Uostas: augo konteinerių krova, mažiau krauta žemės ūkio produktų ir medienos

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2025-04-25

Klaipėdos uostas skelbia metus pradėjęs reikšmingu krovos augimu bei džiaugiasi, kad esą kai kurios krovinių rūšys pasiekė rekordinius rodiklius. Didėjanti Klaipėdos uosto užimama rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų rodo dar labiau stiprėjančias pozicijas regione.

Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta 15 procentų arba beveik 1,3 milijono tonų krovinių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso fiksuota beveik 10 milijonų tonų krovinių krova. Didžiausią įtaką teigiamam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti krovinių konteineriuose krova, jų perkrauta net trečdaliu daugiau – +33 proc. arba 723 tūkst. tonų. Tai istoriškai geriausias ketvirčio rezultatas Klaipėdos uosto konteinerių krovos segmente. Dar vienas rekordas fiksuotas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovoje, jų šiemet perkrauta 100 tūkst. tonų arba 18 proc. daugiau.

Žymiai augo statybinių medžiagų ir iškasenų (62 proc. arba 228 tūkst. tonų), birių trąšų (+92 proc. arba 162 tūkst. tonų) krova. Augimas fiksuotas ir keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) krovoje (+7 proc. arba 109 tūkst. tonų). Taip pat fiksuotas naftos produktų (+7 proc. arba 66 tūkst. tonų) krovos augimas.

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 19 proc. krito žemės ūkio produktų (–275 tūkst. tonų) krova, 10 proc. mažiau krauta medienos ir miškininkystės produktų (–21 tūkst. tonų), skystų trąšų krova menko 81 proc. arba 92 tūkst. tonų.

Daugiausia krovinių 2025 metų I ketvirtį Klaipėdos uostą pasiekė keliais. Ratinėmis transporto priemonėmis atvyko 62 proc. krovinių, 28 procentai atriedėjo geležinkeliu. Likusieji – jūra ir vamzdynu (SGD krovinys).

Per pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste veikiančiose laivų remonto įmonėse suremontuota 12 laivų.

Bendra Baltijos valstybių uostų krova pirmą šių metų ketvirtį augo 4 proc. arba 840 tūkst. tonų. Augo ir Klaipėdos uosto užimama rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų. 4 proc. punktais padidėjusi rinkos dalis šiuo metu siekia beveik 41 proc. Rygos uosto užimama rinkos dalis smuko beveik 2 proc. punktais ir šiuo metu siekia 18,3 proc. Talino uosto užimama rinkos dalis smulko beveik 0,6 proc. punkto ir šiuo metu siekia 14 proc.

Didžiausias kritimas tonažo prasme – didžiausiame Latvijos uoste – Rygoje. Čia krova krito beveik 0,36 mln. tonų arba –8 procentais palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kitame Latvijos uoste – Liepojoje krova tonažo prasme susitraukė labai panašiai kaip Rygos uoste – 0,35 mln. tonų arba –18 proc.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Jūroje rasta pirmoji mina

Antradienį Baltijos jūroje vykdant amunicijos paieškas ir jų nukenksminimą operacijoje „Open Spirit 2025“ („Atvira dvasia 2025“) aptikta pirmoji mina. Apie ...
2025-05-13
Skaityti daugiau

Miestas

Klaipėda vilios turistus iš Estijos ir Latvijos (4)

Uostamiesčio savivaldybė, norinti būti pristatoma kaip „jūrinis metropolis“, savo lūkesčius privilioti turistus sieja su šį mėnesį pradedančiu kursuoti nauju tarptautiniu ...
2025-05-09
Skaityti daugiau

Kultūra

Savaitgalį kvies moterų chorų festivalis „Vox Maris“

Savaitgalį Klaipėdoje ir Palangoje vyks moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis „Vox Maris“. Šiemet festivalio programoje dalyvaus aštuoni merginų ir ...
2025-05-07
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

undefined
undefined
Loading
Share This