Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-07-26 |
Per pastaruosius mėnesius jau antra Klaipėdos įmonė teisme įrodė, kad Lietuvos kariuomenė netinkamai vykdo su karinių jūrų pajėgų technika susijusius viešuosius pirkimus.
Gegužę po Vakarų Baltijos laivų statyklos skundo Apeliacinis teismas panaikino kariuomenės sprendimą dėl naujo teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo įsigijimo konkurso nugalėtojo, o dabar Vilniaus apygardos teismas patenkino koncerno „Achemos” grupė kontroliuojamo Klaipėdos laivų remonto (KLR) skundą dėl dviejų karinių pajėgų laivų remonto.
Kariuomenė buvo paskelbusi priešmininio laivo „Skalvis“ (M53) bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ dokinio remonto paslaugų pirkimo konkursą. Jo nugalėtoju balandžio pabaigoje buvo paskelbtos bendrą pasiūlymą pateikusios Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Promar“ ir Latvijoje veikianti SIA „LZK“.
Skundą teismui pateikęs KLR tvirtino, kad konkurse nurodytą sąlygą dėl kokybės vadybos bei aplinkos apsaugos vadybos priemonių atitinka tik UAB „Promar“, o didžiąją dalį darbų turinti atlikti latvių kompanija tokių sertifikatų nepateikė. Anot bendrovės, nei šios dvi įmonės, nei jų subrangovas „Quali Tech ir Antanina“ neturi ir reikiamos kvalifikacijos atlikti sustiprinto stiklo pluošto korpusų remontą. Taip pat KLR tikino, kad 2019 m. gegužę įsteigtos SIA „LZK“ dokai neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų.
KLR akcentavo ir aplinkybę, kad SIA „LZK“ komercijos direktorius yra Rusijos pilietis, neturintis Latvijos pilietybės ir šis faktas esą sukelia abejonių dėl galimo nacionalinio saugumo pažeidimo. Konkursą pralaimėjusiai įmonei kilo įtarimas ir dėl galimo Rusijos kapitalo valdant kompaniją SIA „LZK“ (jos pagrindinis akcininkas yra SIA „Vervo“, turinti 97,37 proc. visų akcijų).
KLR nuomone, UAB „Promar“ pasiūlymas turėjo būti atmestas ir dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos – ji sudarė 592 482 eurus.
Papildomai į bylą pateiktuose dokumentuose KLR nurodė, jog susisiekus su bendrove „BUREAU VERITAS” Latvijoje ir pateikus užklausą ar SIA „LZK” vėliau pateiktas sertifikatas galioja, buvo gautas atsakymas, kad „BUREAU VERITAS” SIA „LZK“ niekada nėra išdavusi ISO 9001:2009 sertifikato, o su atsiliepimu pateiktas dokumentas yra suklastotas – sertifikatas su tokiu numeriu buvo išduotas kitai įmonei, kuri šiuo metu likviduota.
Kariuomenė su tokiu KLR skundu nesutiko ir prašė jį atmesti – esą pagal konkurso sąlygas užtenka, kad vienas iš pasiūlymą teikiančių jo autorių turėtų vadybos standartų atestatus. Subrnagovas „Quali Tech ir Antanina“, jos nuomone, įrodė, kad yra pajėgi atlikti laivo „Skalvis” povandeninės dalies paviršiaus pažeistų vietų remontą.
Atskirų įmonės darbuotojų, valdybos sudėties, akcininkų pilietybės klausimai šiam konkursui, anot kariuomenės, įtakos neturi. Pasak kariškių, nėra kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad tokia sutartis neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.
Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina konstatavo, kad aplinkybės dėl galimo sertifikato suklastojimo nėra šios bylos ginčo pagrindas. Kartu sprendime akcentuojama, jog iš konkurso pirkimo sąlygų nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar šiuo atveju pakanka tik vienos iš pasiūlymą pateikusios įmonės sertifikato. Teismo nuomone, tiekėjų grupė turėjo žinoti, kad kiekvienas jos narys privalo įrodyti savo kvalifikaciją. Kadangi SIA „LZK“ nepateikė tokių įrodymų, kariuomenė, anot teismo, neturėjo pagrindo pripažinti tokio pasiūlymo geriausiu.
Sprendime taip pat pažymima, kad kariuomenė neneigė aplinkybės, jog bendrovės, vykdančios plastikinių korpusų remontą, yra atestuojamos kas 3 metus, tad 2011 m. „Quali Tech ir Antanina“ išduotas patvirtinimas negali būti laikomas pakankamu liudijimu dėl reikiamos kvalifikacijos.
KLR argumentai dėl nepagrįstai mažos kainos buvo atmesti, nes pirmoje pirkimo dalyje UAB „Promar“ ir SIA „LZK“ pasiūlyta kaina buvo tik 21 proc., o antroje dalyje – tik 8 proc. mažesnė už vidurkį.
Teismas taip pat konstatavo, jog SIA „LZK“ yra įregistruota Latvijoje, tad kariuomenė neturėjo pagrindo neleisti šiai įmonei dalyvauti pirkime vien dėl to, kad jos technikos direktorius galimai yra Rusijos pilietis.
Teismas nusprendė KLR ieškinį patenkinti ir panaikinti kariuomenės sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė bei nustatytas konkurso laimėtojas. Nutartimi kariuomenė įpareigojama atnaujinus pirkimo procedūras grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją. Iš jos ir UAB „Promar“ KLR naudai priteista po 4929 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Parašykite komentarą