir papildoma pagalba:
Parašykite komentarą