Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-17 |
Prieš 43 metus, t. y. 1982 m. balandžio 18 d. ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba) pasiūlė kasmet visame pasaulyje minėti Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną, kurią patvirtino 22-oji UNESCO generalinė asamblėja. Šios dienos tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą apie kultūros paveldo įvairovę, jo pažeidžiamumą ir būtinybę jį saugoti bei išsaugoti ateities kartoms. Šios primirštos dienos aktualumą dar labiau pabrėžia ne tik Rusijos karo Ukrainoje padaroma didžiulio mąsto žala kultūros paveldui, bet ir daug nerimo keliantys sistemingą pobūdį įgiję paveldo naikinimo procesai Klaipėdoje, neretai laiminami vietos paveldosaugos struktūrų ir jos vadovų.
Paminklų apsaugos diena liečia ne tik pasaulio kultūros paminklus, bet ir skatina permąstyti įvairaus lygmens kultūros paminklų likimą šiuolaikiniuose miesto plėtros iššūkiuose. Vertėtų nepamiršti, kad Smiltynė yra pripažintos ir saugomos pasaulio kultūros paminklų UNESCO sąraše kaip Kuršių nerijos dalis. Jai taip pat grėsmę kelia nepamatuota Klaipėdos uosto plėtra ir didėjančios veiklos apimtys.
Šios dienos svarba ir reikšmė visuomenei yra nepaprastai svarbi, o šios dienos pagrindinė mintis ragina mus atsigręžti į per ilgą laikotarpį visuomenės formuotą istorinę aplinką, kurioje yra užkoduota atmintis, tradicijos, papročiai ir kultūra. Paveldas yra miesto DNR.
Klaipėdoje ilgą laiką formuotą istorinę miesto aplinką ir kultūrinį savitumą sugriovė II pasaulinis karas ir sovietmečiu prasidėjęs nejautrus drastiškas miesto transformavimas, kuris tebesitęsia iki šių dienų. Nuo pat įkūrimo viduramžiais Klaipėdos miesto pilies prieigose formavosi senamiestis, sudarytas iš priaugančių per ilgą laiką sumiestėjančių urbanistinių audinių – Friedrichštato ir Altštato, kuriuos skyrė senoji Dangė, tekėjusi Didžiosios Vandens gatve. Miesto branduolys nuo rytinės ir pietinės pusės buvo apjuostas unikaliausia Rytų Europoje olandų meistrų tobulinta fortifikacine sistema su XVII-XVIII a. bastioniniais įtvirtinimais, kuri iki mūsų dienų yra puikiausiai išlikusi, deja, jos reikšmė vis dar iki šiol neįvertinta ir vis dar ardoma. Gynybinių pylimų apjuosto senamiesčio skirtingose dalyse formavosi savita gatvių struktūra: vienoje – daugmaž taisyklingas gatvių tinklas, o kitoje – kvartalai buvo nevienodo dydžio ir prireikus kartais jie buvo smulkinami arba stambinami. Kiek vėliau čia pagrindinėse gatvėse buvo pastatytos įspūdingos Jono, Jokūbo (Laukininkų) ir Reformatų bažnyčios, puošusios miesto panoramą. Toks miestas tapo neabejotinai unikaliu Vakarų Europos miestų raidoje susiformavusiu miestu dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Dėl išskirtinės Klaipėdos senamiesčio istorinės ir antropologinės vertės būtina itin kruopščiai išsaugoti ir atskleisti senojo miesto architektūrinį ir urbanistinį savitumą.
Klaipėdos senamiestis 1994 m. buvo paskelbtas reikšmingu Lietuvos kultūros paminklu ir nedalomu istoriniu kompleksu, tačiau sėkmingai naikinamu iki šių dienų.
