Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-10 |
Klaipėdos senamiestyje, Skerdėjų gatvėje, daugiabučius namus projektuojantiems architektams veikiausia teks gerokai pakoreguoti savo projektą, kad būtų išsaugotos išlikusių ir numatomų rekonstruoti pastatų vertingosios savybės.
Rekonstruojant ir statant naują daugiabučių namų kompleksą Skerdėjų gatvėje būtina išsaugoti šio, Skerdėjų g. 2 išlikusio pastato tūrį. Martyno Vainoriaus nuotr.
Bendrovės „Danės projektai“ architektas Valentinas Lucenko parengtus esamų pastatų Skerdėjų g. 2 ir 6 rekonstravimo į daugiabučius gyvenamuosius namus ir daugiabučio gyvenamojo namo Skerdėjų g. 8 naujos statybos projektinius pasiūlymus pristatė visuomenei. Viešas svarstymas šią savaitę jau vyko gyvai, Klaipėdos savivaldybėje, tačiau visuomenės atstovai jame nepasirodė. Svarstyme dalyvavo į jį architekto pakviestas Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Jis ir pabrėžė, jog viena projektuojamo daugiabučių namų komplekso dalis yra aukštesnė nei turėtų būti.
„Skerdėjų g. 2 pastato pastato vertingoji savybė yra jo tūris – du aukštai su mansarda. Matau, kad šiame projekte aukštis yra padidintas, tad tai reikės pakoreguoti. Ekspertai nustatė, kokios yra šio pastato vertingosios savybės ir jas būtina išsaugoti, tad diskusijos apie tai yra labai ribotos. Suprantu, jog architektui tai bus iššūkis, tačiau tai ir galimybė pasireikšti“, – kalbėjo V. Juška.
Skerdėjų g. 2 ir 6 projektuojami daugiabučiai namai yra trijų aukštų su mansarda, o Skerdėjų g. 8 – dviejų aukštų su mansarda.
Numatoma, jog viso komplekso pirmame aukšte bus komercinės paskirties patalpos, o kituose aukštuose – butai, kurių suplanuota 31.
Projektuotojų vizualizacija
„Nors Skerdėjų g. 2 išlikęs pastatas yra suklypęs, bet jau suprantu, kad reikės ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti jo tūrį – tuos 2 aukštus su mansarda“, – ginčytis nusiteikęs nebuvo ir V. Lucenko.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, jog pristatytuose naujuose šio daugiabučių namų komplekso senamiestyje projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog projektuojami 3 aukštų su mansarda ir 2 aukštų su mansarda pastatai, kurių aukštis sieks 12-15 metrų.
„Stogai dvišlaičiai. Architektūra projektuojama senamiesčiui būdingomis apdailos medžiagomis bei spalvine gama (keraminės plytos, medinės apdailos panelės, keraminės čerpės)“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Automobilių stovėjimas planuojamas formaliai požeminėje, tačiau realiai – pusiau požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios denginį numatoma apželdinti, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, pasyvaus ir aktyvaus poilsio vietas. Aikštelėje numatoma įrengti 40 vietų.
„Dabar pateiktame projekte jau matoma pažanga. Matau, jog architektūra nėra labai moderni, progresyvi, architektas tikrai turėjo riboti savo fantaziją. Aš esu prieš griežtą imitacinę architektūrą. Nereikia kvailinti žmonių – pastatus reikia statyti šiuolaikiškus, bet su pagarba istorijai“, – savo nuomonę reiškė V. Juška.
Tačiau jam nepatiko architekto sumanymas daugiabučių namų komplekso apdailai naudoti klinkerį, o ne tinką.
Projektuotojų vizualizacija
„Senamiesčiui labiau būdingas yra tinkas. Be to, jei apdailai bus naudojamas klinkeris, tas pastatas atrodys labai masyvus, o norisi lengvesnio“, – teigė V. Juška.
