Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-11-19 |
Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio kreipimasis į Finansų ir ekonomikos komiteto narius dėl vieno buto, skirto į Lietuvą grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, įsigijimo, daliai politikų sukėlė tam tikrų abejonių dėl to, ar savivaldybė tinkamai valdo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Komiteto nariai trečiadienį buvo informuoti, jog iš specialių tikslinių valstybės lėšų Klaipėdos savivaldybė už 47 200 eurų šiemet ketina įsigyti 2 kambarių butą Kalnupės g., kuris bus nuomojamas į Lietuvą grįžusiems tremtinių statusą turintiems asmenims. Tam reikalingas komiteto narių pritarimas.
Nors pačiam faktui prieštaraujančiųjų nebuvo, visgi Turto valdymo skyriaus vedėjas sulaukė nemažai komiteto narių klausimų.
Rimantas Taraškevičius teiravosi, kiek anksčiau pagal tremtinių sugrįžimo į Lietuvą programą Klaipėdoje yra gavusiųjų butus ir kiek iš jų juos jau yra spėję parduoti.
Į šį klausimą E. Simokaitis atsakymo nežinojo, teigęs, jog „yra tokių atvejų, kai jie įsigiję šitas patalpas parduoda, jie turi tokią teisę”.
Komiteto pirmininkas Aidas Kareckis teigė, jog „šitie žmonės yra nusipelnę, jie kentėjo dėl mūsų visų”, o įstatymas, iš savivaldybės lengvatine tvarka privatizavus butus, šios kategorijos žmonėms jų parduoti esą nedraudžia.
Visgi Arvydas Vaitkus išreiškė abejones dėl tokios egzistuojančios tvarkos, priminęs, jog savivaldybė turi teisę Seimui teikti atitinkamas įstatymo pataisas, jei mano, jog jis yra taisytinas.
„Nėra tokio klausimo ar suteikti, ar nesuteikti [būsto grįžtantiems tremtiniams], bet piktnaudžiauti tokia galimybe yra nevalia, nes tai yra visos šalies piliečių pinigai”, – sakė jis.
Kartu A. Vaitkus pageidavo daugiau informacijos dėl savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymo.
„Gal reiktų teikti siūlymą kontrolės ir audito tarnybai ar samdyti auditą iš pašalies, kad įvertinti mūsų nekilnojamojo turto apimtis ir jų panaudojimo efektyvumą”, – samprotavo A. Vaitkus, pridūręs, jog „tame yra dideli miestiečių pinigai”.
E. Simokaitis priminė, jog savivaldybės turto auditas yra atliekamas kasmet, o šiemet esą jau yra pateikta ir Valstybės kontrolės atskaita dėl visų šalies savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo. Joje priekaištų Klaipėdos savivaldybei esą nėra.
Nors anksčiau sulaukta skundų dėl galbūt netinkamai naudojamo savivaldybės būsto, jie, pasak vicemero Arūno Barbšio, nepasitvirtino.
Tuo metu Saulius Budinas atkreipė komiteto narių dėmesį į tai, kad jau daugiau nei metus laiko savivaldybės viešoji įstaiga „Klaipėdos butai” neturi nuolatinio vadovo. Jo teigimu, bendrovės žinioje yra apie 1,5 tūkst. butų ir jai nuo praėjusių metų rugpjūčio vis dar tebevadovauja laikinasis vadovas.
„Mes pirmiausia turėtume susitvarkyti su to turto valdymo struktūra ir tada būtų galima reikalauti iš vadovo atitinkamų ataskaitų”, – sakė S. Budinas.
Kaip „Atvirą Klaipėdą” informavo miesto mero sekretoriato atstovė Aušra Lukauskienė, 2018 metais Klaipėdos savivaldybė nupirko vieną dviejų kambarių butą, kurį išnuomojo grįžusiems tremtiniams. Taip pat vienas vieno kambario butas buvo nupirktas ir praėjusiais metais. Abu butai nėra privatizuoti, jie iki šiol priklauso savivaldybei. Tikimasi, kad dar šiemet pavyks nupirkti minėtą 48,22 kv. m ploto butą Kalnupės g.
Duomenų apie ankstesniais metais tremtiniams skirtus butus ir jų tolimesnį likimą savivaldybės atstovė nepateikė.
Parašykite komentarą