Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-06-29 |
Praėjus beveik penkiems mėnesiams po architektūrinio konkurso, kurio metu rinktas geriausias buvusio grūdų kombinato teritorijoje Gluosnių gatvėje planuojamo statyti daugiabučių kvartalo projektas, jau skelbiami jo projektiniai pasiūlymai.
Internetinės peticijos sulaukusį projekto variantą rengia architektai iš keturių skirtingų įmonių.
Norvegijos investicinės ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“, pirmojo ketinusi šalia Dangės ir Jono kalnelio statyti naują apie 50 000 kv. m gyvenamosios paskirties ir apie 10 000 kv. m komercinės paskirties pastatų kvartalą, senuosius kombinato pastatus nugriovė 2007 m. Tačiau tuom viskas ir baigėsi, nes planus sujaukė prasidėjusi ekonominė krizė.
Dabar naują kvartalą „Bastionų namai“ planuoja statyti teritoriją prie Jono kalnelio valdanti ir besinuomojanti bendrovė „Verdispar Gluosniai“, kurią pernai vasarą nusipirko kompanija „DiFF Invest“.
Ji architektūrinį konkursą pavedė organizuoti bendrovei „LEZ projektų valdymas“. Konkursui buvo pateikti šeši architektų pasiūlymai. Po du pateikė Vilniaus ir Kauno kompanijos, po vieną – klaipėdiečiai ir danai.
Vasarį paaiškėjo, kad komisija konkurse pirmąją vietą skyrė projektui „Pelenynas“. Šį darbą pateikė vilniečių bendrovė „Unitectus“, kuriai vadovauja architektas Tauras Paulauskas. Publikos geriausiai vertintiems projektams „Gluosnių aikštė“ ir „New Town“ vertinimo komisija atitinkamai skyrė antrąją ir trečiąją vietas.
Komisiją sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai Mantė Černiūtė-Amšiejienė ir Kastytis Macijauskas, architektai Edmundas Andrijauskas, Linas Naujokaitis, Gintaras Čičiurka, Vilniaus savivaldybės atstovas Mindaugas Pakalnis, D. Juozapavičius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, UAB „Eriadas“ akcininkas Donatas Jurevičius. „Atviros Klaipėdos“ žiniomis, visi šie komisijos nariai „Pelenynui” skyrė pirmąją vietą, išskyrus K. Macijauską, kuris šiam projektui skyrė trečiąją vietą.
Paskelbus konkurso rezultatus internete buvo sukurta peticija, kuria reikalauta, jog architektūrinio konkurso rezultatai būtų panaikinti, o kvartalo vystytojai viešai atsiprašytų klaipėdiečių. Iki šiol ją pasirašė 192 asmenys.
Paskelbtuose naujojo kvartalo gyvenamojo rajono projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad juo projektuoja „Unitectus“, pasitelkusi dar trijų architektų bendrovių atstovus. 1 ir 2 kvartalus projektuoja UAB „A405″ (Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis ir Saulius Plungė), 3, 5 ir 6 kvartalus UAB „Unitectus” ir MB „Fragment architektai” (Povilas Čepaitis, esantis projekto vadovu, ir Berta Meironaitė), 4 kvartalą – UAB „Uostamiesčio projektas” (Algirdas Stripinis, Jūratė Usanova, Kristina Milvidaitė-Striškienė).
Gyvenamasis rajonas projektuojamas sklypuose Gluosnių g. 1 ir 11, kurių bendras plotas apie 3,45 ha.
Sklype Gluosnių g. 1 yra transformatorinė, kurią numatoma iškelti. Palei sklypo Gluosnių g. 11 ribą yra senų vertingų medžių alėja, kurią numatoma išsaugoti. Jame taip pat yra sandėlis, siurblinė, administracinės paskirties pastatas ir keli kiemo statiniai, vietoje kurių projektuojami 5 ir 6 kvartalų pastatai.
Projektuojami daugiabučiai pastatai, septyniuose iš jų numatomos ir visuomeninės bei komercinės paskirties patalpos įvairiai veiklai.
Gluosnių g. 1 sklype projektuojami devyni daugiabučiai nuo 1 433 iki 4 989 kv. m bendro ploto – iš viso 30 696 kv. m. Aštuoni iš jų bus penkiaaukščiai, vienas – šešių aukštų. Juose numatoma įrengti 88 studijos tipo butų, 214 su vienu miegamuoju, 121 su dviem miegamaisiais ir 15 su trimis.
Sklype Gluosnių g. 11 projektuojami šeši daugiabučiai nuo 2 082 iki 5 467 kv. m bendrojo ploto – iš viso 21 819 kv. m. Trys iš jų – penkiaaukščiai, tiek pat šešiaaukščių. Čia numatomi 93 studijos tipo butai, 109 su vienu miegamuoju, 72 su dviem ir 18 su trimis.
Visi pastatai projektuojami A++ energinio naudingumo klasės.
Kvartale numatoma C kategorijos, dviejų eismo juostų, 295 m ilgio Bastionų gatvė, vesianti iki iš naujo numatomo projektuoti naujojo tilto. Bastionų gatvės sprendiniai išskiriami į du etapus. Pirmuoju etapu įrengiamos dvi eismo juostos iki būsimo tilto vietos. Rytinėje gatvės dalyje, prie 1 kvartalo, projektuojamos stovėjimo vietos išilgai važiuojamosios dalies. II etapu (esant poreikiui) numatyta įrengti likusias gatvės dvi eismo juostas vietoje stovėjimo vietų.
Taip pat numatoma rekonstruoti Gluosnių gatvę.
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad urbanistinė koncepcija remiasi detaliojo plano autorių sumanytu teritorijos suskirstymu į šešis kvartalus.
„Tačiau skirtingai nei numatyta detaliajame plane, planuojant teritoriją, yra išreiškiama vizualinė ašis į numatomą atstatyti Jono bažnyčios varpinės bokštą, o į jį atsiverianti pėsčiųjų alėja padalina teritoriją į du skirtingo charakterio ir užstatymo tipo vienetus. Kvartalams, esantiems arčiau Danės upės, suteikiama uostų krantinių užstatymui būdinga sandėlių tipo architektūrinė išraiška: ilgi tūriai planuojami statmenai krantinės, jų siluetai skulptūriški, laužytais stogais. Pastatų fasadai ties krantine dėstomi įžambiai, pagal aplinkinių gatvių kryptis. Toks sprendimas suformuoja viešąsias erdves, skirtas poilsiui, komercijai, ir užtikrina galimybes sukurti gyvybingą ir patrauklią upės krantinės erdvę. Kvartalų palei Gluosnių gatvę charakteris švelniai primena šioje teritorijos dalyje istoriškai buvusį smulkų skaidymą į sodus ir sodybinio užstatymo fragmentus. Jie formuojami pusiau uždaro perimetro principu, stačiakampės formos, kuri paryškinama analogiško pobūdžio architektūrinės stilistikos, primenančios čia buvusios sklypų struktūros audinį. Tarp kvartalų planuojamos viešos vidinės gatvelės suformuoja ryšius tarp Gluosnių gatvės ir krantinės. <…> Kuriama atvira ir prieinama urbanistinė struktūra. Kita kryptimi tarp kvartalų suformuojama pėsčiųjų alėja, kurioje koncentruojamos vaikų žaidimo aikštelių, poilsio erdvių ir kitos rekreacinės funkcijos. Vidinės alėjos perspektyvą uždaro planuojamas atstatyti Jono bažnyčios varpinės bokštas. Taip sukuriamas stiprus vizualinis ryšys su Klaipėdos senamiesčiu. Ties Bastionų ir Gluosnių g. sankryža formuojamas skveras, kuriam suaktyvinti gretimų pastatų pirmuosiuose aukštuose planuojamos komercinės patalpos, numatomos erdvės sezoniniams turgeliams ir interaktyviai meninei instaliacijai. <…> Teritorijos skaidymas į kvartalus pabrėžiamas, kiekvienam iš jų suteikiant skirtingą architektūrinį charakterį. Kiekvienas kvartalas pasižymi skirtingais fasadų sprendiniais ir pasirinktomis apdailos medžiagomis, tačiau siūloma darni ir tarpusavyje deranti medžiagų paletė – įvairių atspalvių klinkeris, betonas, šiltų atspalvių metalas, tinkas”, – rašoma pasiūlymuose.
