Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-17 |
Susitikimus su miestiečiais tęsiantis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus trečiadienio vakarą paskelbė, jog naują Bastionų tiltą projektuos šalia gyvenamąjį kvartalą statantys verslininkai. Taip pat jis tikino, jog tikrai nesiims įrenginėti požeminio parkingo po Lietuvininkų aikšte.
Anot mero, šiemet gali prasidėti ir ledo arenos statybos, ir Donelaičio gatvės rekonstrukcija. O jo komandos vizijoje yra ir visos Klaipėdos pilies atstatymas.
Karališkojo pašto perspektyvos – miglotos?
Kaip ir pirmadienį, kai surengė pirmą tokį susitikimą, valandą laiko vardindamas per dvejus metus atliktus darbu bei planus, meras ne kartą gyrė dabartinę Vyriausybę bei kritikavo buvusiąją.
Jis ir vėl kalbėjo apie mažą gimstamumą šalyje ir Klaipėdoje bei tikino, kad inicijuos šia tema diskusijas Vyriausybės lygyje arba „kaip minimum atskirose ministerijose“ bei akcentavo „tradicinę šeimą“. Konstatavęs, kad „narkotikai Klaipėdoje yra labai rimta problema“ A. Vaitkus pareiškė, jog „buvusi valdžia sakė, kad mažos dozės nieko blogo ir vos nėjo į dekrimnalizaciją“. Kartojo jis ir kad buvusioji centrinė valdžia „buvo nutarusi atimti“ Vaikų ligoninę, o jis esą vėlai vakare, naktimis sulaukia graudžių laiškų iš mamų, kad jos negali pakliūti į ligoninę, nors pastaroji įstaiga čia dėl to esą niekuo dėta, kaltas yra pediatrų trūkumas.
Anot mero, dabar jau esą gali pajudėti ir pietinio aplinkkelio klausimas, nes buvusi Vyriausybė esą siūlė tik 2034 metams planavimo dokumentus parengti, o su dabartine jau pasitarta arba greitinti tokius darbus, arba visuomenės reikmėms perimti „VPA Logistics“ įrengtą kelią.
Buvusią Vyriausybę kartu su Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovybe A. Vaitkus kritikavo dėl sprendimo aukcione parduoti jos Liepų gatvėje esančius pastatus ir tai vadino didžiuliu akibrokštu.
Esą dabartinė Vyriausybė įsiklausė į Klaipėdos valdžios norą perimti ar įsigyti juos, kad čia būtų galima įkurti mokyklą. Mero tikinimu, šiuo atveju yra galimi ir turto mainai, valstybei, pavyzdžiui, perduodant Daržų gatvėje esantį pastatą, kuriame dabar veikia Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas.
„Labai liūdna, kad kolegijos vadovybė negirdėjo, ko prašėme, būtume galėję sumokėti ir rinkos kainą. Labai negražus atvejis, bet ieškome sprendimų. Liepų gatvės apkrovos sietinos su vaikų vežimu į lopšelius, darželius, mokyklas. Čia atidarius mokyklą įvažiavimas į miestą stipriai palengvėtų. Vaikai galėtų ir ateiti, yra praėjimas po keliu į Palangą. Bachamno žemės gyventojai irgi galėtų naudotis tokia mokykla. Žemės čia užtektinai, būtų galima statyti ir priestatus“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Jis tvirtino, jog buvusiam kultūros ministrui Simonui Kairiui „pusę metų reikėjo aiškinti, kad jam priklauso pastatas“. O dabar esą iš kultūros ministro Šarūno Biručio teko išgirsti, kad jokie pinigai pašto rekonstrukcijai nėra rezervuoti, kaip kad tikino jo pirmtakas. Tačiau meras nieko neužsiminė apie tai, kaip pačiai savivaldybei sekasi vykdyti savo įsipareigojimą – parengti pašto įveiklinimo studiją.
