Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-25 |
Klaipėdos savivaldybės specialistai miesto biudžete rado pinigų Sakurų parko įrengimui, todėl jau vyksta konkursas išrinkti rangovą, kuris ir atliks šiuos darbus.
Tačiau numatoma, kad projektas bus baigtas per trejus metus.
Sakurų parko vizualizacija.
„Atvira Klaipėda“ rašė, jog klaipėdiečių laukiamo Sakurų parko rengimas turėjo prasidėti dar pernai. Savivaldybės biudžete jau buvo suplanuoti pinigai, skirti pirmiesiems Sakurų parko įrengimo darbams, bet eurai atiteko kitai priemonei, nes užtruko techninio projekto parengimas. Teigta, kad projektas laiku nebuvo baigtas dėl objektyvių priežasčių – ilgai užtruko gauti sutikimus iš gretimų sklypų naudotojų, be to, keitėsi teisės aktai, todėl techninį projektą reikėjo perdaryti, kad jis juos atitiktų.
Techninį projektą už 17 tūkst. eurų rengė bendrovė „Nacionalinių projektų rengimas“. Pernai rudenį jis buvo baigtas, gautas ir statybų leidimas. Tačiau tuomet Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriumi dirbęs Liudvikas Dūda „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog Sakurų parko likimas pakibo ant plauko, mat 2020 metų miesto biudžeto planą dėliojanti Strateginio planavimo grupė stengiasi mažinti išlaidas.
„Ji dėlioja kitų metų biudžetą, jo pajamas ir išlaidas. Visi mes labai daug prisiplanuojame, todėl tie planai yra mažinami. Turiu tokią baimę, kad Sakurų parkui pinigų gali nebūti, bet tikiuosi, kad tie mano nuogąstavimai nepagrįsti. Be to, lyg girdėjau, kad viskas gerai baigsis, kad pinigų kitais metais bus, tik darbus reikės išdalinti į dvejus metus, kad biudžetui nebūtų didelė našta“, – pernai lapkritį „Atvirai Klaipėdai“ pasakojo L. Dūda.
Dabar jau aišku, kad Sakurų parkas Klaipėdoje tikrai atsiras. Klaipėdos savivaldybė jau paskelbė konkursą išrinkti rangovą, kuris ir įrengs šį parką. Vokai su pasiūlymais bus atplėšti kovo viduryje.
„Vėliau vyks pasiūlymų vertinimas, kitos procedūros, tad realiai, jei nebus jokių apskundimų, teisinių ginčų, darbai gali prasidėti vasarą, gal birželį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Anot jo, šių metų biudžete Sakurų parko įrengimui numatyta 110,7 tūkst. eurų, kitais metais – 500 tūkst. eurų, o 2022 metais – 526 tūkst eurų, tad bendra projekto vertė viršija milijoną eurų.
Sakurų parko įrengimo darbai planuojami trejiems metams, nes projektui ES parama nebus naudojama, planuojamos tik savivaldybės biudžeto lėšos, tad taip norima sumažinti finansinę naštą.
Tiesa, šiemet Sakurų parkui numatytus 110,7 tūkst. eurų skyrė Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“.
„Klaipėdos savivaldybė su šia bendrove yra pasirašiusi partnerystės sutartį, pagal kurią „Klaipėdos Smeltė“ ir perves šią sumą. Esmė ta, jog „Klaipėdos Smeltė“ rengė savo teritorijos detalųjį planą tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės. Sklype reikėjo numatyti 12 proc. ploto apželdinti, tačiau norėta teritoriją kuo labiau panaudoti uosto funkcijoms, tad toks apželdinimas nebuvo suplanuotas, bet detaliajame plane numatyta galimybė taikyti kompensacinės priemones. Tad „Klaipėdos Smeltė“ prisidės prie Sakurų parko įrengimo finansavimo“, – aiškino A. Dobranskis.
Jis pabrėžė, jog parko įrengimo darbų grafikas bus sudėliotas tada, kai bus atplėšti vokai su pasiūlymai ir taps aiški rangovų siūloma kaina.
„Šiai dienai pinigų yra nedaug, bet jei matysime, kad darbai vyksta sklandžiai, o kai kurie kiti projektai – ne, galbūt pavyks miesto biudžeto pinigus perskirstyti, nes vasarą tai daroma. Reiškia, gali būti, jog Sakurų parko projektas bus baigtas ir anksčiau nei po trejų metų. Dar tokia viltis yra, kad ir perkant paslaugą pavyks sutaupyti“, – teigė A. Dobranskis.
Sakurų parkas bus įrengtas teritorijoje tarp Žvejų rūmų ir Klaipėdos Naujosios Apaštalų bažnyčios (ties Taikos prospekto ir Naikupės gatvės sankryža).
Sakurų parko vizualizacija.
„Atvira Klaipėda“ rašė, jog parke numatoma pasodinti apie 50 sakurų – dviejų rūšių, rožiniais žiedais žydinčių. Kadangi Klaipėda pasižymi aukštu gruntinio vandens lygiu, o šie augalai drėgmės nemėgsta, sakurų sodinimui būtų suformuojamos kalvos.
Parke taip pat numatoma sodinti kalnines juodąsias pušis, azalijas, rododendrus ir kitus augalus. Sklype esantys dideli vertingi medžiai (karpotasis beržas, platanalapis klevas, baltasis gluosnis, paprastasis lazdynas ir kiti) būtų išsaugomi.
Parke taip pat numatoma suformuoti penkialapio sakuros žiedo formos tvenkinį. Jo centre turėtų būti įrengta salelė su japoniška pušimi ir tradiciniam japoniškam sodui būdingu akmeniniu žibintu. Šalia tvenkinio planuojama poilsio aikštelė su suolų ir lauko akmenų kompozicija. Sala su poilsio aikštele būtų apjungiama mediniais tilteliais.
Šiaurės vakariniame sklypo kampe numatoma suformuoti kalvą, po kuria būtų įrengtas tualetas. Esamų takų vietose numatomi iš plokščių akmenų ir sutvirtintos smulkių akmenėlių dangos nutiesti takai.
Poilsio zonos parke bus įrengtos aplink sakurų medelius bei planuojamo tvenkinio šiaurinėje pusėje.
Lygiagrečiai Naikupės gatvės numatomos dviračių stovėjimo vietos. Šalia planuojamų dviračių ir pėsčiųjų takų bus įrengtos vaikų žaidimo aikštelės su specialia danga ir įrenginiais, skirtais įvairioms amžiaus grupėms.
Šalia tvenkinio planuojami mediniai suolai savo forma ir konstrukcija primenantys japoniško sodo „zigzaginį“ lieptelį.
Ties pagrindiniu patekimo keliu į parką, o jis bus iš Taikos prospekto, numatoma įrengti tradicinius japonų „torri“ vartus.
Visą parko teritoriją ketinama apšviesti. Pagrindinių takų apšvietimui siūlomi modernaus stiliaus LED stulpiniai parko šviestuvai. Papildomai numatomi LED žemės prožektoriai sakurų medelių apšvietimui iš apačios. Prožektorių šviesos spektras esą turėtų paryškinti rausvą sakurų žiedlapių spalvą.
Naujasis Sakurų parkas bus maždaug hektaro dydžio.
