Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-24 |
Londone planuotas svarbus susitikimas dėl karo Ukrainoje, atrodo, netikėtai žlugo. Anksčiau planuota, kad Jungtinės Karalystės sostinėje turėjo susitikti aukšti JAV, Ukrainos ir greičiausiai kai kurių Europos šalių diplomatai. Tačiau susitikimo, kuris planuotas trečiadienį, išvakarėse iš užatlantės pranešta, kad JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio bei specialusis prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas į jį neatvyks.
Kol kas spėliojama, kas atsitiko. Viena vertus, tai, kad M. Rubio, o vėliau ir D. Trumpas prieš keletą dienų pareiškė, esą, jeigu kariaujančios pusės neparodys deramo lankstumo, JAV administracija gali pasitraukti iš tarpininkavimo misijos ir imtis „kitų svarbių reikalų [pasaulyje]“. Šiandien, kada derybos atrodo žlugusios, kyla įspūdis, jog anie JAV pareigūnų vieši pareiškimai buvo preliudija to, kas neįvyko Londone. Kad D. Trumpo administracijai tarpininkavimo misija paprasčiausiai nusibodo, patyrus nelauktai Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio „nesukalbamumą” ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino politinį tvirtumą.
Dėl visko kaltas, ko gero, liks V. Zelenskis. Dar trečiadienio vakarą Lietuvos laiku D. Trumpas paskelbė naują įrašą sau priklausančiame socialiniame tinkle „Truth Social” apie tai, esą Ukrainos prezidento „niekas nespaudė derybų metu juridiškai pripažinti dar 2014 m. Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją”.
Kai kurie apžvalgininkai ir paslaptingi JAV žiniasklaidos „šaltiniai” ligitol unisonu tvirtino, esą juridinę Krymo priklausomybę Rusijai buvo pasirengusios pripažinti JAV, tačiau ši pozicija nieku gyvu neįpareigojo Ukrainos.
V. Zelenskis dar šios savaitės pradžioje tvirtai pareiškė, kad Ukraina gali pripažinti faktinę dalies savo teritorijos okupaciją, tačiau niekada nesutiksianti su teisiniu Krymo statuso pakeitimu, kuris įtvirtintas šalies Konstitucijoje. „The Washington Post” ta proga parašė, kad ši Kyjivo pozicija įsiutino D. Trumpo komandos narius.
V. Putinas, vėlgi neįvardytų rusiškos žiniasklaidos šaltinių teigimu, prieš derybas elgėsi labiau „toliaregiškai” – sutiko taikos derybų metu savo reikalavimus apriboti faktiškai okupuotos teritorijos pripažinimu Rusijai. Nepaisant didelio noro, kad keturi iš dalies rusų kariuomenės kontroliuojami Ukrainos regionai okupuoti nepilnai. Zaporižės ir Chersono miestai – dviejų regionų centrai – išvis yra gana toli nuo Rusijos kontroliuojamos zonos. Kitaip tariant, V. Putinas tokiu būdu parodė esąs labiau sukalbamas ir labiau norintis užbaigti karą už V. Zelenskį.
Žinoma, V. Putinui taikos balandžio įvaizdis netinka. Tai visiškas kliedesys. Svarbesnis klausimas – ar nepadarė klaidos Ukrainos prezidentas? Ar nereikėjo jam bent jau kuriam laikui pamiršti savo aukštus principus ir taip pasiekti, kad planuotos derybos kaip nors įvyktų ir svarbiausi politiniai bei teisiniai klausimai būtų sprendžiami prie derybų stalo, o ne pareiškimais socialiniuose tinkluose, per anoniminius šaltinius ir JAV galų gale atsisakius tarpininkavimo misijos. Ne faktas, kad taip įvyks, tačiau pamažu į tą pusę einama.
Šiame kontekste yra dar viena – dar labiau komplikuota problema Ukrainai. Nors JAV administracijos taikos tarpininkavimo misija, tiesą sakant, buvo pošlykštė, kartais atrodė it banalus keliaklupsčiavimas prieš Maskvą, tačiau iš šalies atrodė, kad Rusija JAV gerokai prisibijo. Nors V. Putinas akivaizdžiai manipuliavo JAV derybininkais bei D. Trumpu. Taigi kokia būtų karo perspektyva Ukrainai, jeigu JAV tarpininkavimo misija baigtųsi? Atsiremti į niekaip dėl nieko nesusitariančią Europą? Kliautis savo kariuomenės kovingumu beigi dvasia? Kartais, deja, ima atrodyti, kad Ukrainos prezidentas šiame žūtbūtiniame kare elgiasi taip, tarsi dalyvautų kadaise populiariame televizijos šou „Linksmųjų ir išradingųjų klubas”, kurio siužetų kūryba – labai toli nuo rimtos politikos.N ors jau spėjo patirti skaudžių šios neatitikties pamokų.
Šiuo požiūriu kitaip apšviestas atrodo š. m. pradžioje įvykęs garsusis V. Zelenskio susitikimas su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Nes tada pasirašyti mažiau detalų ir veik nieko neįpareigojantį Ukrainos ir JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų būtų buvę racionaliau nei dabar, kada jis apauga konkrečiomis detalėmis ir teisinėmis normomis. Tuščiagarbiam JAV vadovui tąsyk greičiausiai reikėjo tik dviejų šalių pasirašyto popieriaus, kuriuo jis galėtų pamojuoti savo rinkėjams, esą yra dokumentas, kuriuo remiantis jo pirmtako karui Ukrainoje iššvaistyti pinigai „sugrįš amerikiečiams”. Ir tą dokumentą su tuo turiniu, kuris jame buvo veikiausiai daugelis būtų tiesiog pamiršę.
Parašykite komentarą