Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2020-12-08 |
Siūlymai ir diskusijos, kaip Tilžės akto signatarus Klaipėdoje įamžinti vienoje vietoje, o ne kabinant atminimo lentas ant atskirų pastatų, yra gerokai pavėluoti. Taip konstatavo antradienį posėdžiavusi Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija. Tačiau jos nariai sutarė, jog signatarai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, turi būti pagerbti vadinamosiomis minkštosiomis priemonėmis.
Siūlymą išnagrinėti visų Tilžės aktų signatarų įamžinimo klausimą suformulavo Kultūros, švietimo ir sporto komitetas, kai jame buvo svarstomas klausimas dėl signataro Viktoro Gailiaus įamžinimo.
Šį siūlymą turi nagrinėti darbo grupė, rengianti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo priemonių planą, tačiau pirmiausia apie tai diskutuota Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.
„Tai labai senas dalykas. Prisimenu, jog dar Alfonso Žalio laikais buvo mėginta padaryti tokią alėją nuo dabar esančio Arkos paminklo gilyn į Danės skverą. Toje alėjoje buvo numatyta įamžinti visus signatarus, kurie prisidėjo prie Klaipėdos krašto prijungimo. Man atrodo, kad net projektuoti buvo pradėta, bet keitėsi laikai, keitėsi viskas. Įamžinti reikia ir tegul dailininkai, architektai mąsto, nes tie 2023 metai labai greitai artėja“, – komisijos posėdyje kalbėjo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas, kuris ir yra pateikęs daugiausia siūlymų atminimo lentomis įamžinti signatarus.
Komisijos narys, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas teigė, jog pačiai idėjai vienoje vietoje įamžinti visus signatarus pritartų, tačiau ji keliama labai pavėluotai.
„Dabar jau turime ant atskirų pastatų prikabinėtų lentų. Jei tokia idėja būtų prieš 10-15 metų, kai prasidėjo lentų vajus, tada reikėtų svarstyti. Dabar jau realiai turime įamžintus visus su Klaipėda susijusius Tilžės akto signatarus“, – teigė V. Safronovas.
Jam antrino ir komisijos narė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skriaus vedėja Zita Genienė.
„Manau, kad bus sviestas sviestuotas, nes Klaipėdoje gyvenę signatarai jau yra įamžinti, kitose gyvenvietėse jie yra žymimi. Nemanau, kad šitas klausimas yra labai aktualus. Nebent 2023 metais atsirastų nedidelis akcentas“, – kalbėjo Z. Genienė.
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto profesorius Albinas Drukteinis taip pat pritarė: „Pasikartojanti informacija nerodo tvarkytojų išmoningumo. Reikėtų 2023 metų proga ieškoti kokio laikino akcento, o ne nuolatinio. Pasirinkta kita kryptis ir ja reikia žygiuoti, šokinėti netinka“.
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška svarstė, jog signatarai nebūtinai turi būti pagerbti monumentaliai, esą galėtų būti ir mobili ekspozicija.
„Kai jau pusė jų pagerbta lentomis, tai nelabai protinga vėl grįžti į praeitį. Bet gal minkštosiomis priemonėmis signatarus reikėtų pagerbti“, – siūlė V. Juška.
Jam pritarė komisijos narys politikas Andrius Petraitis, kuris siūlė sukurti ne tik mobilią ekspoziciją, bet ir virtualų žemėlapį, kuriame būtų pateikta informacija apie jau įamžintus signatarus ir įamžinimo vietas.
Komisijos pirmininkas, Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis reziumavo, jog tokią ekspoziciją, kad „informacija ateitų pas žmones“, galėtų parengti Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, kuris turi sukaupęs didelę patirtį.
„Mes galime tai padaryti, pagalvoti kokiomis priemonėmis Tai mūsų priedermė“, – patikino Z. Genienė.
Be to, mes mieste neturime ir signataro, nepamirštamo miesto šeimininko Alfonso Žalio gatvės. Jis savo darbais miestui tikrai to vertas.