Visai neseniai, tik balandžio 9 d. buvo nugriautas dar vienas vertingas Bangų g. 11 pastatas, kuris buvo pripažįstamas kaip Klaipėdos senamiesčio gatvių struktūros urbanistinis. Šis dviaukštis gyvenamasis namas žymėjo pilies gynybinės struktūros buvusią konfigūraciją ir senamiesčio erdvinę sandarą. Taip pat Klaipėdos senamiesčio panoramą sudarkys Pelenyno teritorijoje šiuo metu statomi „Bastionų barakai“ (projektas – Bastionų namai). Neigiamą poveikį padarys Klaipėdos senamiesčio ir jį supančių bastionų vizualinei visumai valdžios pareigūnų galvose vėl atgimstantis Bastionų tiltas, kuris tik padidins problemų mastus centrinėje miesto dalyje. Dar vienu spjūviu į kruopštų išsaugojimą derėtų pripažinti naujai statomą viešbučių paskirties namų kompleksą Mėsininkų, Sukilėlių ir Tomo g. ribojamajame kvartale, kuris visiškai nedera nei su senamiesčio masteliu, nei proporcijomis, nei netgi architektūrine raiška. Taip pat Klaipėdos senamiestyje tenka matyti apstu daugybę pavyzdžių, kada projektuotojai neieško harmoningo santykio ir jautraus bei naujos architektūros integralaus požiūrio į Klaipėdos senamiesčio aplinką. Liūdnai pragarsėjusio architekto Valentino Lucenko dėka iškils nederantys svetimkūniai Senojo turgaus vakarinėje dalyje, o ilgą laiką apleisto Baltijos kino teatro vietoje naujų fasadų architektūrinė raiška prieštarauja senojo miesto charakteriui.
Toks agresyvus neprofesionalių projektuotojų elgesys su valdininkų palaiminimu tiesiogiai naikina Klaipėdos senamiesčio vertingąsias savybes. Vašingtono chartija, priimta 1987 m. ICOMOS generalinėje asamblėjoje dėl istorinių miestų ir miesto teritorijų konservavimo, teigia, kad „daugelis istorinių miestų visame pasaulyje fiziškai degraduoja, yra žalojamos arba net naikinamos veikiant miesto plėtrai, todėl būtinas visapusiškas mokslinis ištyrimas ir nustatyti aiškius metodus, kaip turi būti išsaugomas miesto teritorijos istorinis charakteris“. Visi šiuo metu įgyvendinami centrinės miesto dalies plėtros modeliai brutaliai paneigia Vašingtono chartijos principus.
Dar viena ne mažiau reikšminga XIX amžiuje susiformavusi istoriniu, architektūriniu ir urbanistiniu ir archeologiniu atžvilgiu vertinga teritorija, tačiau vis dar žalojama ir nebyliai saugoma valstybės – Klaipėdos istorinė miesto dalis, vadinama Naujamiesčiu. Ši kompleksinė teritorija Lietuvos kultūros paminklu buvo pripažinta dar 1996 m. Viešojoje opinijoje įkaltas visiškai niekuo nepagrįstas mitas, ypač tarp projektuotojų ir valdininkų, kad neva ši teritorija gali būti traktuojama tiesiog kaip Naujamiestis ir jame naujų pastatų statyba neturėtų būti taip griežtai reglamentuojama.
Pasiremiant tokiomis nepagrįstomis nuostatomis Naujamiestis neva nesiskirtų nuo sovietmečiu pietinėje miesto dalyje atsiradusių miegamųjų rajonų kvartalų miesto plėtros atžvilgiu. Tai reikštų, kad istorinės miesto dalies užstatymą reikėtų žiūrėti laisviau nei senamiestyje. Paradoksalu, bet sovietiniai rajonai iki šių dienų išlaikė autentišką tarybinio miesto dvasią, nepaisant to, kad tiek senamiestis, tiek istorinė miesto dalis yra pripažintos kultūros paminklais, kurios prarado senojo miesto įvaizdį. Vašingtono chartija kaip tik reikalauja išmintingo atsargumo, sisteminės praeities ir griežtumo istorinio miesto konservavimui. Tenka įsakmiai priminti, kad yra atlikti išsamūs tyrimai ir mokslinės studijos, kurios patvirtina Klaipėdos istorinės miesto dalies išskirtinę istorinę vertę ir savitą miesto charakterio išskirtinumą, kuris turi būti deramai atskleidžiamas ir rūpestingai užkonservuojamas. Todėl būtina šiuolaikinę architektūrą harmoningai integruoti į esamą struktūrą arba atkurti neišlikusius vertingus pastatus. Deja, šiuo metu einama visai priešingu atveju užstatyti istoriniam miestui nebūdingais svetimkūniais, keičiančiais nusistovėjusią erdvinę sandarą ir aukštingumą bei kitas savybes.
Šioje istorinėje miesto dalyje dabar yra iškilusi akivaizdi grėsmė vertingam Klaipėdos uosto valdybos pastatui N. Uosto g. 5. Klaipėdos valdžia nori atsikratyti šia kultūros vertybe, manipuliuojant nesusipažinusių su šio pastato verte gyventojų apklausa. Be jokios abejonės, tokiu būdu siekiama suniveliuoti kultūros paveldo ekspertų, mokslo žmonių ir visuomenės dalyvavimą valdžios priimamų sprendimų eigoje.