„Norisi, kad projektas būtų ne mažiau ambicingas negu Kaune atidaryta Mokslo sala“, – taip praėjusių metų pabaigoje savivaldybė teisinosi, kodėl laiku nebaigta Karališkajame pašte planuojamo įrengti Frydricho Vilhelmo Augusto Argelanderio mokslo ir meno centro įveiklinimo koncepcija.
Meras tik dėstė, kad palaikytų „dailininkų sąjungos vizijas, kuri turi daug nuostabių paveikslų“ bei kartojo ne kartą viešai išsakytas mintis, kad pašte esą galima demonstruoti Jūrų muziejaus eksponuotus, nes jų dabar esą 96 proc. laikomi rūsiuose.
Tvirtinęs, kad „Senvagės mokykla įeis į istoriją kaip didžiausias Klaipėdoje piktybiškos nekompetencijos ir nusikalstamo klaipėdiečių pinigų švaistymo pavyzdys“ pernai rugsėjį atidarydamas ją A. Vaitkus jau dėkojo ir savo pirmtakui, ir projektuotojams, ir statybininkams, o dabar vėl pakeitė retoriką.
„Įdomi impozantiška istorija su Tauralaukio progimnazija. Skelta mokykla į dvi dalis, per vidurį nutiestas kelias į privatų sklypą. Paskysiu švelniai – labai negražu. Su impozantiškais įrengimais, išsiplėtusi struktūra iš medžio, po ja žemės sluoksnis, pasodintas medelis kainavo milijoną euras. Kai atvyks Jungtinių Emyratų princas turėsiu, ką parodyti, mes už juos kietesni, jie tokio medžio neturi“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Leidimas statyti bokštą jau šį mėnesį?
Pasidžiaugęs piliavietėje iškilusiu didžiuoju bokštu, meras teigė, jog turima „didžiulė ambicija atstatyti visą piliavietę, kuri labai papuoštų visą senamiestį“. Esą turėtų iškilti likę bokštai, kurtinos, sutvarkyta fosa, bet kartu A. Vaitkus iškart pripažino, jog tam reikėtų „didelių lėšų, laiko ir pasirengimo“.
Pasak A. Vaitkaus, balandžio gale jau turėtų būti išduotas leidimas šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo darbams. Meras džiaugėsi pokalbiu su premjeru Gintautu Palucku, nes jis esą suteikė viltį, kad šiam projektui gali būti skirta ir valstybės pagalba.
„Buvusi valdžia panaikino Seimo sprendimą, kuris esą trukdė. Kalbėjo, kad bus Vyriausybės sprendimas, bet nieko taip ir nebuvo. Dabar dėmesys kitas, projektas įtrauktas į prioritetinį sąrašą“, – dėstė meras.
Pasisakė jis ir apie Atgimimo aikštę, kartodamas ne kartą sakytas mintis, kad ekspertai jį esą patikinę, jog bet koks projekto keitimas visą procesą sustabdytų penkeriems metams.
„Aš tokį projektą radau. Gražu-negražu, bet kokiu atveju gražiau nei buvo iki šiol“, – sakė A. Vaitkus, demonstruodamas vizualizaciją su antžeminiu aikštės sutvarkymo variantu.
Nors asociacija „Hockey Lietuva“ vėluoja vykdyti savo pažadus dėl buvusios II vandenvietės teritorijoje Paryžiaus Komunos gatvėje numatytos statyti arenos projekto ir dabar dar tik rūpinasi poveikio aplinkai vertinimo procedūromis, meras teigė, jog vis dar yra planas statybos darbus pradėti šiemet.
Ketvirtadienio rytą savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame tvirtina, jog ledo arenos projektas „jau pasiekė svarbų etapą“ – atliekamos bendrosios projekto ekspertizės vertinimo procedūros.
„Šiuo metu baigiami ir paskutiniai arenos bei Paryžiaus Komunos gatvės rekonstrukcijos projektų sinchronizavimo darbai. Jie reikalingi, siekiant užtikrinti sklandų infrastruktūros sujungimą – kad būtų vienodi pėsčiųjų takų aukščiai, naudojamos tos pačios medžiagos ir pan.“, – rašoma pranešime.