V. Lucenko bandė apginti savo sprendimą naudoti klinkerį.
„Girdėjau pastabas, kad reikia daugiau tinko, bet nenoriu paprastinti fasado. Klinkeris yra gerokai ilgaamžiškesnė medžiaga. Jei yra galimybė, kodėl negalima naudoti geresnių, brangesnių ir kokybiškesnių medžiagų. Žinau, jog klinkeris nėra būdingas senamiesčiui, bet dar neturiu atsakymo, ar blogai jį naudoti“, – kalbėjo V. Lucenko.
Tačiau jis pabrėžė, kad jei bus griežtas reikalavimas naudoti tinką, jis ir bus naudojamas.
Projektuotojų vizualizacija
„Noriu palinkėti, kad kuo greičiau realizuotumėte patobulintą šį projektą, kad Skerdėjų gatvėje esanti duobė su varlėmis nebebaidytų miestiečių“, – linkėjo V. Juška.
Projektuotojai ir projekto užsakovai išsakė viltį, jog statybos darbus, gavus visus leidimus, būtų gerai pradėti kitą pavasarį, o juos baigti per dvejus metus.
Ką jūs čia pastoviai pezat apie tą „godumą” ? O tai gal verslas turi nusipirkti už savus pinigus sklypą ir miestui padaryti dovaną ?
O „miestas” nenori nusipirkti tą sklypą už savus ir statyti ten ką nori ?
civilizuotame pasaulyje laikomasi taisyklių ir bendrų visuomenės susitarimų. Pradžiai reikėjo protingiau planuoti ir tik po to pirkti sklypą. Dabar kalti kiti?
O kas turi laikytis tų taisyklių ? Miesto valdžia turi ?
kai statėsi Ravelino namai, projektas buvo pagal visus detalaus plano reikalavimus. Bet matai, vyr. architektui nepatiko, kad namai aukštesni už „Kultūros fabriką”, nors jis nėra joks paveldas ir detalus ten leidžia tą aukštingumą. Ir statytojas tūrėjo nusileisti, sumažinti vienu aukštu. Tai kas čia nesilaiko pats savo nustatytų taisyklių ?
truputi supainiojo – ne architektui iššūkis, o investitoriui. Teisus sakydamas, kad reikia nurėžti du aukštus, bet architektui tai jokia problema, bet ar liks statytojui skolos ar pelnas, klausimas tik tame. Godumas pražudė ne vieną ir klaida padaryta užmanytame verslo plane, užduotyje. Kvailystė čia, tokiame sklype vystyti tokį intensyvumą, tiek komercijos, o rezultate kišti pinigus į požeminį parkingą ir išlaidas „atgroti” ekonominės klasės butų kiekiu mažinant pardavimų rizikas. Architektas tai turėjo ir pasakyti pačioje darbo pradžioje, o ne visiems kaišioti pasiūlymus bandant prakišti 4aukštų daugiabutį senamiestyje.
Jei detalus leidžia tokius rodiklius, kurių ribose daro architektas, tai apie kokį godumą kalbama? Architekto išmonė ir gabumas kaip tuos rodiklius išpildo, o ne dabar jam pezalais grįsti nurodymą ” neužstoti vertybių”. Tokius savivaldybės atstovus, kurie pažeidžia detaliojo plano nustatytus rodiklius, kurie buvo su jais kartą kau suderinti, reiktų į darbo biržą nusiųsti arba pas tą mokesčių mokėtoją užsidirbti savo darbu, o ne trukdymu, sau sotų ar ne sotų, tokio kokio vertas realiais gebėjimais, – pragyvenimą.
ne aukštis ir tankumas, o godumas yra problema 😀
Nes galvoja tik apie tai kaip sukišti maximum kvadratinių metrų į tą sklypuką.
Bėda yra neišmanymas. Godumas yra ne mažesnė bėda nei pavydas, ar nieko nedarymas ir piktinimasis.