Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-08-31 |
Klaipėdoje turėtų išjudėti ir tie projektai, kuriems iki šiol trūko pinigų. Jų tikimasi gauti iš Vyriausybės patvirtintos „Ateities ekonomikos DNR“ programos, iš kurios Klaipėdai bus prašoma daugiau nei 30 mln. eurų.
Papildomo finansavimo prašoma Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijai.
Vyriausybė vasaros pradžioje patvirtino 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DBR“ planą, kurio tikslas yra padėti atsigauti nuo koronaviruso nukentėjusiam šalies ūkiui. Visos Lietuvos savivaldybės gali teikti savo paraiškas gauti finansavimą iš šios programos. Tačiau būtina sąlyga ta, jog skirti pinigai turėtų būti panaudoti iki kitų metų pabaigos, todėl neabejotinai svarbu, jog projektai, kuriems prašoma finansavimo, jau turėtų techninę dokumentaciją, nes ją parengti pritrūktų laiko.
„Mes jau baigiame dėlioti variantus, kuriems projektams galėtume gauti papildomą finansavimą. Vertiname, kad tie projektai jau turėtų statybas leidžiančius dokumentus ar bent techninį projektą, o geriausia, kad jau būtų išrinktas rangovas. Nors Klaipėdoje planuojamų ir dar neįgyvendintų projektų yra daug, kai kurie jų galbūt stovi tik todėl, kad trūksta finansavimo. Tačiau realiai vertiname savo galimybes pinigus panaudoti būtent iki kitų metų pabaigos. Todėl papildomam finansavimui gauti teiksime kiek daugiau nei 20 projektų, kuriems prašysime 30-40 mln. eurų“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotas Andrius Dobranskis.
Paraiškoje yra įrašyti visi prioritetiniai miesto projektai, kurie šiuo metu įgyvendinami. Tarp jų – naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statybos, Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcija įrengiant estakadą.
Tikimasi, jog gavus finansavimą iš „Ateities ekonomikos DNR“ programos kitų svarbių projektų realizavimas pajudės į priekį. Vienas tokių – eismo valdymo sistemos diegimas Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvėse.
„Mes šį projektą jau seniai dėliojame, konkursinės procedūros buvo beveik baigtos, bet sulaukėme skundų. Panašu, kad jau viską išsprendėme ir jei gausime finansavimą, šiame koridoriuje galėsime įdiegti vadinamąją žaliąją bangą“, – teigė A. Dobranskis.
Dar vienas, anot jo, miestui labai svarbus ir reikalingas projektas yra Jūrininkų sveikatos priežiūros centro infrastruktūros plėtra. Šio projekto esmė – Birutės gatvėje, netoli Jūrų technikos fakulteto, pastatyti naują poliklinikos pastatą.
„Šiuo metu yra baigiamas rengti techninis projektas, per šiuos metus galbūt galėsime turėti statybos leidimą ir atlikti rangovo paieškos konkursines procedūras. Bet viskas priklausys nuo finansavimo, ar jį gausime“, – tvirtino pašnekovas.
Šio projekto vertė yra daugiau nei 3 mln. eurų.
Savo valandos, jei gautų finansavimą, sulauktų ir J. Kačinskio muzikos mokykla. Jau anksčiau yra parengtas šios mokyklos pastato energetinio efektyvumo didinimo projektas, gautas statybas leidžiantis dokumentas, tačiau pastato rekonstrukcijai, kurios vertė yra apie 2 mln. eurų, pinigų iki šiol neatsidaro.
Papildomas finansavimas padėtų išjudinti ir universalios sporto salės statybas Kretingos gatvėje, prie sankirtos su Šviesos gatve. Nors visi leidimai pradėti statybas yra gauti, pagrindinis trukdis yra finansų stoka. Skaičiuojama, kad pastatyti universalią sporto salę gali kainuoti apie 6 mln. eurų.
Paraiškoje, kurią Klaipėda teiks Vyriausybei, taip pat bus įrašytas Didžiojo Klaipėdos pilies bokšto atstatymas, kainuosiantis apie 1,5 mln. eurų, Skulptūrų parko sutvarkymas.
„Šis parkas yra ta vieta, dėl kurios skauda ir miestiečiams, ir savivaldybei. Leidimą parko sutvarkymo projektui turime, buvo įdėtos beprotiškos pastangos, kad jį gautume. Šio projekto vertė yra apie 3,5 mln. eurų ir mums labai padėtų jį realizuoti, jei gautume pinigų iš DNR programos“, – pabrėžė A. Dobranskis.
Paklaustas, kada bus aišku, ar Klaipėdos projektams pinigų bus skiriama ir kiek, pašnekovas teigė, jog konkrečių terminų nėra, tačiau esą tai turėtų paaiškėti kuo greičiau, nes pinigus reikia pakankamai skubiai panaudoti.
