Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-15 |
Laikino tilto per Dangės upę likimas užminė mįslių. Nors Klaipėdos savivaldybės apskaitoje šis prieš penkerius metus naudotas tiltas vis dar yra įrašytas kaip turtas, kontrolierė, patikrinusi jo saugojimo vietą, šio daikto nerado.
„Kur jis dingo? Juk pats niekur išeiti negalėjo“, – klausimą kėlė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Daiva Čeporiūtė.
„Tikrai niekas nieko nepavogė, neišnešė. Tokio tilto kaip atskiro turto vieneto visai neturėjo būti“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.
Kontrolierės akiratyje atsidūręs tiltas yra laikinas pėstiesiems ir dviratininkams skirtas įrenginys, kuris buvo sumontuotas nuo 2014 metų birželio iki 2015 metų balandžio greta tuo metu kapitaliai remontuoto Pilies tilto.
Teigiama, jog laikino tilto statybai buvo panaudota 22,89 kub. m medienos (967 vnt. tašų, lentų ir kt.) ir 24,9 tonų 352 vnt. plieninių konstrukcijų, tilto ilgis 41 m, bendras plotis 4,1 m, dangos plotis 3 m. Nurodoma, kad Klaipėdos savivaldybės Infrastruktūros statinių įsigijimo savikainos sąskaitoje šis laikinas tiltas buvo apskaitytas kaip ilgalaikis turtas. Jo įsigijimo vertė skaičiuota beveik 145 tūkst. eurų, o likutinė – 137,6 tūkst. eurų.
„Rangovas, kuris atliko šio tilto statybos ir išardymo darbus, savo teritorijoje laikė demontuotą tiltą. Tarnybos darbuotojams nuvykus apžiūrėti laikiną tiltą per Danės upę jo buvimo vietoje, turtas apžiūros metu nerastas, rastos tik likusios jo detalės (3 metalinės sijos ir medinių konstrukcijų liekanos), nors šiam turtui buvo nustatytas naudingo tarnavimo laikas 15 metų“, – rašoma Klaipėdos savivaldybės kontrolierės ataskaitoje.
Todėl, anot D. Čeporiūtės, galima konstatuoti, jog Klaipėdos savivaldybės Inventorizacijos komisijos, kurių yra ne viena, savo darbą atlieka labai formaliai – įrašo, kad turtas yra, nors jis realiai nebeegzistuoja.
„Iš dokumentų matome, jog ta įmonė, kuri tiltuką demontavo ir laikė savo teritorijoje, kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad ši skirtų pinigų saugojimui. Tačiau administracija atrašė, jog tokiam tikslui finansavimas nėra numatytas. Pagal tokį susirašinėjimą pamatėme, kad įmonė tikrai nėra suinteresuota saugoti ne savo turtą. Kai jau vietoje aiškinomės, kur dingo tilto konstrukcijos, nes jų apžiūros metu radome labai nedaug, darbuotojai atsakė, kad medieną sukūreno, ji supuvo. Mes tik norime parodyti, kad savivaldybėje, apskaitant turtą, yra aplaidumo požymių. Žinoma, yra papildomas darbas važiuoti į vietą ir tikrinti, ar turtas yra, bet faktai rodo, kad tai reikia daryti. Jei savivaldybei tokio turto nebereikia, jis nebenaudojamas, tai jį reikia nurašyti, tinkamai sutvarkyti dokumentus“, – teigė D. Čeporiūtė.
Išnarplioti laikino tilto likimą, kai į jį įsikišo kontrolierė, Klaipėdos savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė. Anot jos vadovo E. Simokaičio, darbo grupė turėjo įvertinti, kiek to tiltelio dar yra likę, teikti siūlymus jį pripažinti netinkamu naudoti, nurašyti, o likusias medžiagas parduoti. Tai ir buvo padaryta – likusios metalinės sijos viešame aukcione parduotos už 2,5 tūkst eurų.
