Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-04-01 |
Klaipėdos savivaldybėje pirmą kartą nuotoliniu būdu vyko projektinių pasiūlymų viešas svarstymas su visuomene.
Tačiau galimybė net ir neišeinant iš namų pasidomėti, kaip vyks Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimas sudomino tik apie 20 žmonių, o pranešėjai sulaukė vos vieno klausimo.
Kol kas nėra nuspręsta, ar atkuriamo bokšto viršutiniame aukšte bus maži langai ar stiklinė siena. Projektuotojų vizualizacija
Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną teko pakoreguoti ir suplanuotas projektų viešo svarstymo su visuomene procedūras. Kadangi žmonių susibūrimai yra draudžiami, Klaipėdos savivaldybė nusprendė Didžiojo bokšto atkūrimo projektinius pasiūlymus su visuomene svarstyti nuotoliniu būdu.
Pristatymas antradienio vakare buvo tiesiogiai transliuojamas iš savivaldybės didžiosios posėdžių salės, o klausimus buvo galima pateikti elektroniniu paštu ar telefonu. Transliacijos metu tapo aišku, kad ją stebi tik apie 20 žmonių. Po pristatymo pranešėjai sulaukė tik vieno klausimo, bet ir jis buvo ne apie projektinius pasiūlymus.
Miesto tarybos narė Nina Puteikeinė teiravosi savivaldybės atstovų ir projektuotojų nuomonės, ar pasibaigus pandemijai Klaipėdos savivaldybei ir bendruomenei dar bus aktualus bokšto atkūrimas su „neaiškiomis funkcijos“, o gal tikslinga numatytas funkcijas perkelti į Karališkojo pašto pastatą bei numatytas investicijas skirti jo restauravimui.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas patikino, jog ir po koronaviruso krizės projektas bus aktualus.
„Epidemijos ir marai vyksta, tikimės, kad ir ši praeis. Noras atkurti pilies bokštą yra fiksuotas dviejuose Klaipėdos savivaldybės ilgalaikiuose strateginiuose planuose, tai yra – daugiau nei 14 metų. Tai nereiškia, jog nereikia skirti dėmesio ir kitiems paveldo objektams, jiems turi būti skiriamas ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybės, Kultūros ministerijos dėmesys. Atkuriamo pilies bokšto funkcija yra labai aiški. Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjo apžvalgos takai, bokštai, aikštelės. Svarbu, jog Klaipėdos pilies bokštas būtų atkurtas, nes taip aktualizuosime visą senamiestį. Šis projektas tikrai yra reikalingas“, – tvirtino R. Zulcas.
Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimo projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „Uostamiesčio projektas“. Ji laimėjo Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą ir pasirašė beveik 107 tūkst. eurų vertės sutartį dėl Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.
Nurodoma, jog bokšto silueto atkūrimas suprojektuotas atsižvelgiant į išlikusius mūrus bei pamatus, istorinius duomenis, archeologinių tyrimų ataskaitas, apmatavimus, architektūros natūrinius ir konstrukcijų tyrimus. Statybos medžiagos bei gaminiai parinkti ilgaamžiai ir patvarūs.
Projektuotojų vizualizacija
„Diskusija dėl bokšto atkūrimo vyko 20 metų, o gal ir ilgiau. Saulius Manomaitis siūlė statyti stiklinį bokštą kaip viziją į buvusį. Būta pasiūlymų atstatyti tokį bokštą, koks buvo – su 3 metrų storio mūro sienomis. Bet Klaipėdos savivaldybė pasirinko variantą atkurti bokštą moderniomis konstrukcijomis. Todėl iš išorės bus renesansinio surišimo plytų mūras, o pati laikanti konstrukcija yra metalinis karkasas. Jei bokštą norėtume atkurti visiškai su buvusiomis sienomis, sunaikintume išlikusius jo pamatus, nes jie neatlaikytų tokio svorio. Kalbant apie metalines konstrukcijas, ieškota įvairiausių variantų, bet tikslas buvo padaryti kuo mažiau žalos išlikusiems pamatams ir esamoms konstrukcijoms“, – aiškino bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektas Algirdas Stripinis.
Todėl nuspręsta palei išorines sienas įrengti 12 mikropolių ir prie jų pritvirtinti metalo konstrukcijas, kurios kylant viršų būtų „surišamos“. Numatoma, jog bokšto aukštis bus 45,5 metro.
Siekiant maksimalaus autentiškumo projektinių pasiūlymų stadijoje yra pateikiami du bokšto fasadų variantai. Vienas jų yra mūrinė siena su angomis apžvalgai, o kitas – berėmio stiklo siena. Galutinį žodį, kurį variantą pasirinkti, turės tarti specialistai.
Numatoma, jog atstatyto bokšto pirmajame aukšte bus įrengiamas Klaipėdos kultūros ir informacijos centras, tarpinėse aikštelėse – įveiklinimo galimybė, įrengiant elektros srovės prisijungimo taškus, numatoma ekspozicijos funkcija – naudojant projekcijas, hologramas, LED ekranus, interaktyvius ekranus ir kitus eksponavimo būdus. Viršutinėje aikštelėje, kuri būtų maždaug 30 metrų aukštyje, numatoma apžvalgos ir ekspozicijos funkcija.
Bokšte būtų įrengiamas bevielio interneto ryšys, kuris būtų nemokamas lankytojams, liftas žmonėms su negalia.
