Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-01-18 |
Po poros metų uostamiestyje, Pilies muziejuje, bus galima išvysti unikalų radinį – Klaipėdos užgimimo laikus, XIII amžių, menančias seniausio iki šiol rasto medinio namuko liekanas. Taip pat netolimoje ateityje turėtų būti pradėti vakarinės kurtinos atsakymo ir buvusios irklavimo bazės pastato sutvarkymo darbai. Toliau bus diskutuojama dėl galimybės atstatyti didįjį pilies bokštą.
Tokie planai ir jau nuveikti darbai buvo aptarti Klaipėdos savivaldybėje ketvirtadienį vykusio pasitarimo metu.
Galimi didžiojo Klaipėdos pilies bokšto atstatymo variantai braižomi ir svarstomi jau senokai. Kol kas galutinio sprendimo dar nėra.
2016-ųjų vasarą archeologai piliavietėje aptiko apie 1250-1275 metus datuojamo 16 kv. m ploto namuko liekanas. Teigia, jog jis unikalus ir tuo, kad yra išsilaikę gana daug – apie 10 pasato rentinių, kai įprastai lieka tik apatinis. Manoma, kad tai buvo gyvenimui skirtas statinys, nes viduje buvo rasta įvairių buities daiktų bei jų liekanų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos teigimu, ketvirtadieninio pasitarimo metu buvo galutinai užtvirtintas veiksmų planas – šiaurinės kurtinos atstatymą projektavę specialistai turi suprojektuoti šiam radiniui eksponuoti skirtą erdvę, rangovai ją įrengs, o Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) rūpinsis pastato liekanų iškėlimu, jų konservavimu bei sugrąžinimu į pirminę vietą. Iškelti liekanas numatoma jau pavasarį.
„Šiaurinės kurtinos atstatymo projektas iš dalies yra remiamas europinių fondų lėšomis, o visi šie papildomi darbai bus finansuojami Savivaldybės”, – sakė E. Matulova.
MLIM direktorius Jonas Genys sakė, jog dėl dabar po žemėmis laikomų namuko liekanų likimo buvo ilgai dvejojama.
„Iš pradžių visi entuziastingai sutarė, kad jį reikia konservuoti ir eksponuoti. Vėliau jau archeologai pradėjo kalbėti apie tai, kad yra nemažai puvinio ir ištraukti apie 4-5 metrų ilgio XIII amžiaus rąstus gali būti sudėtinga. Tačiau galiausiai visgi buvo apsispręsta tai daryti ir konservuoti. Dabar didžiausias iššūkis bus tai, kaip reikės dalį, apie metro ilgio, namuko liekanų ištraukti iš po betoninės II pasaulinio karo patrankos bazės”, – sakė J. Genys.
Direktoriaus teigimu, konservavimo darbus atliks tokios patirties turintys muziejaus specialistai. Visas procesas vyks apie porą metų. Preliminariai apskaičiuota, kad specialios cheminės medžiagos atsieis apie 40 tūkst. eurų.
„Pirmajam konservacijos etapui kaip nors sugebėsime jų įsigyti, o paskui tikėsimės, kad tvirtinant miesto biudžetą ar jį koreguojant pinigai bus mums skirti”, – sakė J. Genys.
Pasak jo, konservavimo darbus planuojama atlikti piliavietėje esančiame muziejaus naudojamame buvusiame irklavimo bazės pastate. Direktoriaus teigimu, po konservacijos darbų esant tinkamai ventiliacijai ir drėgmei tokie mediniai eksponatai gali stovėti gana ilgai.
Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai. Šis šešiaukštis bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją,
E. Matulova priminė, kad tiek dabartiniame, tiek ruošiamame naujame miesto bendrajame plane bus sprendiniai, kuriais numatoma atkurti buvusius pilies kontūrus bei galimybė atstatyti pačią pilį.
„Lapkritį vykusios tarptautinės konferencijos metu buvo konstatuota, kad pilį reikia atkurti, tik dar liko neatsakyta, kas joje turėtų įsikurti. Tad ir kalbant apie bokšto atstatymą dar svarstomi ir laikini, 5-10 metų galintys tarnauti sprendimai, kuriais būtų šiuolaikiškomis priemonėmis atkurtas buvęs tūris, galbūt įrengta apžvalgos aikštelė”, – sakė E. Mantulova.
Pasak J. Genio, pirmiausia dabar jau atkurtuose bokšto tūriuose reikėtų išspręsti šildymo ir elektros klausimą, o paskui jei būtų apsispręsta ir dėl tokio statinio paskirties, būtų galima imtis ir jo atstatymo darbų.
E. Mantulovos teigimu, jau pradedami žingsniai dėl vakarinės kurtinos atstatymo darbų. Jų metu būtų tvarkomas ir buvęs irklavimo bazės „Neptūnas” pastatas, sovietmečiu tapęs laivų remontininkų laisvalaikio centru, stovintis nukastos vakarinės kurtinos vietoje.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pastatas priklauso Savivaldybei, patikėjimo teise jį valdo MLMI. Paveldosaugininkai yra nurodę, kad vertybė yra tik šis pirmasis pastato aukštas, pastatytas XX a. pirmoje pusėje. Antras aukštas buvo pristatytas apie 1950 m.
Savivaldybės atstovės teigimu, kol kas dar nėra apsispręsta, nei kas bus daroma su antruoju pastato aukštu, nei kokia statinio paskirtis galėtų būti po rekonstrukcijos.
„Ar palikti antrąjį aukštą, turės pasiūlyti projektuotojai. Tačiau iki pradedant projektavimo darbus turės būti apsispręsta dėl galimos paskirties. Galbūt jį ir toliau galėtų naudoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejus”, – sakė pašnekovė.
Tačiau muziejaus direktorius J. Genys sakė, kad įstaiga bent jau šiuo momentu tikrai turi užtektinai erdvių, kurias, pavyzdžiui, šiaurinėje kurtinoje dar reikia tinkamai įveiklinti.
Parašykite komentarą