Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-06-02 |
Pirmą kartą viešai vykusiame posėdyje antradienį buvo išrinktas tik vienas Klaipėdos kultūros magistras. Juo tapo fotožurnalistas, kultūros istorikas ir kraštotyrininkas, metraštininkas Bernardas Aleknavičius.
Nustatyta tvarka leidžia kasmet išrinkti tris kultūros magistrus, tačiau šiemet buvo nuspręsta, jog bus paskelbti ne daugiau nei du. Tačiau Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos, magistrus rinkusios slaptu balsavimu, narių balsai taip išsisklaidė, jog pavyko išrinkti tik vieną magistrą.
B. Aleknavičius tapo 38-uoju Klaipėdos kultūros magistru.
Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisiją sudaro iš menininkų bendruomenių, miesto kultūros įstaigų atstovų susidedančios Kultūros ir meno tarybos nariai, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai, o jai pirmininkauja miesto meras.
„Vertinant šių metų galimybes, galima išrinkti du magistrus, nes yra du žiedai. Trijų išrinkti negalime, nes neturime tiek aukso prikaupę“, – prieš balsavimą šmaikštavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Pagal dar 2004 metais patvirtintą tvarką, magistro vardas suteikiamas sulauks 2/3 posėdyje dalyvavusių komisijos balsų. Antradienį posėdyje dalyvavo 12 iš 13 komisijos narių, nes Kultūros ir meno tarybos vadovas Marius Tumšys iš anksto nusišalino, tad magistro vardas buvo suteikiamas ne mažiau nei 8 komisijos balsais.
Pretendentus pasiūliusių organizacijų atstovų kandidatų pristatymai buvo transliuojami viešai. Vėliau Kultūros magistro vardo suteikimo komisijos nariai slaptu balsavimu rinko du magistrus. „Stebėkite Liepų g. 11 pastatą, gal pakils baltas dūmas“, – apie balsavimo rezultatus juokavo meras V. Grubliauskas, nes rezultatų paskelbimas viešai nebebuvo transliuojamas.
Galiausiai paaiškėjo, jog komisija sutarė tik dėl vieno pretendento – balsų užteko, jog kultūros magistru būtų išrinktas B. Aleknavičius, o dėl antrojo menininko, verto šio vardo, komisijos nariai niekaip nesusitarė.
B. Aleknavičiaus kandidatūrą pateikė Klaipdos miestiečių draugija. Jos atstovas Mindaugas Milinis posėdyje teigė, jog B. Aleknavičius indėlis į Klaipėdos kultūrą yra milžiniškas. „Rugpjūtį jam sukaks 90 metų, todėl dabar yra graži proga pagerbti žmogų“, – siūlė M.Milinis.
Kultūros magistrų vardui šiemet buvo nominuoti devyni savo darbais uostamiestį garsinantys menininkai, kuriuos pasiūlė įvairios miesto kultūros organizacijos, kūrybinės sąjungos ir privatūs asmenys. Tai – jau paminėtas B. Aleknavičius, pedagogas, chorvedys, dirigentas Tomas Ambrozaitis, juvelyras Vidas Bizauskas, meno pedagogas, dailininkas, grafikas, kultūrinių renginių kuratorius Augustinas Virgilijus Burba, solistas, menininkas, režisierius, pedagogas Šarūnas Juškevičius, solistė, menininkė Rita Petrauskaitė, menininkas, aktorius, režisierius Benas Šarka, choreografė, šokėja, šokio pedagogė Agnija Šeiko, literatūrologas, literatūros sociologas, literatūros kritikas Marijus Šidlauskas.
Laikantis ilgametės tradicijos, rugpjūčio 1 dieną, per miesto gimtadienį, Pilies muziejuje naujiesiems Kultūros magistrams bus įteikti auksiniai žiedai, pagaminti renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu.
Nuo 2003 metų, kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 37 iškiliems menininkams.
Kultūros magistrai:
2003 m. – Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė;
2004 m. – Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė;
2005 m. – Povilas Gaidys ir Vytautas Grubliauskas;
2006 m. – Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas;
2007 m. – Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius;
2008 m. – Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko ir Vytautas Tetenskas;
2009 m. – Anatolijus Klemencovas, Juozas Šikšnelis ir Vladas Žulkus;
2010 m. – Rimantas Černiauskas ir Valerija Jankūnaitė;
2011 m. – Rita Bočiulytė;
2012 m. – Robertas Varnas;
2013 m. – Angelina Banytė;
2014 m. – Petras Bielskis;
2015 m. – Irena Nakienė ir Ona Skaistutė Idzelevičienė;
2016 m. – Rolandas Rastauskas ir Kristina Jokubavičienė;
2017 m. – Isroildžon Baroti, Darius Meškauskas ir Remigijus Šileika;
2018 m. – Algirdas Bosas ir Remigijus Treigys;
2019 m. – Regina Šaltenytė-Reklaitienė ir Mindaugas Bačkus.
„Pretendentą” visur keisčiau „nominantu”. Iš pagarbos tiems menininkams. Mat ne jie „pretenduoja” kaip nors komisijai teikdami savo CV ir portfolio, o juos kiti įvardina. Ir, taip, – aš žinau, su kuo valgoma druska. Taip, žinau atvejų, kai būsimieji magistrai ragais žemę rausė, kad būtų ne tik nominuoti, bet ir konfirmuoti (ne šių metų istorijos, apie šiuos metus negaliu nieko pasakyti). Tačiau formaliai yra taip, kad nominantus pastebi ir įvardina kiti. Idealiu atveju taip turėtų būti ne tik formaliai, bet ir iš esmės. Čia pastaba ne tik Virginijai, bet ir visiems žurnalistams, kurie atkakliai nominantus vadina pretendentais. .. Na, gal jie daugiau už mane apie delikačias nominavimo aplinkybes žino 🙂
Žinau,kad šio titulo Bernardas Aleknavičius nenorėjo ir paprašė pinigus, skirtus magistro žiedo gamybai , geriau paaukoti jauniesiems menininkams.O Jūrai niekas netrukdė pačiai pasiūlyti chorvedžio kandidatūros,nors aš tokio Šumsko nepažįstu,tik Šumskį….
Griekas Maestro Tado Šumsko nežinoti, bet taip, parašiau Šumskį, visagalis telefoninis klaidų taisytojas jų tik pridaro.
Nei vienam miesto siurbelei niekada nevalia duot, nei Žiubriui, nei Šeiko, nei Giedrsitytei – niekada. Jie tik siurbia miesto ir valstybės pinigus tūkstančiais, į kultūros pusę net nepretenduoja ir niekada nrpretenduos. Kaip gavo Grubliauskas??? Jūs man pasakykit?
Bernardas tikrai jo vertas. Bet kai Grubliauskas kažkada jį gavęs, tuomet bet kam galima duoti, kad ir šitam Žiubriui. O šiaip keista kad net nenominuotas chorvedys Šumskus, o ir dar yra tyliai, profesionaliai dirbantys kūrėjai, kuriuos turime pastebėti. Ambrozaitį nebent į chamiškiausio mužiko titulą siūlyt būtų galima, nes didžiausia jam vertybė viešai kažką pažeminti, itin silpną humorą pademonstruot, kvaili rusų kalba bajeriukai… O dirigavimas jo prasideda ir baigiasi schemos nesumaišymu.