Nauju atveju Atgimimo aikštėje yra siekiama susidoroti su miesto istorija, kur yra puikiausiai išlikęs istorinio miesto centro kultūrinis sluoksnis, pagal kurio fragmentus būtų galima atpažinti ir nustatyti bei atkurti senąsias miesto struktūras ir vertingą gatvių tinklą.
Istorinėje miesto dalyje kaip ir senamiestyje formavosi atskiri kvartalai – Naujamiestis, Krūmamiestis ir Vilhelmštatas. Čia formavosi nevienodai pasiskirstęs savitas gatvių tinklas, turtingi miestiečiai statėsi ištaigias vilas ir rūmus, kūrėsi administracinės, valdžios ir švietimo bei kulto, įvairių korporacijų įstaigos, statomi gyvenamieji namai vidurinės ir žemesnės klasės visuomenės sluoksniui, formuotos didelės ir erdvios viešosios erdvės, tiestos įdomių formų gatvės.
Naujamiestis kūrėsi pagal Vakarų Europos didmiesčių statybos madas ir naujoves bei miestų plėtros reglamentus. Pastaruoju metu yra nesutariama dėl Vitės priklausomybės istorinės miesto dalies teritorijai, tačiau ilgą laiką didžiulis sumiestėjęs kaimas turėjo autonomijos ir savivaldos teises iki pat XIX a. Jame vyravo kitokie statybos technologiniai standartai: dominavo vienaukščiai, kai kur – dviaukščiai, daug rečiau – aukštesni namai, kuriuose gyveno žvejai arba su jūriniu pasauliu susijusių profesijų ir amatų žmonės. Nors Vitės istorinė raida buvo nepriklausoma nuo miesto gyvenimo ir jame gyvenusių žmonių socialinė padėtis buvo skirtinga, šiuo atveju Vitės teritorijai reikalingas atskiras jautrus dėmesys. Deja, Vitė ir Bomelsvitė sovietmečiu ir ankstyvaisiais laukiniais kapitalizmo laikais buvo galutinai sunaikinta dėl agresyvios uosto plėtros ir joje yra išlikę tik pavieniai vertingi elementai, todėl joje būtinas jautrus regeneravimo ir vertingiausių pastatų atkūrimo plėtros modelis.
Vietoje apibendrinimo susidariusios esamos situacijos kontekste būtina prisiminti1964 m. priimtą Venecijos chartiją, kuri buvo priimta II tarptautiniame istorinių paminklų architektų ir technikų kongrese prie ICOMOS. Šis susitarimas įpareigoja visų profesijų atstovus, kurie rengia istorinės miesto plėtros modelius arba kišasi į istorinių miestų pertvarkymą, gerbti visus istorinius paminklus ir kompleksus, kurie ne tik apima vien pavienius namus. Būtina suprasti, kad rengiami nauji miesto pertvarkymo planai turi būti įvertinami, kaip jie atsiliepia miestiečių gyvenimo kokybei ir svarbiausia – kultūriniam palikimui, o ne atvirkščiai – žaloti kultūros vertybes.
Venecijos chartija mums įsakmiai primena, kad paminklų išsaugojimas, konservavimas ir restauravimas remiasi ne tik smulkaus pavienio objekto tvarkymu ir atgaivinimu, bet ir viso komplekso mastelio išsaugojimu ir charakterio išlaikymu. Kur tik yra išlikęs tradicinis kontekstas, jis turi būti išsaugotas, o visa nauja statyba, griovimai ir pakeitimai turi būti uždrausti, kurie gali paveikti tūrinius vertingų pastatų santykius ir pakeisti nusistovėjusią erdvinę sandarą.
Pirma, laiminami dabartiniai miesto plėtros modeliai ir nauji statybos projektai jautriose miesto dalyse grubiai paneigia Venecijos chartijos principus. Antra, projektuotojai dažnai savanaudiškai ir selektyviai interpretuoja minėtos chartijos nuostatas kaip neva pateisinančias naujadarų intervenciją į istorinę miesto aplinką. Chartija pabrėžia nepriklausomų ekspertų ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimą, išsaugant kultūros paminklus, tačiau daugumos miesto politikų, tarp jų ir mero Arvydo Vaitkaus, ištariama banali frazė, kad neva nuomonių įvairovė yra neatsiejama demokratinio miesto gyvenimo dalimi, yra ne kas kita, kaip akivaizdžiausias pilietinio visuomenės dalyvavimo ignoravimo ir pasiteisinimo bei išsisukinėjimo nuo sisteminių problemų pavyzdys.