Savivaldybės šutvė pjaus mūsų pinigus, kol jų iš ten neišvarys. Būkime realistais, jie kitaip dirbti nemoka, jie nepasikeis. Išeitis tik viena – juos reikia pakeisti kitais. Reikia, kad atsirastų iniciatyvinė grupė, kuri mobilizuotų žmones daryti tvarkai. Kaip atsiradus iniciatyviems žmonėms pradėti viešinti GRIGEO juodi reikalai, smarvės reikalai pietinėje miesto dalyje ir t.t. Ar mes tokie turtingi, kad mėtyti nemenkus pinigus sakuroms. Teritoriją sutvarkyti reikia, bet galima sodinti ąžuoliukus, kitus Lietuvoje augančius nuostabius medžius. Tai kainuotų žymiai mažiau. Likusius pinigus geriau skirtų vaikų ligonionei, universitetinei ligonines, juk ten visko trūksta, o miestas šių objektų steigėjas. Geras ūkininkas taip, kaip elgiasi miesto savivaldybės darbuotojai niekada nesielgtų. Miesto valdininkai ieško tik kuo brangesnių projektų, kad liktų didesni atkatai.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… …
Nesuprantu vieno. Kaip JIE gali sodinti tai, kam daugelis piliečių nepritaria. Jie ką, iš savos kišenės sodins?
Kokie Klaipėdos savivaldybės finansavimo prioritetai. Sakurų parkui 900 000 eurų yra, šviesų festivaliams 300 000 eurų yra, neaiškios kilmės bei kokybės Klaipėdos logotipui 30 000 eurų yra, galimybių studijoms dėl Klaipėdoje tramvajaus ir metro studijos 0,5 mln. eurų yra, nors šios studijos nieko nedavė, gavosi šnypštas, nors transportininkai ir be studijų seniai sakė kad tai netikslinga. Kaip matome tokiems pašaliniams poreikiams savivaldybė pinigų randa, bet savo pavaldumo ligoninių išlaikymui, remontui, medicinos aparatūros pirkimui lėšų neranda. Todėl kyla klausimas, kam reikalingas toks steigėjas, toks šeimininkas kuris ar nenori, ar nesugeba pakankamai finansuoti savo ligoninių. Geriau jau jos būtu SAM pavaldumo. RKL ir KJL yra SAM pavaldumo. Jų remontas, rekonstrukcijos, medicinos aparatūros pirkimai finansuojami iš SAM fondų. Savų lėšų, kuriuos uždirba gydytojai, tam lėšos nenaudojamos. Todėl labai gerai matosi koks skirtumas tarp SAM ir Klaipėdos savivaldybės pavaldumo ligoninių. Klaipėdos savivaldybė nesugeba pakankamai finansuoti, todėl nereikia apsižioti tokio kąsnio. Jos bus tokios pat skurdžios kaip vakarų valstybėse yra municipalinės ligoninės kurios skirtos neturtingiems.
Norėčiau pamatyti projektų sumanytojus. Kodėl būtent sakurom? Padarykite lietuviškų obelų sodą. Manau, atrodys ne prasčiau už sakuras.
Kaip gražiai žydi ROJAUS OBUOLIUKAI!!! Ir paukščiukams žiema butu maisto. Paprasti šermukščiai atrodo nuostabiai ir kai žydi, ir kai uogos prinoksta. Pasodinkit liepu, jug per liepu žydejima koks svaiginantis kvapas buna !! Musu višniu žydejimas irgi fantastiškas Ir nereikes milijono, ir savo kultura puoselesim
Kryžiais! Kryžiais reikia apsodinti! Ir visi ant kelių! Dar 30 metų ant kelių! Juk patinka klūpoti?
Parazitų kompanija, belaukianti „atkato”- nuo milijono nemažai nubyrės…Juk jei užsiimtu gatves asfaltuoti, gerbūvį gerinti, naudos neturėtų,
Dar didesnis pinigu kisimas i kelius, dar labiau apleidziant visa likusia infrastruktura, tik darytu zala miestui.
Kaip tai neturėtų? Plonesnį sluoksnį reikia daryti ir pusę bapkiu į kišenę ???