Teigiama, kad užstatymo tankumas ir intensyvumas bus mažesni nei leidžia detalusis planas, o želdinių bus beveik vienu procentu daugiau – atitinkamai 30,98 ir 30 proc. viso teritorijos ploto. Greta išsaugomų esamų medžių, pakrantėje projektuojami žemesni žydintys medeliai – dekoratyvinės obelys, gudobelės, vyšnios ir daugiamečių žolinių augalų masyvai. Abipus planuojamos alėjos ašies numatomi didesni medžiai – liepos, klevai, guobos. Išilgai Gluosnių gatvės tarp stovėjimo vietų ir šaligatvio formuojama žalia zona, kurioje projektuojama medžių juosta (hibridinės guobos, amerikiniai uosiai ar klevai pakenčiantys druskas). Gatvės pradžioje, prie sankryžos su Bastionų gatve siūloma pasodinti keletą svyruoklinių gluosnių.
Krantinėje numatoma išsaugoti esamą dviračių taką, o projektuojami nauji dviračių takai Bastionų g. ir Gluosnių skg. sujungs šį taką su kitais aplinkinės teritorijose esamais ir planuojamais dviračių takais.
Gyvenamosios zonos gatvelės projektuojamos remiantis bendros erdvės (angl. Shared space) principu. Projektuojamas viena danga, be aiškių ribų, skirta ir pėstiesiems ir automobiliams, paliekant pakankmai vietos vieniem kitus pastebėti ir prasilenkti. Abipus gatvelių, greta pastatų formuojami krūmų masyvai.
„Verdispar Gluosniai“ pranešime spaudai buvo rašę, kad statybas planuojama pradėti 2022 metų pradžioje. Iš viso į „Bastionų namų“ statybas numatoma investuoti 45 mln. eurų.
ISTORIJA
Būsimo kvartalo teritorija yra istorinis Klaipėdos (Memelio) miesto priemiestis, į rytus nuo Jono kalnelio, istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVII a. II pusės.
Vystantis pramonei, 1771 m. prie Danės upės, už miesto gynybinių įtvirtinimų, įsteigtas potašo fabrikas. Šiame fabrike buvo perdirbami iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai stiklo gamybai, daromas potašas eksportui.
XVIII a. priemiestis imtas vadinti Pelenyno vardu.
Medinis tiltelis, jungiantis Pelenyną su Klaipėda, primą kartą rusų žemėlapyje pavaizduotas 1758 m., iki to laiko susisiekimas tarp Pelenyno ir Klaipėdos buvo tik vandeniu.
Priemiestis sudegė 1854 m. per didįjį miesto gaisrą, bet Pelenyno pavadinimas išliko iki pat XX a. vidurio.
XIX a. pab. ši teritorija tapo klaipėdiečių pramogų vieta užšalusiuose gynybiniuose grioviuose ir Danėje buvo čiuožinėjama, nuo 1924 m. čia pradėta žaisti ir ledo rutulį, kurio aikštelės buvo netoli ravelino.
Būsimoje statybvietėje buvo W. Doerksen ir A. Eilberg lentpjūvių sklypai, pokariu tapę Grūdų produktų kombinato teritorija. Pastaroji įmonė taip vadinosi nuo 8-ojo dešimtmečio, o tik pradėjusi veiklą jau 1945 m. kovo 22 d. buvusio malūno vietoje Tilžės gatvėje buvo vadinama Klaipėdos valstybiniu malūnu, vėliau virto Malūnu Nr. 10 (priklausė Lietuvos miltų gamybos trestui „Glavmuka”), Klaipėdos grūdų produktų gamybos įmone. Gluosnių gatvėje veikė jos grūdų priėmimo punktas.
Nuo 7-ojo dešimtmečio įmonė plėtė gamybą jau daugiausiai būtent Gluosnių gatvėje – ten buvo pastatytas naujas įmonės administracijos pastatas, cechai, garažai. Pertvarkos metais kombinatas buvo reorganizuotas į Valstybinę grūdų perdirbimo įmonę.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki liepos 16 d. adresu Pramonės g. 8, Klaipėdoje, darbo dienomis 15-17 val., iš anksto susitarus tel. (8605)39221, arba internetinėje svetainėje.