Toks šiurkštus Venecijos chartijos nuostatų ir tarptautinėje teisėje įtvirtintų kultūros paminklų apsaugos principų nesilaikymas vis dar nusikalstamai žaloja Klaipėdos miesto paveldinį kontekstą ir naikina savitą istorinio miesto charakterį. Kyla klausimas, kas šiuo metu gali sustabdyti tokius neatsakingus paminklosaugos struktūrų sprendimus ir nusikalstamai juos įgyvendinančių projektuotojų neadekvačius veiksmus?
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje){kind=logo}
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
apsaugos iššūkiai Klaipėdoje)
Dar vienu spjūviu į kruopštų išsaugojimą derėtų pripažinti naujai statomą viešbučių paskirties namų kompleksą Mėsininkų, Sukilėlių ir Tomo g. ribojamajame kvartale, kuris visiškai nedera nei su senamiesčio masteliu, nei proporcijomis, nei netgi architektūrine raiška. Apskritai reikia pažymėti, kad 1970 – 1990 m. Klaipėdos senamiesčio puoselėjimai ir regeneravimo prasme buvo sėkmingi. Restauruota daug senųjų pastarų, naujai pastatytieji atitiko senamiesčio mastelį palaipsniui atkuriama ankstesnioji senamiesčio struktūra. Šiandien paklydo KVAD ir Klaipėdos miesto savivaldybė, pateikdami nesilaikydami Klaipėdos tarybos 2003-06-15 Nr.. I-148 patvirtintą detalų planą. pagal senamiesčio reglamentais ir išlaikyti pastatų tūri ir aukšti 10,46 m. 2a +
1 mansardą. Tikime, kad klaidos bus ištaisytos, dar lauko užteks.
Pradėkite saugoti nuo įstatymo studijų , bus mažiau galimybių nusipezėti : kas įvertina ką reikia saugoti . ___LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS STATYMAS_____2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apsaugos reglamentas – konkrečiam objektui ar objektų tipui parengtas dokumentas ar dokumento dalis, nustatantys paveldosaugos reikalavimus kiekvienam skelbiamam ar paskelbtam saugomu kultūros paveldo objektui. _____ ir t.t.
Saugo gyventojai ir bendruomenė. Istorijos svarbą adekvatūs žmonės supranta. Tamsta nelabai
išrinko p.Beną savo atstovu? Aš taip pat miestietis , manęs niekas neklausė ar aš norėčiau pono kaip atstovo . Inteligentija ir nesuvokia kaip veikia savivalda ar įstatymai ? Jūs rimtai ?
O tai kas jums trukdo išsirinkti savo atstovą. Imkitės ir darykite.
Nevarkit Jelena, jie tik moka pazysti ir paburbuliuoti, jog kažkas kažko daro vardan miesto išsaugojimo.
Rimtai ?
Miestiečių atstovas !!!! Jei jūs atstovaujate tik tam tikrą grupę miestiečių , tai ir ir įvardinkite, KURIUOS miestiečius , o jei VISUS , kaip suprantu iš MIESTIEČIŲ pavadinimo , tada manęs niekas neklausė , su manimi niekas nesitarė ir neaptarė atstovaujamų objektų ar detalių , negirdėjau , kad būtų ar susitikimai ar susirinkimai
. Steigti dar vieną miestiečių draugiją ?
keistai atrodo tas jūsų ” miesto saugojimas ” apeinant Kultūros paveldo ar kitų institucijų SPECIALISTŲ išduotais dokumentais . O ” asmeninis saugojimas , nes man taip norisi ” , man seniai panašus tik į kiršinimą .
Steik naują draugiją ir eik agituoti už parkingus ir istorijos naikinimą, savivaldybės draugeliai tik padėkos tau
Pateikite dokumentus , faktus , kad nugriautas pastatas buvo saugotinų sąraše ? FAKTUS ! Aimanos manęs ,MIESTIEČIO , nedomina . Ir nereikia būti didesniais saugotojais , bei atstovauti manęs . Mano nuomonė kita . Tai ką galima ir yra ką saugoti ir tai yra patvirtinta specialistų, saugoti ! O kitais atvejais miestas turi augti ir atitikti šiuolaikiškus reikalavimus . Ir tik nereikia manęs auklėti ką turiu daryti aš MIESTIETIS , kurį neva atstovaujate .