„Jei gautume visą paramą, kokios prašome, miestui tai būtų labai svarbus postūmis į priekį, labai reikšminga piniginė injekcija. Dabar teikiame paraišką ir Vyriausybėje tikimės supratimo, teisingo požiūrio į Klaipėdą. Visi šie projektai turi turėti ir politinį palaikymą. Labai tikiuosi, kad į procesą įsijungs ir uostamiesčio vicemerai pagal savo kuruojamas sritis. Tikiuosi, kad jie domėsis, kokia situacija, važiuos į Vilnių ieškoti atsakymų“, – vylėsi A. Dobranskis.
Aukštieji Vilniaus ponai! Neklausykit, ką suokia Klaipėdos lakštutės! Būkit protingi, milijonų nedalykit nei sukčiams, nei kvailiams! Gatvėms ir keliams – nė cento, tegu tvarkosi iš savo lėšų. Gal tada nekurps tokių idiotiškų planų, kaip visiškai nereikalinga Sendvario žiedo „rekonstrukcija”. Pažiūrėkite, kas ten jau keli metai darosi! Arba naujo sveikatos priežiūros centro statyba – paklauskit, ar jau žino, kaip panaudoti pustuščius turimus pastatus, kaip septynaukštis buvusios 3-ios poliklinikos rūmas Taikos prospekte, Stomatologinės poliklinikos pastatas Pievų take ir kt. Neleiskit subjauroti Skulptūrų parko kaip Vydūno ar Dangės skverų! Tas parkas – vienintelė dar likusi oazė pasmirdusiame, triukšmingame, apnuodytame Klaipėdos centre!..
PETRAUSKUI – estakadą
VAITKUI – giliavandenį uostą
MIESTIEČIAMS – GRIGEO
Rimkų pervažą susitvarkyti reikia,jau gėda prieš Plungę,uostamiestis dar vadinasi,fuuuu
ties ivaziavimu i Klaipeda prie cirkle ispieskit 3 eismo juostas tikrai iseis.ir vilkikam vis 10 t nuo 7 v iki 7.50 drauskit vaziuoti . tada galima bus sakyti Klaipeda tvarkos.
Ateities ekonomikos DNR yra ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Dobranski, statybininkai ir gatvių asfaltuotojai kūria aukštą pridėtinę vertę? Gaila, kai klerkas mąsto kaip pinigus užkasti į žemę, t.y. ne investuoti, o iš esmės pravalgyti. Todėl ir velkamės ES uodegoje pagal inovacijas. Beje, beveik pusė iš 6,3 mlrd.sudaro paskola, kurią reikės grąžinti. Žodžiu, susirinks ubagai ir padarys didelį balių už iš malūnsparnio išmestus pinigus.
Pinigų-lėšų reikėjo prašyti prieš penkiolika metų, o ne dabar kai Klaipėdos miestas visas patapo auto kamščių kalapsų.
Su esamu meru ir jo komanda tai Klaipeda tik planus ir planuoja ?? merdi miestas. Persikelus i smiltyne, nueini prie juros ir supranti kad tustintis teks tiesiog i kelnes arba pakentet kol grisi namo, nes tokio dalyko kaip WC su ziburiu nerasi. Tos betonines srutose paskendusios skyles nesivercia liezuvis vadint viesuoju tualetu. Koncentracijos stovykloj itariu panasus budavo. Liudna.
Ko įsisavint ? Kaip jum kas duos jei nesugebat dirbt kaip priklauso ? Ką pradeda nebaigia , bankrotai , stabdymas darbų ir vis pinigų trūkumas arba ne užtenka sutartos sumos . Kai nustosit vogt ir pradėsir dirbt gal ir duos ponai portugalai . Dar reikėtu kainas išmokt skaičiuot ne tugrekais , o esama valiuta – eurais . Kai darbų kainos milijonais , tai ir algos gal turi būti ne centais ?
Jeigu neprašysi- nieko negausi. Bet centras turi suvokti, kad Lietuva ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda , ir kiti šalies miestai, kurie lemia musų valstybės ekonominę ateitį. Abejoju, kad nutiesėt patogų patogų apvažiavimą iš sostinės į Palangą išsprendėt problemą. .. o kur investicijos į labai svarbų ekonomiškai uostamiestį?
Pritariu. Vilnius tvarkosi nerealiais tempais, o Klaipėda merdėjo. po to atvažiuoja Vilniečiai ir stebisi, kokia Klaipėda apleista. Duokit pinigų ne tik Vilniui!!!
Optimizmo niekada nebūna per daug ! Neprašysi – negausi !
Kam čia mums, svarbu wilno gaus kiek patys pasiskirs.
Pasvajok klaipeda! Gausi 5 mln ir vsio..