Galvoja ir apie daugiaaukštį parkingą
Nors į pastarąjį susitikimą su meru atėjo gana nedaug klaipėdiečių, tarp kurių buvo ir mero bendražygiai, klausimų jie turėjo ne po vieną. Ir dažniausiai jie buvo ne apie savo kiemą, o „globalesni“.
Kelių daugiabučių pirmininkui pasiskundus dėl to, kad dalyje Danės gatvės dėl parkavimo vietų Muzikiniam teatrui nustačius vienpusį eismą gyventojams esą pasidarę problematiška surasti vietos savo automobiliams, meras teigė, jog kentėti reikės bent dar porą metų, kol bus įrengta požeminė aikštelė po Atgimimo aikšte. Tada esą toje gatvės vietoje vėl bus atkurtas dvipusis eismas.
A. Vaitkus taip pat tikino, kad bus tvarkomi šios gatvės šaligatviai, bet ji nebus plečiama medžių sąskaita. Taip pat bus tiesiamas jos tęsinys iki Artojo gatvės.
Vienai Tiltų gatvės gyventojai pareiškus, kad senamiesčio gyventojams reikėtų daugiaaukščių garažų automobiliams, kad ir kilometro atstumu, meras tikino, jog nėra užmiršti jau gana seni planai tokį objektą pastatyti ties Vakarų Baltijos laivų statykla, o šalia Kultūros fabriko, kur buvo suprojektuotas auksiniu vadintas garažas, esą ieškoma būdų, kaip išplėsti parkavimo vietų skaičių.
Bastionų tiltas bus
Nuo Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininko Beno Volodzkos ir istoriko Dainiaus Elerto metrui kliuvo už nugriautą pastatą Bangų g. 11, kurį jie vadino labai vertingu. B. Volodzka šį griovimą prilygino sovietmečiu nugriautai senajai gaisrinei.
„Kodėl vis einama prie Bastionų tilto? Jis tik perkels problemą iš vienos vietos į kitą“, – sakė B. Volodzka.
Patikinęs, kad „nuomonių įvairovė yra gerai“ ir jų išsakymas esą irgi vertinamas, analizuojamas, meras akcentavo, jog Vilniuje esanti nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri esą griežtai vertina, pasisakė už tai, kad šis namas gali būti griaunamas.
„Milijonas eurų jau buvo investuota į tilto projektą, jau seniai turėjo leidimą griauti, tik to nepadarė. Tiltų gatvės gyventojai turi kitą nuomonę. Nėra lengva tokiais atvejais priimti sprendimus. Dviejų juostų tilto atsiradimas bus didžiulė vertė senamiesčiui, Tiltų gatvei. <…> Bastionų tiltas nebus keturių eismo juostų, pakilęs į dangų, jis bus dviejų juostų su pėsčiųjų taku. <…> Bendruomenių tikslas ir noras kiek galima senamiestį turėti pėstiesiems. Atsiranda vertybinė skalė – ar vienas pastatas, ar visas senamiestis. Nežinau, ar namas vertingas, ar ne. Dviejų posėdžių klausiausi, nemačiau, kad kas nors būtų pasakęs stop, didžiulė vertybė. Jūs neatsakote už nieką, o aš – už viską“, – dėstė A. Vaitkus.
Senamiesčio seniūnaitis Renaldas Kulikauskas mero paklausė, kaip savivaldybei sekasi derėtis su „Bastionu namus“ statančia bendrove „Eriadas“ dėl Bastionų gatvės ir tilto statybų. Žinia, pagal dar 2009 m. patvirtintą detalųjį teritorijos tarp Gluosnių gatvės, Gluosnių skersgatvio, Dangės upės ir bastionų komplekso planą kvartalo statytojai ne tik turi sutvarkyti prie jų sklypo esančias Dangės krantines, bet ir parengti naujos keturių eismo juostų Bastionų gatvės projektą abipus upės bei naujojo Bastionų tilto techninį projektą. Taip pat jie turi įrengti gatvės atkarpą nuo Gluosnių – Bastionų gatvių sankirtos iki numatomo tilto per Dangės upę.