Pasiūlymus galima teikti iki liepos 16 d. raštu UAB „Verdispar Gluosniai”, Rinktinės g. 5-101, Vilnius; el. p. [email protected]
Viešas susirinkimas vyks liepos 16 d., 17 val. nuotoliniu būdu. Nuoroda: https://zoom.us/j/98846455535?pwd=Z3ZIU0xhSXE2L3U4ckoyR0phUFJBZz09
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/07/04/aiskeja-daugiau-detaliu-apie-eriado-planuojama-45-mln-eur-vertes-kvartala-klaipedoje&template=comments
Mėnulio miestas Klaipėda,
Saulės miestas – Šiauliai.
Atstatysim kryžiuočių sugriautą tvirtovę,
Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai…
.
Svetimkūnis
Notėtusi palinkėt, kad statytojas sumažins „apetitą” , o pajungti vietiniai architektai būtų ne dėl derinimo , o atstovautų Klaipėdos senamiestį ir jo indetitetą. Taip sakant jų potėpis atspindėtų Klaipėdos senamiesčio savitumą.
Baisuma. Tikiuosi nei savivaldybė, nei KPD, nei architektų ekspertų taryba nepritars tam projektui.
Statytojas gudrauja pajungęs projektavimui vietinius architektus, nes galvoja, kad bus lengviau derint stumti projektą. Net su vietinių architektų potepiu vis tiek baisus projektas, vykdo bet kokiu būdu statytojo besotiškumą kuo daugiau kvadratinių metrų…visa kita statytojui DZIN…
Statys tilta kur niekur nenuveda tik triukšmo ir užterštumo kiekis didesnis
Triukšmą ši valdžia ir jos šaika labai mėgsta ir vadina jį” miesto šurmuliu”
Siūlyčiau pervardinti kvartalą į Bangladešas. Beje, ar į projektą įeina jachtos ir tokia upės krantinė? Jachtos turbūt bus su sparnais, gebančios praskristi Biržos ir Pilies g. tiltus 🙂
Matyt ne Klaipėdoj gyveni jei nežinai, kad Pilies ir Biržos tiltai pakeliami. Bangladešas būtu jei statytu vieno aukšto medines lūšneles ko jūs labai ir norit. Dabar tai geras miestui labai reikalingas projektas.
Supratau. Netinka. Todėl pavadinsime Nigertaunu:D)
Nuostabu! Is karto uz Jono kalnelio turi buti judri gatve! Genialu! Juk negalima kazka palikti zmonem pvz ramia vieta renginiams ir koncertams kuri siaip tam ir skirta. Ne. Reikia daugiau automobiliu ir eismo! Gi neziuresi i koncerta ar kita rengini ne transporto judejimo fone gi bus ne Klaipedietiskai…
Teisingai visos Klaipedos renginiu vietos transporto fone – Teatro aikste, Kruiziniu laivu terminalas, Vasaros estrada 🙂
Greičiau užstatykit tą dykynę miesto centre. Projektas gail ir ne pats geriausias, bet jis daug geriau nei blogiau nei tragiška dabartinė vietos būklė.
tą,, tragišką būklę,, daugiametė miestą valdanti liberalų valdžia specialiai ir sukūrė, kad dabar galėtų saviškio verslo gaujai atiduot?
O kas ten anksčiau buvo? Matyt ne iš Klaipėdos jei nežinai, kad ten ankščiau stovėjo gamykla. Nei pramonei, nei dabartinei dykynei miesto centre ne vieta.
Barakai miesto centre, tikiuosi jokie leidimai nebus isduoti, kaip galima tersti miesta tokiais baisuokliais tokioje vietoje????????
gynybinių bastionų vieta yra istorinis paveldas o jie čia barakus statys? ?