Kokia tavo nuomonė? Griaunam viską, kas neįtraukta į sąrašus? Tokie „paveldosaugininkai” nugriovė tiek gaisrinę, tiek Apskrities valdybą, skedryklos tvartą, senąjį vedlinės bokštą ir tuoj žiūrėk dar duos leidimą naikinti architektūrinį sluoksnį Atgimimo aikštėje. Tik labai menka dalis to, ką sunaikino tie tavo „paveldosaugininkai”.
visai kukūūū ? Vargas dėl proto ? Lietuvoje TIK specialistai, iš turinčių teisę vertinti institucijų , priima sprendimus ką reikia saugoti !!! Tik jie , o ne merai ar kažkoks ” miestiečių ” susibėgimas . Nesuvokiate ? Jūsų bėdos . Bjauru klausytis ir džiaugiuosi, nors man paaiškėjo , kokie tie ” saugotojai ” .
ir stebinate nemaloniai . Ar miesto valdininkai , kad ir meras priima sprendimą – tą pastatą reikia saugoti , o to nereikia ? Tam yra atitinkamos institucijos !!! Kurios pagal kompetenciją priima sprendimus !!! O ko virkauti dėl ” miesto valdžios ” ? Kurį laiką pritariau jūsų požiūriui , bet dabar stebiu ir suprantu , mums nepakeliui , nes nesugebate adekvačiai vertinti . Be pagarbos .
Nemyli Klaipėdos valdžia miesto istorinio paveldo, oi nemyli… O po to stebisi, kad miestą aplenkia turistai, senamiestis negyvas… Kur bus gyvas, jei pusiau skystas pusiau luotas… Klaipėdos valdžiai miela tik sovietinė, okupantų performuota Klaipėda…
Pritariu
Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka – Vilniaus universiteto doktorantas argumentuoja, kelia klausimus. Yra miesto inteligentija, kuri tęsia muziejininkės Bronės Elertienės, dr. Jono Tatorio, prof. Vytauto Jakelaičio, kitų negęstančių šviesulių darbus ir veiklą. Būrio priešakyje – Klaipėdos universiteto, atminties įstaigų – muziejų, archyvų specialistai, tyrėjai, pedagogai. Atsakingi esame dabar gyvenantys seniausiame Lietuvos mieste ir didžiausiame, neužšalančiame uostamiestyje.
Sėkmės ir Viešpaties vedimo.
Gaila, bet miesto merui vienodai ant visų paveldų. Atgimimo aikštėje jis nieko vertingo ir saugotino nemato, kaip ir nematė Bangų gatvėje. Pas žmogų akyse tik asfaltas ir parkingai.
Būtų tobulas kandidatas į kolūkio pirmininkus.
O už miesto istorijos saugojimą kovojantiems didžiausia pagarba, tiek Benui, tiek bendruomenei.
Meras nėra SPECIALISTAS ir nevertina ” kas yra paveldas ir ką reikia saugoti ” ! Tam yra institucijos, kurios vertina ir išduoda dokumentus apie pastatus . NE MERAS !!! mero nuomonė neturi jokios reikšmės. Nesuprasti elementarių dalykų ir aimanuoti ….joooo…
Džiaukimės, kad jau ir Klaipėdoje užaugo, subrendo, išsimokslino jauni talentingi istorijos mokslų specialistai. Benas Volodzka (aišku ir kt. Kl. istorikai) padeda mums pažinti savo miesto, regiono praeitį. Manau, ne vienas perskaitęs jo straipsnį ,pagalvoja: ” O, šito tai nežinojau…”
Ne tik negražu, bet labai primityviai elgiasi tie kurie tyčiojasi iš tų kurie dirba savo miestui. Apmąstykit tokias savo rašliavas Comment. Visi kartu būkime aktyvūs Klaipėdos piliečiai, padėkime miestui gražėti ,netrukdykite tiems kurie tai jau daro… Ypač AK.lt žurnalistams.
Džiaugiuosi ir aš dėl saugotojų , bet miestiečių nuomonių yra visokių !!! O pasityčiojo iš manęs MIESTIEČIO , kurį neva atstovauja , bet mano nuomonė ” saugotojams ” nepriimtina . Suprasčiau , jei ponai reikštų asmenines nuomones , o ne prisidengiant ” miestiečių ” vardu, ASMENINIAI norai – saugojimai būtų iškeliami aukščiau kitų MIESTIEČIŲ norų , nes manęs MIESTIEČIO , neklausė ! AK eina savu keliu ir nereikia palyginimų .
AK daro puikų darbą ir SUPAŽINDINA su miesto istorija . Skaitau su malonumu, bet AK neteikia rekomendacijų ” ką reikia saugoti ” , nes to norėtų AK . Skirtumo nesuvokiate ? Aš skirtumą jaučiu . Ir AK nerašo ” miestiečių ” vardu . Jie yra AK , o asmenines nuomones, nuomonių skyrelyje .