Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-09-08 |
Palangoje gimęs, Kretingoje augęs, Klaipėdoje baigęs vidurinę, o šiuo metu neretai svarbiausiu šalies kalbos žinovu pavadinamas Audrys Antanaitis (nuotr.) sako, jog tik ta tauta, kuri turi valstybinę ir bendrinę kalbą, yra pilnavertė tauta.
„Tautos, kurios neturi bendrinės kalbos, paprastai yra arba okupuotos, arba nelabai civilizuotos vakarietiška prasme”, – įsitikinęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, ilgą formavimosi kelią nuo 16 amžiaus vidurio, nuo Mažojoje Lietuvoje gimusio Martyno Mažvydo, iki pat 20-to amžiaus pradžios nuėjusią lietuvių kalbą šiandien toliau kuria ne kalbininkai.
„Lietuvių kalbą kuria pati lietuvių tauta, lietuvių kalbą kuria Lietuvos žmonės, o kalbininkai jau tik gali sunorminti ir kodifikuoti tai, ką žmonės sukūrė”, – teigė jis.
A. Antanaitis priminė, jog jo vadovaujama komisija pakeitė ilgai egzistavusį Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, pagal kurį žmones net buvo galima bausti finansiškai už, pavyzdžiui, kai kurių barbarizmų ar kitų netinkamų žodžių, jų junginių vartojimą.
Jis džiaugėsi, jog dabar to nebėra, tačiau kartu atkreipė dėmesį į kitą bėdą – viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje itin smukusį raštingumo lygį, net daromas, jo teigimu, elementarias gramatikos klaidas.
„Mano galva, daugiakalbystė yra turtas, bet pirmiausia mes turime išmokyti kalbėti lietuviškai, išmokyti rašyti lietuviškai, o visos kitos kalbos gali būti greta, bet ne vietoj lietuvių kalbos”, – sakė A. Antanaitis, turėdamas galvoje, jog šalies mokyklose lietuvių kalbai per mažai skiriama dėmesio.
Šiuos ir kitus pasamprotavimus apie lietuvių kalbos raidą, svarbą bei jos šiandieninę situaciją pokalbyje su „Atviros Klaipėdos” žurnaliste A. Antanaitis išsakė prieš antradienio pavakarę uostamiestyje vykusio projekto „Kalbos kelias”, skirto Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms, pirmąjį renginį, pavadintą „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos”.
Deja, puikiai organizuotas renginys nesudomino nei gausios uostamiesčio vidurinių mokyklų lietuvių kalbos mokytojų armijos, nei universiteto ar kolegijų dėstytojų. Nors organizatoriai patikino informaciją apie renginį išsiuntę visoms uostamiesčio švietimo įstaigoms, įdomius, dėmesio vertus pranešimus patyrę lektoriai skaitė vos keliems į I. Simonaitytės bibliotekoje organizuotą diskusiją atėjusiems klaipėdiečiams.
Iš viso „Kalbos kelio” organizatoriai yra numatę surengti 10 tokių diskusijų įvairiose šalies vietose, tarp jų – ir Kretingoje.
Labai agresyviai nusiteikęs veikėjas, todėl jo labai nemėgsta švietimo bendruomenė.
Absoliuti netiesa: labai tolerantiškas, geranoriškas, išsilavinęs žmogus.