Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-02-22 |
Nors gyventojai gana dažnai kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybą ir praneša pareigūnams apie galimus korupcijos atvejus, eilinių žmonių pranešimai retai virsta išsamiais tyrimais ir pasiekia teismus.
STT Klaipėdos valdyba. Valdo Pryšmanto nuotr.
Paradoksali situacija: 21-erių metų veiklos sukaktį šiomis dienomis mininti STT pasigenda piliečių aktyvumo, o absoliuti dauguma besikreipiančiųjų sulaukia iš tarnybos neigiamų atsakymų – 2017 metais į Klaipėdos valdybą dėl galimos korupcijos atvejų kreipėsi apie 70 žmonių, tačiau pagal jų suteiktą informaciją pradėti vos 5 ikiteisminiai tyrimai.
Toks nesusikalbėjimas galbūt yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuva per praėjusius metus nepajudėjo iš vietos pagal korupcijos suvokimo indeksą – rodiklį, nurodantį, kaip šalyje kontroliuojami su korupcija susiję procesai.
Lietuva su 59 balais iš 100 galimų išliko 38 vietoje tarp 180 pasaulio valstybių.
„Tai nėra prasta pozicija, tačiau turime pasistūmėti į priekį – esame užsibrėžę tikslą savo sąskaitoje turėti 65 balus.
Norint tai pasiekti, reikia išjudinti pilietinę visuomenę. Vieni to nepadarysime nei Klaipėdoje, nei Lietuvoje. Reikia įtraukti žiniasklaidą, gyventojus. Nes vien tik prevencija nepadės – matome, kad korupcijos dorai nesuvokia ne tik eiliniai žmonės, bet ir kompetentingi, aukštas pareigas užimantys ir mokslinius laipsnius turintys vadovai“, – šiuos duomenis įvertino STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.
Klaipėdos valdybos viršininkas Arvydas Juršėnas pastebėjo, kad šiandien jau netinka anksčiau pasiteisinimas, kad nėra priemonių susisiekti su STT ar trūksta žinių, kaip elgtis susidūrus su galimu korupcijos atveju.
„Nereikia tylėti, o pranešti galimybių dabar tikrai yra: ne tik ištisą parą veikiantis anoniminis telefonas, bet ir mobilioji programėlė. Pernai įsigaliojo pranešėjo apsaugos įstatymas, įteisintas atlyginimas už vertingą informaciją. Įrankių pilna“, – sakė viršininkas.
„Švietimo taip pat netrūksta nei gyventojams, nei verslui, nei viešajam sektoriui. Susitinkame, aiškinamės, rengiame paskaitas apie žalą visuomenei, klausiame, kas neaišku“, – pritarė L. Barišauskas.
Tačiau tik vieno iš 14 pranešėjų pernai Klaipėdos valdybai suteikta informacija buvo tokia, kurios užteko tyrimams pradėti, kitiems žmonėms teko duoti neigiamus atsakymus. Šis faktas nei entuziazmo kreiptis į STT, nei pasitikėjimo tarnyba gali nepridėti, tačiau A. Juršėnas paaiškino, kodėl tokia maža dalis gyventojų skundų valdybai virsta realiais tyrimais.
A. Juršėnas. Valdo Pryšmanto nuotr.
„Išklausome kiekvieną, kuris kreipiasi. Tačiau jų suteikta informacija ne visada skirta mums – kartais ją persiunčiame kitoms tarnyboms, pagal kompetenciją. Kartais žmogaus suteikta informacija yra visiškai nepagrįsta, o kartais tiesiog jie ateina mums papasakoti apie įsisenėjusias problemas. Dėl to daug pareiškėjų belieka paaiškinti, kad mes niekuo negalime padėti“, – sakė viršininkas.
STT Klaipėdos valdyboje pernai iš viso pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, tarp kurių – ir didžiulio rezonanso visuomenėje sulaukę atvejai, atskleidę įsisenėjusias korupcines problemas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje uostamiestyje, Maisto ir veterinarijos tarnyboje Šilutėje. Šie tyrimai neva patvirtinę, kad galiojo visiems aiški sistema: kiek, kam reikia mokėti ir ko už tai galima sulaukti.
„Tai sisteminė korupcija, daug įtariamųjų, daug veikų. Matome, kad į jas įsitraukia mokytojai, medikai ir kiti specialistai, kurie skundžiasi mažais atlyginimais, tačiau prisidėdami prie korupcijos jie tik dar labiau blogina padėtį – į valstybės biudžetą nepatenka pinigai, kuriuos būtų galima panaudoti tų atlyginimų didinimui. Kažkas gauna neteisėtai, kažkas teisėtai negauna. O finansinė žala valstybei daroma išties didžiulė, nors iš pirmo žvilgsnio taip gali ir neatrodyti“, – sakė A. Juršėnas.
Eilinė organizacija dirbanti pagal užsakymus , ar politinius ar piniginius . Nagrinėja verslo santykius , bet ne valdininkų korupciją ( ten Juk savi sėdi , pažįstami , giminaičiai ) . Nėra pasitikėjimo šia institucija , ji stipriai užsimoja , o paskui tik pirštu pagrąsina . Todėl gyvenkite ramūs valdininkai ir imkite kyšius , maksimum kas Jums gręsia , tai pareigų netekimas penkeriems metams ir kelių kyšio dydžio bauda , nu ir aišku moralinis nuostolis ( nors kokią moralę kyšininkas turi ).