Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-02-22 |
Vasario 13 d. Klaipėdos apskrities policijoje vykusio ataskaitinio susirinkimo metu buvo akcentuoti įvykdytos policijos reformos privalumai: padaugėjęs gatvėse dirbančių pareigūnų skaičius, išaugęs jų atlyginimas (žemiausios grandies pareigūnas šiuo metu į rankas gauna 700 eurų, žadama, kad 2020 m. jis sieks 1000 eurų), ypač pagerėjęs policijos materialinis aprūpinimas, išaugęs institucijos autoritetas visuomenės akyse, pasitikėjimas policija ir kt.
Pasitarime dalyvavęs Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kalbėdamas uostamiestyje, įvardino vieną, jo nuomone, svarbiausią trūkumą – vis dar per didelį biurokratizmą, kurio, sakė jis, negali atsikratyti ne tik Policijos departamentas, bet ir kitos valdiškos įstaigos. Generalinis komisaras žadėjo, kad artimiausiu metu kuo daugiau policijos teikiamų paslaugų bus perkelta į elektroninę erdvę.
Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerija (VRM) išplatino pranešimą, kuriame policijos sistemos pertvarką, pasiekimus ir rizikas vertina VRM ministras Eimutis Misiūnas.
Ataskaitinis susirinkimas Klaipėdos apskrities policijos komisariate, Palmiros Mart nuotr.
Teigiama, kad ministras prašys Valstybės kontrolės atlikti nepriklausomą policijos pertvarkos auditą (veiklos ir finansinį).
„Policijos sistemos reforma viena iš nedaugelio įvykdytų didelių sisteminių reformų. Be jokios abejonės, yra daugybė jos teigiamų efektų – pavyzdžiui, per dvejus metus kone dvigubai išaugęs pareigūnų atlyginimas, pagerėjęs jų aprūpinimas, operatyvesnis reagavimas. Tačiau matome ir nesuvaldytų rizikų, į kurias būtina atkreipti dėmesį“, – pranešime cituojamas E. Misiūnas.
Teigiama, jog policijos reforma vertinta analizuojant nusikalstamumo, nusikaltimų ištyrimo statistiką, pareigūnų ir visuomenės apklausas, prokurorų pateiktus duomenis ir komentarus, Savivaldybių asociacijos pateiktus komentarus, objektyvius finansinius duomenis.
E. Misiūno teigimu, pagrindinės rizikos yra tai, kad pareigūnų skaičius mažėja, iš esmės nedidėjant darbo našumui. Esą augant darbo krūviui, didėja tikimybė nekokybiškai atlikti darbą.
Padaugėjus pareigūnų gatvėse skaičiui, reagavimas į įvykius išaugo, tačiau orientuojantis į greitą reagavimą, pasak vidaus reikalų ministro, kyla rizika tyrimų kokybei.
Skelbiama, jog generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, išaugo bylų, kuriose policijos įstaigų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo prokurorų panaikinti, dalis: 2016 m. (nuo vasario 1 d.) buvo 406 tokios bylos, t. y. 1,1 proc. visų bylų, kuriose buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o 2017 m. – 1325 bylos, t. y. 4,1 proc. visų bylų.
Pranešime taip pat sakoma, kad nesubalansuotas siekis supaprastinti procesinius veiksmus ir tinkamai reglamentuoti vidiniais teisės aktais jų kontrolę išlaiko riziką neregistruoti padarytų nusikalstamų veikų arba jas kvalifikuoti administraciniais nusižengimais.
„Per metus žymiai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 proc. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – teigia vidaus reikalų ministras.
Per dvejus metus beveik dvigubai (iki 44 proc.) išaugo pareigūnų skaičius, kurie mano, kad turi geras galimybes padaryti karjerą, nors sumažėjo padalinių vadovų skaičius: Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenimis, (nuo 2016-01-01 iki 2018-01-01) policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 20 proc. – nuo 906 iki 724. Taip pat patys pareigūnai apklausoje pastebi žymiai pagerėjusį aprūpinimą.
Teigiama, jog gyventojai, vertindami viešojo saugumo situaciją ir policijos darbą, neįžvelgia didelių pokyčio požymių. Visgi 3 proc. punktais sumažėjo saugiai savo gyvenamojoje vietoje besijaučiančių gyventojų dalis (2014 m. buvo 80 proc., 2017 m. – 77 proc.). Pasitikėjimas policija taip pat kito paklaidos ribose.
„Reformą vertinu kaip įvykusią, šiuo keliu eina ir kitos statutinės tarnybos. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, tačiau teigiami reformos rezultatai matyti plika akimi. Su policijos generaliniu komisaru sutarėme, kad svarbu atkreipti dėmesį į rizikų suvaldymą ir lanksčiai reaguoti į nuolat kintančią kriminogeninę situaciją. Sklandus policijos darbas ir visuomenės saugumas yra tiesioginė generalinio komisaro atsakomybė“, – sako E. Misiūnas.
Parašykite komentarą