Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-07-27 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinio galerijoje, Šlaito g. 10 A, atidaryta nauja fotomenininko Andriaus Lamausko personalinė paroda „Įkvėpti miestą”. Labai norėjosi anonsuoti parodą ir pakviesti klaipėdiečius į Girulius pasigrožėti futuristiniais miestų peizažais. Paskambinau Andriui, maniau, šio to paklausinėsiu – lygiai tiek, tiek, kiek reikia anonsui ir ne daugiau.
Juolab kad Andrius perspėjo nemėgstąs ir nemokąs kalbėti. Dauguma menininkų mažakalbiai – nuo ilgų kalbų išsisuka ištardami auksinę frazę: tegul už mane kalba mano darbai.
Darbai apie autorių pasako nemažai, bet visada smalsu sužinoti šiek tiek daugiau ir pasitikrinti, ar tikrai matome tai, ką matome. Trumpas mūsų pokalbis apie keliones, miestą ir fotografiją netikėtai virto ilgu ir maloniu pašnekesiu.
Andrius pamiršo, kad nemėgsta kalbėti, o aš pamiršau įjungti diktofoną. Grįžusi namo atkūriau mūsų pokalbio detales ir supratau, kad į anonsą visko nesutalpinsiu. Taip atsirado dar vienas užrašytas pokalbis.
„Man neįdomus tradicinis gražių vaizdų fiksavimas, todėl ieškau savito rakurso, neįprasto apšvietimo, gatvių ir stogų ritme išnyrančių faktūrų, seno ir naujo sandūros, netikėto miesto ir žmogaus susitikimo”, – sako Andrius Lamauskas.
Esu betono vaikas, užaugau Šiaulių centre. Jei norėčiau fotografuoti gamtą, nuolat turėčiau gyventi kitu ritmu, varžyti save – anksti keltis arba visai nemiegoti, laukti ypatingo apšvietimo ar mistinio apsireiškimo – tai ne man. Saulėtekių ir saulėlydžių nematau, ir dėl to nesikankinu. Kiekvienas renkasi tai, kas jam artima.
Aš miesto žmogus, mano gyvenimo tempas greitas ir dinamiškas, nėra nei laiko, nei poreikio medituoti gamtoje. Miestas man geriau pažįstamas, jo ritmas yra kur kas artimesnis mano natūrai – čia viskas kinta, mainosi, transformuojasi, juda, pulsuoja, ir tai man patinka. Miestai man yra didžiausias stebuklas, įdomiausias muziejus po atviru dangumi.
Kviečiu pamatyti kitokį miestą, įkvėpti jo ypatingos energijos. Man neįdomus tradicinis gražių vaizdų fiksavimas, todėl ieškau savito rakurso, neįprasto apšvietimo, gatvių ir stogų ritme išnyrančių faktūrų, seno ir naujo sandūros, netikėto miesto ir žmogaus susitikimo.
Labai daug keliaujame. Kartu su žmona iš anksto sudarinėjame kelionių maršrutus ir niekada nesirenkame standartinių, turizmo agentūrų siūlomų vietų – visada ieškome rečiau lankomų, sunkiau pasiekiamų vietų. Mėgstame keliauti mašina ar traukiniais – taip daugiau pamatome.
Architektūra man nėra svetima. Trisdešimt metų esu ergonominių baldų versle (Andrius Lamauskas – „Ergolain“ holdingo komercijos direktorius – B. S.). Pradėjau nuo dizainerio, pats ilgą laiką projektavau interjerus. Nuolatiniai kontaktai su geriausiais architektais ir dizaineriais, mano paties pastabumas, žingeidumas ir, žinoma, Šiaulių universitete įgytos akademinės dailės žinios, suformavo profesionalų architektūrinį matymą, erdvės pojūti ir vizualinę klausą. Aš ne tik baigiau Šiaulių universitetą, bet ir kurį laiką pats čia dėsčiau. Tik ilgai nesitvėriau – pedagogika ne man, ne mano ritmui, man reikia naujovių ir tempo.
Profesinė patirtis man labai pravertė fotografijoje. Dabar man nereikia galvoti apie kompoziciją – viskas ateina savaime. Pasikliauju praktika pagrįsta intuicija ir ji niekada manęs neapgauna. Mano fotografijoms beveik neprireikia kropinimo, kadras iškarto pavyksta.
Čia toks fotografų naudojamas žargonas – dažnai žodis cropinti, crop’as vartojamas tais atvejais, kai kalbama apie padaryto kadro apkirpimą įvairiomis programomis (juokiasi).