Projektuotojų vizualizacija
„Įvykdžius bokšto silueto atkūrimo darbus istorinėje miesto dalyje atsiras gerai matomas istorinio tūrio siluetas, kviečiantis ne tik įvertinti realų buvusios pilies aukštį, bet ir užeiti, pakilti į bokšto viršų, apžvelgti vieną gražiausių Klaipėdos miesto teritorijų: piliavietę, P. Lindenau pastatų kompleksą, Danės upę, įtekančią į marias, senamiestį ir naujamiestį, esančius abiejuose Danės krantuose, Smiltynę“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Anksčiau buvo planuota, jog Didžiojo bokšto atstatymo darbai vyks dviem etapais. Tačiau 2018 metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos siūlymu nuspręsta abu etapus sujungti ir juos įgyvendinti vienu metu.
Projektuotojų vizualizacija
R. Zulco teigimu, paraiška gauti finansavimą atstatyti bokštą jau pateikta Kultūros ministerijai, kuri lėšų galėtų skirti iš kultūros infrastruktūros programos.
Skaičiuojama, jog atkurti Didįjį bokštą gali kainuoti apie 1,4 mln. eurų. R. Zulcas pabrėžė, jog šiemet norima pabaigti Didžiojo bokšto rekonstravimo, atkuriant istorinį jo tūrį, techninį projektą.
„Kitas klausimas – realizavimas. Dabar jau reikia vertinti bendrą kontekstą. Žinant, kiek dėl dabartinės situacijos nukentės turizmo, transporto, statybų sektoriai, iš šitos pozicijos ir reikės rudenį žiūrėti, kaip realizuoti šį projektą. Galbūt tokie užsakymai ir padės verslui“, – kiek anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ teigė R. Zulcas.
Butinai reikia atkurti ta boksta bus vienas pagrindimiu traukos saltiniu tai faktas, netoli esantis viesbuciai turetu padaryti indeli i ta boksta nes jiems jis sukurs pridetines vertes.Jei ta boksta atkurti ta vieta iskart tampa vertingesne nepamatuotai. Sena turgu irgi sutvarkykit juo greiciau su atgimimo aikste turizmui prides daug vertes ir kuo greiciau sutvarkysit tuo sparciau viskas vystisis Klaipedos centre ir senamiestyje.
Galetumete salia boksto padaryti kazkokia garbes lenta ilgaamzia kurioje butu irasyti vardai paaukojusiu boksto rekonstrukcijai tarkim nuo 10 Eur indelio, taip surinktumete lengvai reikalinga suma rekonstrukcijai manau. Tikrai paaukociau….Taip noriu kad ta Klaipeda greiciau uzjudetu kaip Vilnius …..
Sv jono baznycios bokstas infocentras, muziejus, apzvalgos aiktele? Pilies bokstas infocentras, muziejus, apzvalgos aiktele? :DDDd Nejuokinga, pinigai i ora, nauda kaip kokia fejerverku pasaudymo i oro, grazu, bet…..
Atsakingai pranešame, kad pagal 2019 m. pabaigoje patvirtinto Uosto bendrojo plano sprendinius, praktiškai visa uosto marių pakrantės teritorija bus užstatoma… iki 30 m aukščio sandėliais. Sandėliai bus nauji, gražūs, šiuolaikiški ir l. gražios architektūros. Maždaug tokie, kokius dabar miesto centre stato KLASCO: 100 m ilgio, 60 m pločio ir, žinoma, 30 m aukščio. Jie ir dabar labai gerai dera prie miesto, senamiesčio, istorinės aplinkos ir pastatų, o ateityje, kai visi tie sandėliai bus pastatyti, tai net nėra žodžių ant kiek viskas pagerės.
Gražiai atrodys tas 45,5 m aukščio bokštas tarp 30 m aukščio sandėlių. O jau nuo jūros ir marių koks bus vaizdialis! Tiesiog tikras istorinio miesto ir jo istorinės dalies identitetas.
kam tas bokštas, jei jo nesimatys
Jei norime, kad tie, kurie gyvena šiandien gerbtų tuos, kurie gyveno iki jų, tai būtina gerbti istoriją. Negerbdami istorijos pasieksime tik vieno, kad jaunimas nesididžiuos ir nejaus reikalo pasijusti miesto šeimininkais. Po didžiojo gaisro miesto gyventojai pilį išardė. Kodėl jaunimą mokiname negerbti senųjų miestiečių sprendimo? Palikite ramybėje apžvalgos rato statybą, o numatytus pinigus skirkite pašto sutvarkymui.
Kas pasta nustekeno, tas tegul ir rekonstruoja
Tik aklas gali nepastebėti kaip per paskutinįjį dešimtmetį pasikeitė Klaipėdos piliavietė, Danės krantinės, nors tam buvo masyvus kelių miestui gero nelinkinčių asmenų pasipriešinimas. Džiugu, kad Klaipėda netapo amžino įšalo zona.
Turetu labai graziai atrodyti ir tuo paciu vaizdas turetu buti nuostabus is boksto. Jau senai laikas buvo atstatyti musu pavelda, kad jaunoj karta galetu didziuotis musu didzia istorija.
Zulcui tramvaju aferos neuztenka ?dar boksto reikia kad galetu vaivorikstine veliava iškelti ?
TUSCIAS daiktas ir yra tuscias. INFORMACINIS centras……. apie ka informuos, Mums sie like pamatai informuoja apie gynyba miestelenu kovas ir t.t. Ka ateinanciom kartom informuos informacinis bokstas??? Mano manymu bokstas informuos visuomens visiska tustybe galvose, santykiuose, valdyme gyvenimo prasmeje ir t.t.
visiškai pritariu. Dėl sienų storio: nesuprantu tokio teiginio, kad senieji likę pamatai neatlaikys buvusių sienų storio? O kaip anksčiau atlaikė?
Geriau skirti lėšas autentiško pašto išsaugojimui, o ne pseudo bokštui be aišjios paskirties.
Manrodos pats jau bene busi pametes gyvenimo prasme, kad tokius marazmus rasyt