Na ir kiek reikėjo išgerti tos kanapinės arbatos kad galėtu sukurti tokį architektūrinį marazmą? Kas svarbiausia tie pseudopastatai na niekaip nesiderina su Klaipėdos miesto senamiesčio aplinką. Tariamai numatomi pastatai lyg sarkofagai-kreivi-šleivi ir panašiai. Keista ir kita t.y. atstatant Jono bažnyčios varpinės bokštą taip sukuriamas stiprus vizualinis ryšys su Klaipėdos senamiesčiu. Tai ant kiek tas toks stiprus ryšys tas yra? Vizualinis galbut, o kur ryšys yra su istorinio paveldo esamais pastatais? Dabar kas dėl to velnio nešto Bastiono tilto. Taigi jau buvo pasakyta kad kokio auto Bastioninio tilto, o tik gyventojų pėsčiųjų tiltas. Todėl jokių kalbų neturi būti apie iš naujo numatomo projektuoti naujojo tilto.
kaip ir jūs, supranta kad čia sūdas ale_bet_tačiau nieko neįmanoma padaryt – tiems kam reikia pasipelnyti, be savo naudos niekas daugiau nerūpi
Bastionų tilto (jokio, išskyrus pėsčiųjų) čia nebus. Jei bandysite statyti tiltą transportui, surengsime tokį maršą, kad maža nepasirodys.
Oi ne333. Kaip mevietoje cia daugiabuciai, viska sugadins, ju cia visai nereikia, nebent 2 aukstu statiniai max, o dabar daugiabuciu kvartalas
Nebesukime sau galvos. Tikrai čia nebus Paupys, kurį projektavo keli geriausi architektų biurai ir kuriame kvadrato kaina bemaž dvigubai didesnė, svarbu, kad nebūtų nusipiginta su apdailos medžiagomis. Šis vystytojas, beje, statęs ir Ravelino namus sugeba tai. Kur esate girdėję, kad laiptinių pakopas epoksidu šiais laikais kas maliavotų, kaip gūdžiu sovietmečiu kaimo mokyklėlėse? Va Ravelino namuose jiems tai pavyko. Suprantu, jautri vieta, norisi kokybiškos architektūros ir nepigaus išpildymo, bet nepamirškim- gyvename Klaipėdoje ir jo prakilnybė Pinigas miestą aplenkia, nebent investuojama noriai į tručyklas. „Laužkim” vystytojus, kad nepagailėtų pinigų apdailai, bent paguoda tokia.
Barakais miesto centrą užstatys kur nieko bendro su Klaipėdos arhitektūra ir istorija neturi. Tragedija visišką. Gryžtame į sovietų hrusčiovkes
Ir dar Istorinio Paveldo vietoje, kur nieko negalima liesti o tik restauruoti ar atnaujinti… Štai jums ir Nepriklausomos Lietuvos grimasos.
Ir kas ten tokio vertingo buvo? Gamyklos ir kelios priemesčio lūšnelės.
Tai pasidomėk istorija ar Elerto paklausk
Panašu į Laukininkų gatvę, tik renovuoti. Daugiabučių kvartalas.
New Town projektas paliko daug daug didesnį įspūdį. Vilniuje sugeba suprojektuoti įspūdinga architektūra. Pvz Paupys. Klaipėdoje ne. Miestas yra įdomus savo rytprūsiška kultūra. Bet ją reikia vystyti.
Labai tikėtina, kad Klaipėdos Paupiu ir dar gražesniu ateityje taps „Memelio miesto“ teritorija. Tikiu, kad gražiai bus sutvarkyta ir krantinė anapus upės (projektas „Lindenau galerija“). Ir tikrai gaila, kad „Bastionų namų“ kvartalo projektas atrodo taip prastai prieš pastaruosius. Dedu viltis į Žiemos uosto – istorinio Vitės kvartalo dalies teritoriją ir tikiuosi, kad ateityje Klaipėda dar labiau suspindės savo naująja architektūra.
Sorry, bet update’as nevykęs. Vis tiek Gluosnių aikštės ir New Town projektai yra 100x geresni. O ši paturbinta Pelenyno versija yra prastos architektūrinės išraiškos. Labiausiai akis bado antroje eilėje projektuojami pastatai, kurie man kelia tiesiogines asociacijas su sovietiniais bendrabučiais. Gaila, kad centrinėje miesto dalyje bus šitaip nusipinta. Yra, kaip yra…