Taip, man įdomesnė šiuolaikinė architektūra. Tikrai nesuku sau galvos, kas ir kiek kartų lietė kokios senos pilies ar bažnyčios durų rankeną – tegul tuo domisi archeologai, meno istorikai. Man kur kas svarbiau pagauti miesto pulsą, pajusti jo ritmą, įsilieti ir susilieti su miestu, įkvėpti jį. Gyvenu čia ir dabar – toks yra mano motto.
Pastaruoju metu daug savo nuotraukų keliu į Instagram‘ą. Neslėpsiu, malonu, kad mano fotografiją pastebi, domisi, giria, sako, kad ji išsiskiria neaprėpiamoje fotografijų jūroje. Susilaukiu visokiausių pasiūlymų iš pasaulinių kelionių agentūrų. Kol kas rimtai į tai nereaguoju ir nesvarstau galimybės panaudoti savo fotografijų tokiam tikslui, bet keletą nuotraukų jau esu joms paaukojęs. Kodėl ne – gal mano fotografijos padės kitaip atrasti, pamatyti lankomus miestus.
Niekada nesistengiu identifikuoti konkretaus miesto, man nėra svarbios geografinės koordinatės, aš kartais net neprisimenu, kuriame mieste pagavau vieną ar kitą kadrą – reikėtų versti archyvus. Man svarbu ne parodyti miestą, o perduoti jo energiją.
Žinoma, fotografuojame abu – teko ir jai išmokti fotografuoti, profesionaliuose kursuose pasimokyti meistrystės. Kartu keliaudami pastebėjome, kad matome panašius dalykus ir mūsų padaryti kadrai ima kartotis. Todėl pasidalinome darbais – aš fotografuoju, ji filmuoja. Rezultatas skirtingas, o sukauptas kelionių archyvas – išsamesnis.
Tradiciškai viskas prasidėjo mokykloje. Į fotografiją įtraukė tėvas, fotografavau savo klasiokus, užsidarę vonioje su tėvu ryškindavome nuotraukas – mano kartai labai pažįstamas vaikystės prisiminimas.
Negaliu sakyti, kad esu profesionalas, per skambiai mane pavadinote. Fotografija man yra hobis, ir tik dabar, kai verslo reikalai beveik sutvarkyti, pagaliau randu laiko sau ir savo pomėgiams. Pastaruosius šešerius metus fotografuoju daugiau.
„Fotografijos namai“ yra ne tik fotografijos mylėtojus vienijanti organizacija, ne tik rimta fotografijos mokykla, bet ir miesto kultūrinis reiškinys. Bildukai (taip švelniai vadinami Fotografijos namų gyventojai) aktyviai dalyvauja miesto šventėse, organizuoja kūrybines stovyklas, rengia parodas. Artimiausiuose mūsų planuose – Fotografijos/draugystės projektas „Šiaulių žydai. Portretai”. Kol kas tai tik idėja, apmatai.
Pasidalinome darbais, ištraukėme burtus, kas ką fotografuos. Rimtai ir atsakingai ruošiamės. (2020 metais minėsime iškilaus litvakų kultūros atstovo Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) (1720-1797) 300-ąsias gimimo metines 2020-uosius LR Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais – B. S.).
Žinau, kad teks rimtai pasidomėti, paskaityti, paieškoti informacijos – man tai labai įdomu, aš esu žingeidus žmogus, viskas, kas nauja, neatrasta, nepažinta, man labai artima. Mėgstu ieškoti, gilintis, atrasti. Šiauliuose tikrai nemažai litvakų kultūros ženklų. Ypač didelis Chaimo Frenkelio kultūrinis palikimas,
APIE AUTORIŲ
Gimė 1967 m. Šiauliuose. Studijavo Šiaulių universitete, kur įgijo dailės pedagogo specialybę.
Yra laisvai samdomas fotografas. 2016 m. įkūrė asociaciją „Fotografijos namai“. Parodose dalyvauja nuo 1988 m. Nuolatinis Tarptautinių fotografijos konkursų dalyvis ir apdovanojimų laureatas.
Dabar yra „Ergolain” holdingo komercijos direktorius.
Andriaus Lamanausko nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”148538,148539,148540,148541,148542,148543,148544,148545,148546,148547,148548,148549,148550,148551,148552,148553,148554,148555,148556,148557,148558,148559,148560,148561,148562,148563,148564,148566,148567,148568,148569,148570,148571,148572,148573,148574,148575,148576″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą