Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-10 |
Savivaldybės užsakymu Turgaus aikštės, senojo turgaus stoginės ir aplinkinių gatvelių rekonstrukcijos projektą ruošiantys architektai paskelbė parengtus projektinius pasiūlymus.
MB „Altitudės” vizualizacija
Pirmines idėjas su visuomenei dar pernai kovą aptarę projektuotojai, vėliau keliavo ir į Klaipėdos regioninę architektų tarybą, kuri pateikė nemažai pastabų.
Techninį projektą už 127 550 Eur rengia rengia Savivaldybės konkursą laimėjusi MB „Altitudės”. Architektai Gerda Antnaitytė, Aurimas Baužys, Algimantas Rybelis, Andrius Laurinaitis parengė ne tik Turgaus aikštės ir turgaus stoginės rekonstrukcijos, bet ir Aukštosios gatvės atkarpos ir Bružės gatvės kapitalinio remonto bei Skerdėjų ir Šaltkalvių gatvių rekonstravimo projektus.
Turgaus aikštę numatoma pritaikyti lauko prekybai ir renginiams, atnaujinti jos grindinį, įrengti kelių tipų aikštės apšvietimą – perimetrinį, centrinį, fasadų.
Jos ir minėtų gatvių dangos būtų atnaujinamos remiantis vadinamojo universalaus dizaino principais, kad būtų patogios ir neįgaliesiems, dviratininkams, tėvams su vaikų vežimėliais.
Rekonstruojant esamą turgaus stoginę, būtų išsaugoma kolonų struktūra, tik keičiamas konstrukcijų tipas.
Stoginės perimetru numatoma įrengti mobilias stiklo atitvaras su ažūrinėmis konstrukcijomis virš jų užtikrinančiomis laisvą oro cirkuliaciją. Esama atraminė sienutė būtų demontuojama ir keičiama į laiptus, pritaikytus pagal universalaus dizaino principus.
Stoginės grindinyje būtų įprasminama išnykusi Šaltkalvių gatvelės atkarpa, pažymimos buvusio užstatymo ir kiemų ribos. Buvusios Šaltkalvių gatvelės trasa stoginės vietoje liktų atvira, laisvai praeinama. Pirmo aukšto ir antro aukšto atitvarai atkartotų buvusio užstatymo palei gatvelę ribas, taip atkuriant buvusią gatvelės erdvę.
„Projekto metu numatoma atkurti vakarinėje turgaus aikštės dalyje buvusius medžius. Turgaus aikštėje ir jos prieigose numatoma įrengti aikštės lankytojams skirtą infrastruktūrą – šviestuvus, suolus, dviračių stovus, šiukšliadėžes, geriamojo vandens kolonėles, gėlines”, – rašoma projektinių pasiūlymų tekstinėje dalyje.
12 vietų automobiliams, įskaitant dvi, skirtas žmonėms su negalia, planuojamos vakarinėje Turgaus aikštės dalyje. Kitiems siūloma naudotis esamomis vietomis Sinagogų ir Galinio Pylimo g. kampo bei Tiltų ir Galinio Pylimo g. kampo automobilių stovėjimo aikštelėse. Projektuotojai taip pat primena miesto planus statyti daugiaaukštės automobilių aikštelės prie Pilies ir Bangų g., kurios patektų į 300 m zoną.
Pernai vasarą Savivaldybės administracija prašė politikų leisti teikti paraišką dėl 2,6 mln. eurų europinio ir valstybės biudžeto finansavimo šiam projektui. Pati savivaldybė ketina prisidėti apie 625 tūkst. eurų – suma padidėjo 250 tūkst. eurų, nes nutarta kartu rekonstruoti ir Bružės gatvelę bei Turgaus aikštės tęsinį.
ISTORIJA
XVIII a. antroje pusėje tuometinio Frydricho turgaus aikštė jau buvo susiformavusi, pilnai apstatyta, miesto lėšomis išgrįsta akmenimis, privačiomis lėšomis įrengtas vandens šulinėlis. 1854 metų didysis gaisras nusiaubė didžiąją miesto dalį, tačiau Frydricho turgaus rajonas išliko ugnies nepaliestas. Dauguma pastatų vėliau buvo perstatyti, rekonstruoti, tačiau tikėtina, kad iš to laikotarpio išliko rūsiai, gal ir sienų fragmentai.