Tai skiriam dar labiau keliams, jog piesciuju takai dar visiskai suirtu? Dauguma miesto taku yra kritines bukles ir del ju kaltes yra kalti visi aftomobilistai, kuriems reiks savo geldas parkuot
Eik ir pasidink iš savo pinigu ir sakuru ir xyjuru. Stop taškyti mūsų pinigus
O jo tu papasakosi ką dar statyti ir sodinti, mes norim parko kokio ne tu spręsi
REIKIA VISA MIESTA ASPALTU ISKLOTI NES NU VISAI PRAVAZIUOT NEBEIMANOMA. AI DAR REIKIA VISUS AFTOBUSU DVIRATININKUS IR PESCIUOSIUS UZDRAUSTI NES JIE TIK MAISOS MAN PRASKRIST SU SAVO PRAEITO AMZIAUS TACKE
Mieste, kurio centras atrodo kaip po karo, maro ir bado kartu sudėjus, kurio centrinė aikštė, pasipuošusi į seną tarybinį fabriką panašiu Klaipėdos viešbučiu ir į visiško diletanto, kičo meistro sukurtu gėlių laiveliu, mieste, kurio viena išlikusi buvusio Baltijos kino teatro siena vis taikosi užvirsti patikliam pro pat ją žirgliojančiam klaipėdiečiui ant galvos ir toks mero ir Dievo apleistas miestas vis taikosi į jam visiškai ne pagal jėgas primetamus gigantiškus projektus labai brangius ir visiškai nereikalingus Jakų estakadų estakados, Baltijos žiedo tiltų tiltai, tiltas į Smiltynę ar tunelis į Palangą :))))) nu, šito dar projektuose nėra, bet, jei atsiras skalbiamų pinigų, tai ir projektas atsiras….Kam taip apleistam miestui Sakurų parkas??? Gal tą milijoną, jei jau jis taip kišenę slegia, atiduokit Pajūrio gatvei Tauralaukyje – dar vienai miesto gėdai pridengti….
Pajūrio g. artimiausiu pradės tvarkyti
Kažkaip mūsų miestą traukia prie svetimos kultūros… Japoniškas sodas prie Žvejų rūmų, japoniškas sodas Debreceno g. skverelyje, japoniškas sodas už PPT tarnybos (pedagoginė psichologinė tarnyba Debreceno g.). Ar nėra lietuviškų , o ypač pajūrio zonai priklausančių medžių, gėlių? Ir kiek metų miesto aikštėje stovi vargana gelda su keliom nuskurusiom vėlevėlėm?
berželių namo nepasistysi
Tokios tokialės, kad mega projektams pinigų yra, o biudžetininkų atlyginimams, viešosioms paslaugoms, kurių reikia šeimoms, vaikams, kitiems klaipėdiečiams, deja…
Budzetininku algu pakelimui tikrai daugiau nei milijono reikia
Gal čia jau rinkimų maratonas prasidėjo?! Juk jau keli metai kaip,, sodinamos „sakuru parkas. Ir vis prieš rinkimus. 🙂
Geriau lai kokiam nors žiede pasodina.Bent jau pinigus bus kur parodyt.O po to vis tiek viską nupjaus.???
Apstatė namais monstrais,nupjovė triukšmą sulaikiusius šaltalankius,dabar- pasodins kelias sakuras ir džiaukitės.Išvogs antrą dieną Sulupės,Naikupės narkomanai ir mūsų miestas vėl smirdės.
Tai ka pagal jus reiktu daryti?
Kodėl Jus taip nusiteikę prieš žvejybos uosto žmonės? Juk čia gyvena ne kokie raupsuoti, o tokie patys žmonės kaip ir Jus! Gėda! Miela ponia, žvejybos uostas nei kuo nesiskiria nei kitos miesto vietos ir žmonės nėra vien benamiai. O gyvena tokie, kaip ir Jūs!
Apie kokius šaltalankius čia kalbate????? Narkomanai tik ir vaidenasi jums, geriau palikti kemsyna tikra Jūsų įvardintų žmonių sumažės? Gal tikrai mus pelkėje ir but. Dauguma žmonių laukia tų pokyčių.
Roporte tilrai gyvena žmonės, tačiau ne tokie kaip šiaurinėje miesto dalyje. Būtų kainos atspindi duotųjų žmonių socialinę padėtį. Faktas kad degradavusių alkoholikų ir narkomanų ten kartais daugiau nei kur kitur. Rajono amžius bei smarvė ir triukšmas iš uosto įtakojo kad ten buvo pigesni butai kuriuose apsigyveno atitinkama publika.
