Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2021-04-28 |
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, susitikęs su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais, sako, kad reikia „tvarių sprendimų ir išsamios diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis” dėl daugiau nei 10-metį nekeisto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio bei siūlomos keisti rinkliavos skaičiavimo metodikos.
„Valstybei nuolat investuojant į krantinių modernizavimą, tinkamų gylių akvatorijoje ir prie krantinių užtikrinimą, o kartu ir į uosto konkurencingumo didinimą, itin svarbu, kad būtų sukurta efektyvi, skaidri ir vienodas konkurencines sąlygas sukurianti žemės nuomos metodika. Tik taip galėsime užtikrinti investicijų grąžą, nuosekliai vykdyti jūrų uosto plėtros planus“, – pranešime cituojamas M. Skuodis.
Per 2010–2019 m. laikotarpį Klaipėdos uosto apyvarta didėjo dukart sparčiau nei bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų rinka (Klaipėdos uosto krova išaugo nuo 31,3 mln. tonų iki 46,3 mln. tonų). Pernai uoste krautas rekordinis krovinių kiekis – apie 48 mln.t, uostas išlaiko geras pozicijas, lyginant su kaimyninių šalių uostais.
Šiemet jau pradėti vienas iš svarbiausių šių metų Klaipėdos uosto investicinių projektų – laivybos kanalo gilinimas ir bangolaužių rekonstrukcija. Pagilinus kanalą iki 15 metrų, ir didžiojoje uosto dalyje padidinus leistiną laivų grimzlę iki 13,8 metrų, uostas taps patrauklesnis didiesiems laivams – jie galės būti pilniau pakrauti, bus efektyvesnė logistinė grandinė.
Pasak ministro, Klaipėdos uosto finansiniai resursai riboti, pagrindinis finansavimas uosto infrastruktūros plėtrai – uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokestis. Susitikime pažymėta, kad žemės nuomos mokestis nesikeitė daugiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį nuomojamo turto vertė augo greičiau nei žemės nuomos mokesčio pajamos. Skaičiuojama, kad dėl investicijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto, kuriuo tiesiogiai naudojasi uosto žemės nuomininkai, vertė išaugo 1,9 karto, o pajamos iš žemės nuomos padidėjo 1,3 karto dėl papildomai išnuomotų teritorijų ir naujos infrastruktūros (krantinių).
Ministro teigimu, iki žemės nuomos rinkliavos skaičiavimo metodikos pakeitimų, būtinos išsamios diskusijos tarp uosto direkcijos ir uosto naudotojų. Būtina rasti „tvarius sprendimus“, sudarant ilgalaikes sąlygas uosto projektams vystyti, numatant investicijų į valstybės infrastruktūrą grąžą, o prioritetais turi būti skaidrumas, aiškumas, vienodos konkurencinės sąlygos.
Numatoma, kad nauja žemės nuomos tvarka įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d.
Ministras kalba lozungais, taip dažniausiai įvyksta, kai nesusitapatini su uosto gyvenimu. Labai keistai skamba argumetai, jog reikia didinti žemės nuomą, nes nuomojamo turto vertės didėjimo tempas buvo didesnis nei pajamų už žemės nuomą didėjimas. Norisi ministro paklausti, ar toliau nuomojamo turto tempai išliks nepakitę – dabar jis to nežino arba „nežinos”. Klaipėdos uostas yra vienas brangiausių uostų pasaulyje, todėl reikėtų uoliau nagrinėti tokius, per visą nepriklausomybės laikotarpį neišspręstus aspektus: geležinkelio kelių priklausomybės ir jų priežiūros klausimą, žemės nuomos dėl krovinių srauto kritimo ne dėl nuomininko kaltės laikino sustabdymo, na ir žinoma netaršios nuomininkų uoste veiklos užtikrinimo. Pastaruoju klausimu nei ministerija, nei uosto direkcija nieko nenuveikė, klaipėdiečiai ir uosto darbuotojai yra atvirai, ciniškai nuodijami. Sėkmės Jums ministre!