„Galime pripažinti, jog klaida buvo padaryta, jog tas tiltelis buvo apskaitytas kaip atskiras turto vienetas. Jo vertė iškart turėjo būti įtraukta į Pilies tilto remonto sąmatą ir nebūtų kilę jokių klausimų. Taip buvo padaryta, kai buvo remontuojamas Biržos tiltas. Greta jo juk taip pat buvo sumontuotas laikinas tiltelis, bet jo statyba, medžiagos, demontavimas iškart buvo įtraukti į Biržos tilto remonto darbų kainą, niekas atskirai tokio daikto neapskaitė. Dabar to laikino tiltelio prie Pilies tilto likutinė vertė bus pridėta prie Pilies tilto remonto vertės, nes tas tiltelis ir buvo remonto dalis“, – dėstė E. Simokaitis.
Jis pabrėžė, jog su kontrolierės išvadomis, kiek turi būti išsaugota laikino tiltelio medžiagų, sutikti negalima. „Kontrolierė mini tuos kiekius, kokių reikėjo įrengti laikiną tiltą. Bet juk nėra taip, kad visą jį nukeli ir nuveži kažkur saugoti. Kai laikinas tiltas buvo išardyta, natūralu, jog dalis medžiagų susigadino, o dalis jau ir buvo netinkamos naudoti, nes buvo po vandeniu. Pats vertingiausias daiktas buvo metalinės konstrukcijos, tai jas ir pardavėme“, – teigė E. Simokaitis.
Jis pasakojo, jog dar buvo planų šį laikiną tiltą panaudoti per Bastionų tilto statybas. Tačiau paaiškėjo, kad jį pritaikyti naudojimui bus per brangu, todėl tokios minties atsisakyta.
Atkreipėte dėmesį, kad savivaldos turto pagrindinis ganytojas Simokaitis daiktą, kuriam sunaudota 25 tonos (25 tūkst. kg) metalo ir 23 kūbiniai metrai medienos, švelniai vadina „tilteliu”:) Kai metalas ir mediniai tašai, kainavę 145 tūkst. EUR, pavagiami ir keli likę gabaliukai parduodami už kelis tūkst. EUR, kad vagystė nebeatrodytų nusikaltimu, ji dangstoma žodžiais „tiltelis” ir „klaida”.
Teisinti 25 tonų metalo vagystę tuo, kad tas pabuvęs vandenyje susigadino ir susitraukė šimtus kartų, galėtų bičas, kuris praleidinėjo visas pamokas, bet ne savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas..
Miegokime ramiai, klaipėdiečiai, Jūsų turtas saugiose rankose.
Lieka tik ,,padėkoti ” tiems miestiečiams,kurių valia buvo išrinkta senoji gvardija ! Visur vieni nuostoliai: pinigų švaistymas į kairę ir dešinę ,niekas nieko nežino, už nieką neatsako .Kontrolės tarnyba nustato pažeidimus ,o atsakingi asmenys aiškina ,kad ,,vsio zakonno „-koks čia tas turtas ,kam tikrinti ,(lyg mėnulyje būtų ir negalima nuskristi !)Vyriausioji patarėja pasakė,anokia čia suma -2500 eurų (bet pensininkui tai VISOS METŲ pajamos !)Gal kada nors ateis tas laikas ,kai už TOKIUS fokusus nukentės kišenės tų ,kurie yra atsakingi ?!
Čia gi vagys. Taip užkniso visos šitos nesamonės, Grubliauskas, Taraškevičius, Simonavičiūtė ir co, kad jūs kuo greičiau supūrumėt, kaip tas tiltas.
Radai ko prašyti 🙂 Kaveckis yra koalicijoje su Grubliausku , Taraškevičiumi ….
Man tai kyla klausimas o kur senieji karalionio varpai? Keli stovi mieste, bet jų buvo tikrai ne 2 vnt.