Pasak A. Vaitkaus, derybos buvo nelengvos, bet buvo pasiekta, kad „Eriadas“ finansuos naujo tilto projektavimą.
„Jei būtų platesnė apimtis, jų projektai netenka komercinės prasmės“, – teigė A. Vaitkus.
Kartu jis užsiminė, kad „trikampį ties Mokyklos tiltu“ ir po juo miesto valdžia mato kaip sporto, pramoginę erdvę ir prie jos kūrimo irgi gali prisidėti „Bastiono namų“ statytojai.
Nėra už senamiesčio automobilizaciją?
R. Kulikauskas tikino, kad naujieji Tiltų gatvės šviestuvai neatitinka apšvietimo studijos rekomendacijų – neva skleidžia šaltesnę šviesą, tad reikėtų pamąstyti apie šviesos elementų pakeitimą.
A. Vaitkus teigė, jog minėtosios studijos autorius jį patikinęs, kad skleidžiama šviesa yra artima pageidautinai, tačiau jis esą vis tiek pasidomėsiantis, ar galima pakeisti šviesos elementus.
Meras pripažino R. Kulikausko pastabą, kad Tiltų gatvės grindinys reikalauja remonto ir teigė, jog svarstoma tai daryti tuo pat metu, kai bus remontuojamas Biržos tiltas. Sprendimai dėl pastarojo esą jau beveik rasti, nors trečiadienio ryte vykusio Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu įspūdis galėjo susidaryti priešingas.
Architektui Aurimui Baužiui pareiškus, kad senamiestyje dabar mašinoms yra teikiama pirmenybė, jos „beatodairiškai propaguojamos“, meras su tokiu teiginiu sakė visiškai nesutinkąs ir pakartojo apie siekį Tiltų gatvę atiduoti pėstiesiems. Kartu jis mestelėjo A. Baužiui, kad šis jau šešerius metus vėluoja užbaigti Turgaus aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos projektą.
Medžius vertins
Viena Vilties gatvės gyventoja merui priminė dar 2019-aisiais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto atliktą tyrimą dėl čia augančių liepų. Jo išvadoje buvo rašoma, kad 7 medžiai yra labai geros būklės, du – patenkinamos, 20 – nepatenkinamos, 17 – blogos. Medžius, kurie priskirti prie nepatenkinamos ir blogos būklės, esą būtina nedelsiant šalinti, nes jie kelia grėsmę praeiviams, transportui, per medžio aukštį esamiems pastatams bei kitam turtui.
„Gyvename baimėje, bijome audrų, yra medis lūžęs, krito ant mašinos, tvorelė buvo sugadinta. Šaligatviai šaknų sugadinti, plytelės išverstos“, – dėstė moteris ir teiravosi, kokie yra dabar savivaldybės planai.
„Pasižiūrėsime. Pavojingus reikia keisti kitais. Pagal galimybes didesniais, galbūt bangiau sumokant, bet verta investicija, kad įsilietų, prigytų. Duosime atsakingam asmeniui patikrinti“, – sakė A. Vaitkus.
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė miesto vadovo teiravosi, koks bus Donelaičio aikštės likimas. Ši bendrija gruodžio pabaigoje savo „Facebook“ paskyroje buvo paviešinusi informaciją ir nuotraukas, kad dalyvavo pas merą vykusiame aikštės sutvarkymo projektinių pasiūlymų aptarime.
„Diskusijos metu išsakėme savo nuomonę: aikštė turi išlaikyti griežtą protestantišką dvasią ir pirminį autorinį postamentą. Dėl takų atnaujinimo nuomonės, galima sakyti, sutapo. Džiugi žinia ta, kad daugiau senųjų medžių nebešalins. Pagal siūlomą projektą netgi būtų papildomai pasodintos kelios liepos. Tikimės, kad lietuvininkų bendrija bus pakviesta ir į kitą projektinio svarstymo etapą“, – tada rašė bendrija.
„Vyksta parengiamieji darbai. Ją sutvarkysime šiemet arba kitąmet, taip, kaip sutarėme“, – teigė A. Vaitkus.
Dar vieno požeminio parkingo nebus?
Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė teigė, jog iš Savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko gavo atsakymą, jog ir toliau planuojamas požeminis parkingas po Lietuvininkų aikšte, tad teiravosi, ar iš tiesų ketinama vykdyti šį projektą.
Žinia, atitinkamą raštą su tokia idėja merui ir miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui pateikė buvusį viešbutį „Baltija” valdanti UAB „Arsis Properties”, advokatų kontora „A. Šimkus, R. Šimkienė ir partneriai“, senąjį bravoro kompleksą Šaulių gatvėje atgaivinančios bendrovės „Bravorus” ir „Clinicus Klaipėda” bei savivaldybės įstaiga Klaipėdos koncertų salė. Po tokiu siūlymu iniciatoriai surinko dar apie šimtą gyventojų bei įstaigų ir įmonių atstovų parašų.
Pernai vasarį A. Žukas pasirašė įsakymą „koreguoti detaliojo plano sprendinius, numatant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, įvažiavimus ir išvažiavimus, esant poreikiui keisti sklypo ribas”.
„Nebus ir taškas. Mums užtenka Atgimimo aikštės šiandien“, – teigė meras.
Anot jo, automobilių vietų šioje miesto dalyje reikia daugiau ir dėl Respublikinės Klaipėdos ligoninės, tačiau esą būtina rasti „tinkamą vietą antžeminiam parkingui“.
Keliautojo planus žada šachuoti
Sulaukė A. Vaitkus ir vienos klaipėdietės klausimo dėl klaipėdiečio keliautojo, verslininko Aurimo Mockaus planų Taikos prospekte statyti daugiaaukštį.
„Mano nuomonė nepasikeitė – neturėtų būti bloginama situacija. Apie jokius devynaukščius negalima net kalbėti, toks mano požiūris. Negali vystyti sąskaita kitų gyventojų, kurie ten gyvena daugelį metų“, – rėžė meras.
INFORMACIJA
Paskutinis iš keturių suplanuotų mero susitikimų vyks ketvirtadienį, 18 val., Tauralaukio progimnazijoje.
Vaitkus gerai sukasi, pradėjo Manto gatvę prausti nuo buvusių valdžių paliktų apskurusių namų. Tokio aprūkusio miesto Lietuvoje nebuvo, Klaipėda buvo paversta bomžynąu. Sėkmės Vaitkui , dar jam reikia tų beraščių kompanijonų atsikratyti, kurie čiulpia sodrų miesto spenį ir vaizduoja valdininkus, nors yra absoliutūs analfabetai.
Turbūt esu „nedadarytas”, nes nesuprantu, kodėl taip puolami požeminiai parkingai? Paslauga mokama, ilgainiui investicijos atsipirks, o vairuotojai nesuks ratų, kol suras vietą vežėčioms pastatyti. O kad požeminis, tai ir vaizdo neterš. Plius slėptuvė karo atveju. Kas blogai, partiečiai?
tik klausimas lieka del potvynio..
Pirmiausia reikia senamiestį gelbėti , o ne kičines pilis atstatinėti . Senamiestis byra , nyksta akyse , o norai statyti „smėlio pilis”.
Legendinio istorinio pašto tik nepraraskime, jis – ne muliaižo pilis su bokštu. Valdžia , tikiu, ir matau, kad girdi miestiečių norus.
Pėsčiųjų tiltas labai gerai, tačiau automobilius paleisti į Danės gatvę ar kitas gatves ir paprastam žmogui aikvaizdu, kad negerai. Šioje dalyje padidėtų ir triukšmo ir eismo. Pelenyno kvartalo problemos neturėtų bloginti Naujamiesčio gyventojų sąlygų.
Gaila klaipėdiečių, turinčių tokį merą, užuojauta. Bet merą pastačiusiems Dambrausko ir rūmai gerai – meras tų dviejų oligarchų statytinis i
Puikus meras, Klaipėda tokio ūkiško mero dar neturėjo.
Nereikia mūsų užjausti. Nėra taip blogai, kaip atrodo
Nebesinori gyventi Klaipėdoje. Bjauru. Meras – melagis. Kol rinko balsus, renkant į postą, koneveikė Bastionų tilto statybą iš principo. Tai buvo teisinga pozicija, nes tiltas yra „į niekur”. Daba, mūsų balsais (patikėjom jo kalbomis) jau išrinktas meras gieda pinigų maišams mielą giesmę: „Bastonų tiltas bus”. Apgavikas!
Užteks verkti.Tilto reikia.
Tai ir varyk iš čia, ko dar steni.
Ar nebūsi kokia konserva, pavydi darbščiam merui?
tiltas yra „į niekur” – butent…
O tai jau nusižiūrėjo šiltą vietelę po kadencijos „už paslaugas verslui ir gerovei”?..
Kiek gramatinių klaidų tekste!!! Baisu, neimanoma skaityti!!! Ar redaktorius išvis žiūri ką publikuoja?
Pažiūrėčiau, kiek tamsta paliktumėte klaidų, jei tektų tiek dirbti, nes jau ir pačiame trumpame komentare jų yra. Geranoriški skaitytojai pasinaudoja forma, skirta pranešti apie klaidas, moralizuotojai baisisi komentaruose. Tai eikit ir skaitykit kitur, kur nereikės baisėtis.
Matyt, skaitėt dar neredaguotą pirminį variantą, šiuo metu klaidų nematau
P.S. jūsų tik vienam sakiny šiurkšti klaida likusi 
O kad jau tas vainorius pasipiktines. „eikit kitur skaityti”. juk ir taip vos gala su gala suduri ir nori tuos paspaudimus prarasti? nusileisk biski ant zemes, jezau, tu musu.
Martynai, būkite švelnesnis
Kadangi neturiu jokio poreikio niekam įtikti, tai ir galiu pasakyti/parašyti ką galvoju – tiek merui, tiek ir komentatoriui. Ir tie paspaudimai, kaip čia vienas toks rašo, man visiškai vienodai. Šitas susirinkimas baigėsi vakar po 20 val. Tekstą rašiau iki vidurnakčio, ryte nuo 7 val. dar jį tvarkiau, kėliau nuorodas, ieškojau iliustracijų, tuo pat metu dar rengiau pranešimus pagal policijos suvestinę. Taigi manau, kad ramiai galiu pasiųsti tokius komentuotojus šiek tiek toliau, nes tie, kurie žino ir supranta, kiek su kolegomis įdedame darbo, pastangų ir laiko, kad AK būtų, tokiais atvejais naudojasi klaidos pranešimo forma arba parašo normalų komentarą, nurodydami paliktą klaidą. Šituos žmones aš gerbiu ir dėl jų dirbu.
Man tooookių nuolatinių ” susirūpinusių” miestu , veidmainystės yra daugiau nei akivaizdžios . Politinės aimanos ir tiek , nes dėl pašto nei parašų , nei peticijų nei ministrų , kad buvusio liberalo ” kultūros ” , niekas nekviečia ir neklausia – kodėl neskirta pažadėta suma ? Ir konservatoriai nebesijaudina dėl ” miesto istorijos ” išsaugojimo ? Ir seime dirbantys konservatorius Petrošius ir liberalas S.Gentvilas , nes jų seimo dauguma pažadėjo ? Į Klaipėda buvo pakviestas liberalas ” kultūros ” ministras , nes dėl savęs buvo ” susirūpinę ” liberalieji iš menuomonės , tik nei vienas nepaklausė to meto ministro O KAIP PAŠTAS ? Nepaklausė ir dalyvaujantys susitikime liberalų miesto tarybos atstovai ? Nerūpėjo ? Paklausė tik seimo narė LVŽS L.Girskienė , tik !!!! Koks kilo nepasitenkinimas , nes ponai liberalieji ne to svarstyti susirinko ! Seniai liberaliais netikiu, nes matau DARBUS .
