Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-13 |
Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai, lankęsi Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje ir Šv. Antano Paduviečio katedroje, turėjo galimybę susipažinti su kitokio – Bažnyčios teismo – ypatumais.
Pasak teismo pranešimo, teisėjai, diskutuodami su dvasininkų bendruomenės nariais, įžvelgė daug panašumų tarp kanonų ir civilinės teisės.
Bažnytiniam teismui svarbi yra asmens krikšto vieta, kuri ir rodo, kuriai parapijai jis priklauso ir kur turėtų kreiptis. Bažnytiniame teisme – tribunole – bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, apylinkės teisme – dažniausiai vienas teisėjas, kurio sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Tribunolo sprendimus visuomet tvirtina vyskupas, kuris gali pakeisti priimtą teisėjų sprendimą arba paprašyti jį papildyti. Vyskupo sprendimą galima skųsti Romos Rota Romana teismui.
Susitikime dalyvavo ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Teismo nuotr.
Tribunolas nagrinėja bylas dėl kunigų perkėlimo, jų tarpusavio konfliktų, drausmės, nesutarimų ar skundų bendruomenėje, taip pat į jį gali kreiptis poros, norinčios pripažinti jų Bažnyčioje sudarytą santuoką negaliojančia.
Pastarųjų bylų šiame teisme daugiausia, kaip, beje, ir apylinkės teisme.
Į Bažnyčios teismą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia sutuoktiniai gali kreiptis tik po skyrybų bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja skyrybų bylą iš socialinės pusės – sprendžia turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir kitus klausimus.
Bažnyčios teismas savo ruožtu nagrinėja dvasinę plotmę ir nesukelia civilinių pasekmių. Santuoka čia gali būti pripažinta negaliojančia dėl kanonuose nustatytų kliūčių (amžius, krikšto nebuvimas, giminystės ryšys, bažnytinė sankcija, valios trūkumas, netinkama santuokos sudarymo forma ir kt.)
Svarbu yra tai, kad po skyrybų proceso Bažnyčios teisme, kuris trunka apie pusmetį, santuoka pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o ne nuo sprendimo priėmimo. Įdomus yra ir poros supažindinimas su priimtu sprendimu – Bažnyčios teismas šaliai įteikia tik su ja susijusią sprendimo dalį. Sprendimu yra pranešama, kad asmuo daugiau nebesaistomas Bažnyčioje duotų santuokos sakramento įžadų. Po tokio sprendimo asmuo Bažnyčioje gali sudaryti kitą santuoką.
Susidūrę su problemomis, kaip ir bendrosios kompetencijos, taip ir Bažnytiniam teismui asmenys raštu gali teikti skundus. Į pastaruosius yra visuomet reaguojama – bandoma išspręsti susidariusią situaciją, patikrinti suteiktą informaciją, Bažnyčios viduje išsiaiškinti visas aplinkybes bei priimti tinkamiausią sprendimą. Bažnytinis teismas nenagrinėja anoniminių skundų.
„Asmuo, kuris savęs neįvardija – neprisiima atsakomybės už savo žodžius“, – diskusijos su teisėjais metu tokį sprendimą paaiškino generalvikaras Vilius Viktoravičius.
„Tarp mūsų yra daugiau panašumų negu skirtumų. Daugiau bendro tikslo, nei skirtingų kelių. Tačiau tam reikia neprasilenkti paskendus darbuose, reikia stabtelėti ir pažvelgti į akis, papasakoti apie save ir kitą išgirsti, kai kalba. Kiti ar kitoks tampa palaiminto naujo požiūrio ir atradimo priežastimi. Diskutuodami apie skirtingų teisės šakų bendrą kilmę, praplėtėme ir atradome bendrus istorinius, kultūrinius, valstybingumo, pilietiškumo ir žmogiškumo šaltinius“, – pranešime cituojamas tribunolo teisėjas, dr. Marius Venskus.
Parašykite komentarą