Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-21 |
Prieš šimtą metų sąlygos Lietuvos kalėjimuose buvo žymiai geresnės nei Klaipėdos krašte, bent jau taip tvirtinama to meto dokumentuose. Juose dėstoma, kad uostamiesčio kalėjimo „klientai“ tuo metu buvo pradėję reikalauti perkelti juos į atitinkamą Šiaulių įstaigą.
Apie šią ir kitas to meto aktualijas – dar viename pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus parengtame rašinyje.
Kalinių nebebuvo galima suvaldyti
1925-ųjų vasario 20-ąją Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje aprašė susitikimą su vyriausiuoju Klaipėdos krašto valstybės gynėju (prokuroru) Merk, kuris buvęs „labai susirūpinęs žiniomis apie Klaipėdos kalinių likimą Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjime“.
„Pernai pavasarį aš neleidau teismui siųsti toliau, kaip tai pirmiau buvo praktikuota, Klaipėdos Krašto kalinius į Vokietiją už kurį laikymą reikia Vokietijai mokėti ir pasiūliau susinešti su Kalėjimų Departamentu Kaune, kad Klaip. Krašto kaliniai būtų priimami į Lietuvos kalėjimus. Teismas nelabai su tuo norėjo sutikti bijodamas, kad pas „nekulturingus žemaičius“ su kaliniais apsieis nežmoniškai, bet neturėdamas kitos išeities, turėdamas paliuosuoti savo perpildytą kalėjimą, surizikavo išsiųsti pačius sunkius prasikaltėlius į Šiaulių kalėjimą. Siųsdamas, mostelėjo ranka – neišlaikys žemaičių režymo. Keliems mėnesiams praslinkus Val. Gynėjas netiki savo akims. Klaipėdos kalėjimo viršininkas atneša jam keliatą laiškų nuo pasiųstųjų Šiauliuosna kalinių, kurie rašo savo pažįstamiems Klaipėdos kalėjime kviesdami juos prašyties pervedimo į Lietuvos kalėjimus, nes tenai ir tvarka kur geresnė, ir režymas kur lengvesnis. Gynėjas liepė laiškus užlaikyti, nenorėdamas jiems tikėti, bet po to jau išdrįso pasiųsti daugiau kalinių. Dabar laiškai ateina jau desėtkais, kur kaliniai aprašo savo gyvenimą Šiauliuose, žinoma, pridėdami dar ir savo fantazijos. Jie giriasi savo ten gyvenimu: kad turi savo orkestrą; kantiną, jog laisvai gauna pinigus iš namų; perka ką tik nori; pietus gali už pinigus gauti iš miesto, nenorėdami valgyti kalinio davinį; vienas pasigyrė, kad turįs 4 kostiumus ir 1.1. Sulig Merko žodžių, dabar kalinius Klaip. kalėjime nebegalima suvaldyti – jie užgaulioja prižiūrėtojus ir griežtai reikalauja pervesti juo į Šiaulius, nenori pasiduoti senajam režymui“, – rašė gubernatorius.
Pasak jo, Vokietijos kalėjimuose tuo metu dar buvo 32 Klaipėdos krašto kaliniai, nuteisti iki gyvos galvos arba po 12-15 metų nelaisvės, ir pastaruosius ketinta susigrąžinti, jog nereikėtų mokėti už jų laikymą Vokietijai.
„Merk proponuoja viename iš Lietuvos kalėjimų padaryti Klaip. skyrių, kur kaliniai būtų laikomi sulig vokiečių kalėjimų taisyklėmis. Man atrodo, kad tolią tvarką negalima įvykdinti, nes tai vestų prie nesusipratimų, bet ar toks laisvas kalinių laikymas Lietuvos kalėjimuose padeda jų pasitaisymui – taipogi didelis klausimas. Gal šiuo klausimu būtu gerai susitarti Teisingumo Ministerijai su Klaipėdos Krašto prokuratūra“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Klaipėdos kalėjimas veikė po didžiojo Klaipėdos gaisro dešiniajame Dangės krante, prie naujai nutiestos Malkų gatvės, buvusioje medienos sankrovos aikštėje suformuotame sklype 1862 m. pastatytame U raidės plano pastate, kuriame buvo ir Karališkosios apygardos teismas. 1889 m. ir 1915 m. kompleksas buvo praplėstas.
Istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėda. Architektūros gidas“ rašo, jog kalėjimas buvo įkurdintas šiauriniame komplekso tūryje.
Viliojo margarinu
Vasario 23-iąją gubernatorius dienraštyje rašė, kad pas jį iš Danijos buvo atvykęs kapitalistas Kristensen ir advokatas Knud Albertsen.
„Jie nori statyti Klaipėdoje margarino fabriką. Išdėstė, kad pas juos Danijoje margarinas yra plačiai vartojamas, kad sutaupyti sviestą eksportui. Kadangi Lietuvoje margarinas irgi vartojamas, ypač Klaipėdos Krašte ir importuojamas iš užsienio, nes Lietuvoje fabriko nėra, todėl jie sutiktu pastatyti fabriką Klaipėdoje, kuriame dirbtų maždaug 100 žmonių, jeigu gautu užtikrinimą kad žalioji medžiaga, kaip tai kokoso ir kiti aliejai, kiek reikalinga fabrikui, butų įleidžiami be muito, nes jie nori savo produktus ir eksportuoti“, – išdėstė J. Polovinskas-Budrys.
Tokią žinią, beveik identiškais žodžiais, netrukus paskelbė ir dienraštis „Lietuva“.
Kovo 10-ąją gubernatorius nurodė, kad tądien pas jį vėl buvo atvykę tie patys du danai ir jie trise vyks į Kauną.
Matyt, danų derybos su valdžia buvo sėkmingos, nes, anot istoriko Juliaus Žuko, 1926 m. Klaipėdoje pradėjo veikti fabrikas „Dania”, gaminęs margariną „Anni“, „Dania“, augalinius riebalus „Palmovar“, dirbtinius valgomuosius taukus „Orionu, acto esenciją „Dania“ bei žvakes.
1930 m. miesto adresų knygoje fabriko adresas buvo nurodomas Kurpių g. 15-16 (dabar tai neužstatyta sklypo dalis prie „Meridiano”), o po penkerių metų – Prezidento Smetonos al. 10 (dabartinis pastatas Liepų g. 9). Tačiau į telefonų ir adresų knygas tuo metu paprastai dėdavo kontorų (registracijos) adresus ir neretu atveju gamybinės patalpos ir kontoros adresas nesutapo.
Fabrikas veikė apie dešimtmetį – 1936 m. lapkritį „Klaipėdos krašto valdžios žinios” pranešė, kad valsčiaus teismo prekybos registruose įrašyta, jog šios bendrovės su aprėžta atsakomybe likvidacija yra pabaigta ir firmos nebėra.
1939 m. Klaipėdoje dar buvo įkurta įmonė „Margarine-und Fettwerk GmbH“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą