Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2021-02-05 |
Buvusio baldų kombinato „Dangė“ teritorijoje esantis kaminas „prisidėjo“ prie greta jo esančių pastatų rekonstrukcijos vizijos. Pačiame kamine numatoma įrengti tualetus.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad buvusio baldų kombinato „Dangė“ teritorijoje planuojami biurai ir maitinimo paskirties patalpos. Jie bus įrengti keturiuose rekonstruotuose sandėliavimo bei gamybiniuose pastatuose.
Šie pastatai yra Liepų g. 54 esančio sklypo rytinėje dalyje, kuri jau ribojasi su Mokyklos gatvės viaduku.
Ketvirtadienio vakare vyko šios rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų viešas svarstymas. Jis nesudomino nė vieno visuomenės atstovo.
Anot projektinius pasiūlymus parengusio bendrovės „A 405“ architekto Sauliaus Plungės, ir iki viešo svarstymo nesulaukta jokių skundų bei pastabų.
Visus keturis pastatus, kuriuos planuojama rekonstruoti, iš „Dangės“ bankroto administratoriaus pernai įsigijo Klaipėdos rajone registruota bendrovė „Baltic Short Sea Line“.
Rekonstrukcijos esmė – pastatus ne tik sutvarkyti, bet ir sandėliavimo bei gamybinę paskirtį pakeisti į administracinę ir maitinimo.
Rekonstruojant pastatų plotas ir tūris keisis labai nežymiai. Jie bus apšiltinti, fasadų apdailai numatytos klinkerinės plytos, o langai – dažyto aliuminijaus vitrinos.
Vienas rekonstruojamas pastatas yra buvusi katilinė, greta kurios yra išlikęs aukštasis kaminas. Anot S. Plungės, jis ir padiktavo, kokias medžiagas apdailai naudoti po rekonstrukcijos.
„Kaminas yra iš raudonų plytų, todėl ir apdailai naudosime įvairaus dydžio raudonas plytas, nes norime išlaikyti esamą dekorą. Be to, siekiame išlaikyti pramoninį stilių, todėl ir pasirinkti tokie sprendimai“, – viešame svarstyme komentavo architektas.
Pačiame kamine numatoma įrengti tualetų patalpas, nes jis yra arti planuojamų maitinimo paskirties patalpų. Be to, investuotojai vis dar svarsto, ar tikslinga yra išsaugoti visą kaminą. Galutinis sprendimas bus priimtas, kai bus atlikta kamino būklės ekspertizė.
Po rekonstrukcijos bus išdidinti dabar esantys langai, o tuose pastatuose, kuriuose numatyti biurai, planuojama įrengti stoglangius, kad ofisų darbuotojams tektų kuo daugiau natūralaus apšvietimo.
Beje, ant vieno pastato planuojama atvira terasa, kurioje vasaromis bus galima organizuoti net ir šventes.
Šiuo metu sklype nėra jokių želdinių, o numatoma pasodinti klevų ir taip teritorijos viduryje sukurti savotišką poilsio zoną.
Apie šią žaliąją salą numatomas automobilių parkavimas. Numatoma įrengti 34 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
Sklypo tvarkymo sprendiniuose numatoma panaudoti esamas bėgių linijas kaip pėsčiųjų takus, išgrindžiant tarpus tarp jų klinkerinėmis plytelėmis.
Bendrovės „Baltic Short Sealine“ vadovas Giedrius Valainis jau anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog pastatų rekonstrukciją numatoma pradėti šių metų pabaigoje.
„Realiai tai yra 2022 metų projektas. Pagal sutartį techninį projektą turime turėti šiemet balandį, o tada ir matysime tolimesnę eigą. Techninis projektas dar turi atsakyti į šiuo metu kelis neaiškius klausimus“, – komentavo G. Valainis.
Jis kol kas negalėjo įvardinti ir planuojamų investicijų sumos, nes esą ji bus aiški, kai bus parengtas techninis projektas.
Klaipėda – be kaminų, Klaipėda – be ateities! Locmanų namo senamiestyje išsaugoti nebūtina, o kaminą – būtina. Tokia jau ta mūsų Klaipėda ir mūsų požiūris į miestą, jo istoriją ir pramoninių teritorijų konversiją.
siksim į kaminą ?
Dangoraižiams trūksta pinigų, tai bus daug kaminų…
Visą laiką galvodavau kada pagaliau miestas apsivalys nuo tų kaminų, kurie gadina miesto vaizdą, o pasirodo čia kažkam tai net puošmena.. Kadangi Klaipėdą galima tituluoti taršos miestu, tai kaminai gal ir gerai asocijuojasi su tarša. O jeigu rimtai, jeigu jau jis reikalingas tualetui, tai gal vertėtų jį ir sumažinti bent jau iki pastato aukščio..
Klaipedoje labai populiari biuru rinka su kaminais 😀
Sveikintina pramoninių pastatų konversija miesto centre. Mažai info iš kelių paveiksliukų, bet pirmas įspūdis -tvarkingas, kultūringas darbas. Šaunuoliai savininkai, kad „nešluoja” nebereikalingų pastatų ir deda pastangas, lėšas išsaugant šios istoriškai buvusios pramoninės teritorijos „kvapą” jį modernizuojant ir pritaikant šiuolaikinėms reikmėms. Gal pavyks ir kaminą išsaugoti kurio paskirtis ateityje neabejotinai ras šmaikštų pritaikymą. Gal dar viduje yra likę pramoninio staklyno ar kt. įrangos, pastato vidaus inžinerinių konstrukcijų kurią gal būtų prasmės panaudoti teritorijos mažosios architektūros funkcijai (suoliukai, šiukšlinės, apšvietimas….) tuo pačiu tvarkomai teritorijai suteikiant savitumo, unikalumo, edukacijos, o gal ir jūrinės, klaipėdietiškos dvasios tuo pačiu išvengiant normatyvinio ofisynų prieigų šabloniškumo. Pvz. Klaipėdoje dar yra likę keli autentiški kniedyti metaliniai elektros stulpai kurie manau tikrai papuoštų kiemą. Sveikinimai, sėkmės G.Valainiui ir A405 kolektyvui realizuojant.
Taves niekas neklausia, tavo nuomone niekam neidomi.
Kažkokia kyšančių „kaminų” manija. Įdomu, ar tas pats projektuotojas kuris projektavo biurų pastatą Liepų g 83?
jie gi neprojektuoja tu kaminu, abiejuose vietose kaminai jau buvo.
Būtina išsaugoti autentiškus kaminus. Jie puošia miestą. Šaunuoliai, kad paliko.