Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-09-24 |
Kretingoje penktadienį vyko istorinė ceremonija – paminėtos Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Žemaičių seniūno ir Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metinės, o brigadai „Žemaitija“ suteiktas naujas vardas. Nuo šiol ji vadinsis Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“.
Gabijos Vaitkutės ir Rimgailės Karaliūtės nuotr.
Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“ kartu su Kretingos rajono savivaldybe, Kretingos muziejumi ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija Jono Karolio Chodkevičiaus garbei atidengė kenotafą, į kurį buvo įdėtos šešios kapsulės su simboliniais artefaktais, susijusiais su didžiuoju etmonu – žeme iš jo pergalių, gyvenimo ir palaidojimo vietų, jį menančio ąžuolo gilėmis.
„Šiais metais, šią dieną, Jonas Karolis Chodkevičius kyla į mūšį prieš savo paties užmarštį. Minint LDK didžiojo etmono mirties 400-ąsias metines, jo atminimui įamžinti ir istorinei atminčiai prikelti vyksta daugybė iniciatyvų. Tačiau Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardo suteikimas Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ – tai kartu ir šios brigados istorijos tęstinumas“, – ceremonijos metu Kretingoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, brigados kariai jau daugelį metų tapatina save su etmono vardu, semiasi išmonės iš karvedžio pergalių, vertina jo nuopelnus Lietuvai ir jos visuomenei. Be to, brigados simbolis – grifas – pasirinktas ne veltui, taip norima pagerbti Chodkevičių giminės nuopelnus Lietuvai – karinių pergalių siekį prieš švedus, turkus ir rusus.
„Joną Karolį Chodkevičių galima laikyti XVII a. karinių pergalių simboliu. Šios pergalės – tai Lietuvos karo istorijos pavyzdžiai. Todėl garbė suteikti Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vieno iškiliausių karvedžių, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardą. Kariams linkiu ir toliau semtis išminties iš jo biografijos ir puoselėti didžiojo etmono vardo atminimą tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje“, –teigė ministras.
Po renginio buvo aukojamos Šv. Mišios, buvo meldžiamasi už prieš 400 metų mirusį Joną Karolį Chodkevičių. Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų vyresnysis kapelionas kmdr. kun. Remigijus Monstvilas pašventino kenotafo urną, po to ji buvo įnešta į Chodkevičių šeimos mauzoliejų, esantį bažnyčioje po didžiuoju altoriumi, kur palaidoti jo sūnus ir pirmoji žmona Sofija.
J. K. Chodkevičius (1560–1621) buvo vakarietiško išsilavinimo ir pasaulėžiūros politikas ir karvedys. Dėl pasiektų karinių pergalių dar gyvas būdamas jis tapo legendine asmenybe, kurią pažinojo XVII a. pr. Europos galingieji. Už pasiektas pergales jį sveikino Romos popiežius, Šv. Romos imperijos imperatorius ir Anglijos monarchas.
1605 m. jis pasiekė garsiausią savo pergalę Salaspilyje sumušdamas daug gausesnes švedų pajėgas. Jis imitavo savo pajėgų atsitraukimą ir sulaukęs, kai priešo pajėgos pradės puolamuosius manevrus ir praras rikiuotės darną bei pateks į jam patogesnę vietovę, sudavė galingus smūgius pakrikusiam priešui, taip netikėtai perimdamas iniciatyvą ir priversdamas priešo pajėgas bėgti.
Pasak istorikų, J. K. Chodkevičius išvykdamas į paskutinįjį savo mūšį 1620 m. surašė testamentą, kuriame prašė palaidoti jį Kretingoje greta vaikų ir žmonos, tačiau po mūšio jis buvo palaidotas Podolės Kamenece, o vėliau keletą kartų perlaidotas Ostroge, Krokuvoje ir Jaroslave, kol jo palaikai dingo.
INFORMACIJA
Brigada „Žemaitija“ įsteigta 2016 m., atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Kurti naują karinį vienetą Sausumos pajėgose imtasi pasiūlius Valstybės gynimo tarybai ir nutarus Seimui. Šiandien brigadai priklauso keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėda), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų (Tauragės r.), Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas (Šilalės r.) ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas (Radviliškis).
Lietuva turi neitiketina istorija ir neitiketinu dydvyriu. Kazkaip mes nuvertinam savo pasiekimus nedaug valstybiu galetu pasigirti tokia spalvinga ir didzia istorija.Lenkiu galva ir myliu si krasta.