Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-28 |
Antradienį dalis uostamiesčio gyventojų mini vadinamojo Klaipėdos išvadavimo metines – sukako 80 metų, kai sovietinė armija užėmė II pasaulinio karo pabaigoje visiškai ištuštėjusį miestą.
Paprastai šios sukakties proga žmonės Skulptūrų parke, kur palaidoti sovietų kariai, čia rinkdavosi sausio 28-osios vidurdienį, tačiau „Atviros Klaipėdos“ skaitytojas pasidalino nuotrauka, kurioje pulkelis šioje vietoje buvo įamžintas jau apie 10 val.
Prieš vidurdienį buvusio monumento dalis, kurioje iškaltos žuvusių karių pavardės, jau buvo nuklota gėlėmis, taip pat ir vieta, kur anksčiau buvo įrengta žvaigždės formos „amžinoji ugnis“. Vieną iš paliktų kompozicijų sudarė Lietuvos vėliavos spalvų augalai, ji buvo perrišta trispalvės juostele.
Prieš vidurdienį čia jau stovėjo skandalingais pareiškimais apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pagarsėjęs ir dėl to Klaipėdos miesto tarybos nario mandato netekęs politikas Viačeslavas Titovas, vis ateidavo vienas kitas vyresnio amžiaus žmogus su gėlėmis ar be jų. Visgi tokių buvo kur kas mažiau nei ankstesniais metais.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija“ rašo, kad oficialios ataskaitos fiksuoja, jog 1945 m. sausio 28 d. 4 val. paskutinis Vokietijos karys pasitraukė iš Klaipėdos, nes dar prieš keturias dienas Vermachto pajėgoms, iš trijų pusių apsuptoms Klaipėdos placdarme, buvo atėjęs įsakymas evakuotis.
„Pastebėję Vokietijos pajėgų atitraukimą, Klaipėdos tvirtovę apsupę Raudonosios armijos daliniai sausio 26 d. vakare gavo įsakymą siųsti žvalgus ir, įsitikinus, kad gynybinės pozicijos apleistos, nedelsiant inicijuoti ryžtingą Vokietijos karių persekiojimą. Įvykdyti šio įsakymo nebuvo įmanoma greitai – reikėjo įveikti tris gynybines linijas su inžinerinėmis kliūtimis ir užminuotais laukais aplink placdarmą. Aktyvesnius veiksmus Raudonoji armija pradėjo sausio 27 d. ryte. Jie įtraukė besitraukiančių Vokietijos pajėgų ariergardą į apsišaudymus. Tačiau didžiąją dalį savo karių ir technikos Vokietija sugebėjo atitraukti. Švintant sausio 28 d. rytui, Raudonosios armijos daliniai užėmė „žemyninę“ Klaipėdos dalį. Klaipėdai priklausęs Kuršių nerijos šiaurinis smaigalys buvo užimtas dar po dviejų dienų, sausio 30 d.“, – rašo istorikas.
Tuo metu sovietinė spauda šią operaciją pateikdavo kaip vokiečiams esą netikėtą puolimą, aprašė tariamus Raudonosios armijos žygdarbius.
Raudonosios armijos pusėje žinomos iš viso 324 pavardės karių, žuvusių Klaipėdoje 1945 m. sausio 26-30 d. Tiesa, anot V. Safronovo, tai yra mažiausias galimas skaičius, nes dešimčių karių, žuvusių prie Klaipėdos 1944-1945 m. sandūroje, tiksli mirties data nenurodyta. Vokietijos pusės nuostoliai nežinomi: Raudonosios armijos dalinių ataskaitose nurodoma iki 1,5 tūkst. nukautų ir sužeistų Vokietijos karių, bet šis vertinimas, pasak V. Safronovo, atrodo, gerokai išpūstas.
Kokia asd doze pavargai lsd?
Vatnikai tevalina į ruzziją, jei ten taip gera ir gražu
Keli dalykai ramina:
– Po 20 metų dauguma senų vatnikų išmirs ir baigs nusišnekėti apie išvadavimą
– Dalis vatnikų vaikų išvarys arba į UK, nes nepritaps Lietuvoje, arba į ruzziją (tikiuosi)
– Dalis vatnikų vaikų jau bus užaugę laisvoje Lietuvoje ir turės lietuvių vertybes, mylės Lietuvą (žinau ne vieną atvejį)
O kaip bus su Aušvicu ir likusiais gyvais žydais ???
Tai Piz in…k pas fureri į kapus. Amin . Išlaisvinti Klaipėda nuo fašistiniu iu elementu.