XX a. pirmoje pusėje Galvijų (Frydricho) turgaus aikštėje ir aplinkiniuose kvartaluose veikė du viešbučiai, įvairios parduotuvės. Viešbučiai, kurie XIX a. – XX a. pr. priimdavo atvykusius pirklius, buvo paversti nuomos namais. Iš pradžių aikštės pakraščiai buvo užstatyti rečiau, tarp namų buvo pravažiavimai į kiemus. Kai kurie namai buvo pasukti į aikštės pusę galais. Vėliau užstatymas tankėjo, didėjo aukštingumas.
Kiekvieno sklypo savininkas be gyvenamo namo kieme turėjo ūkinius pastatus, tvartus. Frydricho turgaus pirmieji pastatai buvo kuklūs ir saikingi. Tik vėliau, XIX amžiuje, aikštės architektūroje pasirodė puošnesnės, sudėtingesnės formos. Visi aikštės namai buvo mūriniai, dengti čerpių stogais. Ūkiniai pastatai buvo vieno, pusantro aukšto – mūriniai ar fachverkiniai. Daug kartų keitėsi namų savininkai. Vieni sklypai smulkėjo, kiti stambėjo, keitėsi numeracija. XIX a. antroje pusėje daug namų buvo paaukštinta, įrengtos mansardos.
Po 1939 metų aneksijos Galvijų turgaus aplinkoje daug kas pasikeitė. Buvo sudegintos sinagogos, nacionalizuoti žydų namai ir perduoti miesto valdybai. Karo metais aikštės viduryje buvo įruošta priešlėktuvinė slėptuvė.
Sovietmečiu namai kapitališkai remontuoti, suprastinti, iš aikštės pusės buvę įėjimai užmūryti. Išnyko sklypų ribos, atsirado dideli, iš silikatinių plytų išmūryti ūkiniai pastatai. Vietoje buvusio namų kvartalo išaugo didelė turgaus halė. Visa tai smarkiai pakeitė turgavietės charakterį.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki vasario 25 d. adresu Liepų g. 11, Klaipėda, darbo dienomis darbo valandomis iš anksto susitarus tel. (846) 396 303; 8 686 05738 arba internetinėje svetainėje www.klaipeda.lt
Pasiūlymus galima teikti iki vasario 25 d. raštu MB „Altitudės“ adresu Bangų g. 5A, 91250, Klaipėda, el. p. [email protected]
Viešas susirinkimas vyks vasario 26 d., 17.30 val., Liepų g. 11, Klaipėdoje.
Jei nera fantazijos lai akropoli grazios architekturos pastato sioj vietoij, is tu turgavieciu jokios prasmes praejo tie laikai laiko prekybai…
Reikia ar nereikia ti stoginiu klausimas be atsakimo kiek zmoniu tiek ir nuomoniu, bet kad reikia ta bomzyna sutvarkyti tai faktas ar su stoginem ar beju. Matau kaip nuo kruiziniu laivu zmones ten uzklysta ir nesupranta kur papuole…siaubas….
Galima pritarti Nuomonės komentarui. Nors ir bevardė, bet teisinga. Panašią poziciją išsakė ir Architektų rūmų ekspertų taryba http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_KL_19_12_05_I%C5%A1vada.pdf
Spendimas iš stoginių padaryti kažką vertingo yra apgailėtinas, bergždžias ir nevertas nei vieno euro investicijų. Savivaldybė prikabinusi tas pastoges prie bendro aikštės ir gatvelių projekto užduoties pakliuvo į tam tikrus EU finansinės paramos spąstus ir dabar bando kažkaip išsisukti vis spausdami projektuotojus, kad jie sukurtų ką nors vertingo iš tų pastogių. Ko gero jie tikėjosi už EU lėšas prafinansuoti ne tik aikštės rekonstrukciją, bet ir Senojo turgaus įmonės turto tipo konversiją, taip sakant, nušauti du zuikius. Bet kaip sako liaudies išmintis – iš šūdo vaško neišspausi. Jaunieji architektai bando bando ir ne kas gaunasi ir man jų jau gaila. O reikėtų tiesiog turėti valios pasakyti, kad tų pastogių neverta reanimuoti, o geriau jas nugriauti. Ir atsisakyti honoraro už jas miesto labui. Bet godumas daro savo, nes šeimą maitinti tai reikia. Va ir stumdosi dabar. Darbas nekokybiškas nes užduotis nekokybiška. Jei nepatvirtins stoginių projekto, negaus pinigų už aikštę. Jei pastatys stogines ir sukiš milijonus, pabėgs kiti investuotojai. Eilinis savivaldybės darbo brokas.
100 proc.