Tai todel Rybporta reikia visikai apleisti? Tai kam isviso pinigai kisami i pietine Klaipeda? Atitverkim ja ir bus gerai. Beje Rybporte smarves nera, o ir truksmo lygis kaip ir kitu rajonu.
Kaip bus gražu! Ačiū.
Dar kartą žvilgtelėjau į nuotrauką su sakuromis. Gražu, bet , Dieve, kaip šlykščiai dirbtina. Mums visai svetima. Tarsi koks Disneilendas.
Prie ko čia ta Japonija? Ką ji bendro turi su Kl buduliais? Galit bezdžionauti kiek norite, vis tiek liksite tik nevykusiais Japonijos imitatoriais. O jeigu jau norite pavirst į Japoniją, tada imituokite ją iki galo – rūpinkitės , kad būtų idealiai švaru ir tylu. Nes būtent taip ir yra JAPONIJOJE
geras man patinka parkas už milijona o trinyčių parkas an tiek supuvęs ir gerai ,seni medžiai stovės iki tol ,kol neužkris kam nors ant galvos
Mes išpjovėmė medžius kad galietu augti geles
50 japoniškų sakurų už milijoną?
Šimtai tūkstančių išpjautų ąžuolų, liepų, pušų, berželių ir klevų lietuviškų dėl milijonų…
Gal Jums galvoje užpelkėja ten kur jos dabar pasodintos nesu mačiusi pelkės, kviečiu ateiti ir pasižiūrėti Debreceno Taikos kampas žydi gražiausiai kiekvieną pavasarį.
Matyt blogai supratote. Ten kur jos dabar pasodintos tikrai nepelkeja (iskyrus viena didele bala prie stoteles). Problema ta kad ten kur nori ikurti sakuru parka pelkeja. Net straipsnyje tas pamineta.
Taip rašo, nes nei karto nėra buvę žvejybos uoste.
Nelabai suprantu ka nori pasakyt. Tipo ten nepelkeja? Tai ko ten meldai taip sekmingai suauge? Ir kodel prie baznycios aiksteles taip sekmingai matosi vanduo?
Kaip paaiškino ponas Dobranskis ” Klaipedos Smeltė” neapželdins 12% teritorijos kaip yra reikalaujama detaliajame plane teritorijoje tarp Baltijos pr. ir Senosios Smiltelės g. .Ar tikrai tokie mainai naudingi miestiečiams. Kiek kartų rašyta ir kalbėta apie želdinių reikalingumą teritorijose tarp uosto ir miesto. O čia šimtas tūkstančių sakurom ir želdinių nebereikia.
Gal šiek tiek ne į temą, bet šalia bažnyčios dabar yra statomas lyg viešbutis, tik jo galinė siena baigiasi lygiai su gatve, jokio tarpo nėra.
Kas galėjo išduoti leidimą statyti pastatą neatitraukus nei metro nuo kelio kuriuo važinėja automobiliai ?
Sukurai nudžius jai pirmais metais. Niekas nemoka juos prižiureti. Brangi priežiūra. 110 eurų kaip kyšis. Gal priteršė tiek kiek grigeo. Kai žmonės badauja. Kruva bomžu ir benamiu savivaldybė plaus pinigus. Nupezialiams. Vagiai jus vogiat ir iš manes
Tai eik ir maitink tuos benamius jei tau jie atrodo nepavalgę, Kitoje pusėje Debreceno g. auga ir žydi sakuros ir visi džiaugiasi.
Debreceno g. skveras nužpelkėja kiek vienais metais, kaip prie Žvejų Rūmų. Net straipsnyje rašo, kad ta vieta netinkama vieta sakurom. Jeigu jau taip norima sukuru parko, kodėl jo neįrengus jos prie Pempininkų bibliotekos. Ta pieva ir sausesnė ir jau supiltus kalniukus turi. Be to gyventojams nereikės kirsti Taikos pr.