Gal mažiau reikėtų dairytis atgal. Labai jau daug aimanuoja mūsų meras. Vaitkus mero valdžioje jau yra 2 metus. Visą tą laiką su Vyriausybe tik debatuoja dėl finansavimo paštui. Ūkiškas meras nefinansuotų Danės krantinės rekonstravimo privataus subjekto Memelio miesto naudai, o tuos konkrečios milijonus skirtų būtent merdėjančio pašto reikmėms, juo labiau, kad Danės krantinė visai neseniai buvo rekonstruota ir statybos darbams buvo išleisti milijonai.
ir pradėkite nuo išsiaiškinimo KAM PRIKLAUSO PAŠTAS
Ne Klaipėdos savivaldybei , tai kaip galima klaipėdiečių biudžeto eurus skirti tam KAS NE NEPRIKLAUSO Klaipėdai ? Apie sutartį tarp ministerijos ir savivaldybės dėl pašto , ką nors girdėjote ? 
Priminsime, kad senasis paštas uždarytas dar 2019 metų spalio mėnesį. Tuomet veiklą optimizuojantis Lietuvos paštas pastatą planavo parduoti.
Visuomenėje kilus aktyviai diskusijai, Vyriausybė priėmė sprendimą Senojo pašto pastatą ne parduoti, o išsaugoti jį pritaikant visuomenės poreikiams. PASTATAS BUVO PERDUOTAS KULTŪROS MINISTERIJAI , o Lietuvos paštui sumokėta kompensacija.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2024/02/06/news/kulturos-ministerija-keicia-pozicija-paskelbe-ko-tikisi-is-klaipedos-kad-atgytu-senasis-pastas-30316048
Dirbti nesugeba . ___Protokole įtvirtinti ministerijos ketinimai skirti finansavimą komplekso sutvarkymui, O SAVIVALDYBĖ , MINISTERIJAI SUTVARKIUS PAŠTO KOMPLEKSĄ , turėtų pasirūpinti jo įveiklininimu. Savivaldybė jau apsisprendė, kad senajame pašte turėtų veikti Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centras.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2024/02/06/news/kulturos-ministerija-keicia-pozicija-paskelbe-ko-tikisi-is-klaipedos-kad-atgytu-senasis-pastas-30316048
P.S. ką gali įveiklinti savivaldybė , jei liberalas, politinės korupcijos byloje nuteistos partijos Liberalų sąjūdis deleguotas , buvęs „kultūros ” ministras ir jam pavaldi ministerija NEPASIRŪPINO eurais , skirtais paštui sutvarkyti ? Jokio darbo , tik liberalus cinizmas .
Taip ir nesupratau dėl Bastiono tilto. Tai kelių juostų bus. Nes meras teigia, kad bus dviejų, vėliau kalbama, kad pagal 2009 m. planą – keturių. Ar čia gatvė – keturių, o paskui ties tiltu jau susiaurina iki dviejų. Jau matau kaip srautai nuo Mokyklos g. viaduko ir nuo Bangų g. sėdi kamšty. O dėl Senojo pašto situacijos nieko kito ir nesitikėjau. Muilinsis tol, kol sugrius.
Ne tik dėl senojo paštu, bet, kaip matyti, turėsime hemorojų ir dėl Atgimimo aikštės.
Šaunusis meras Vaitkus buvo labai greitas tik dėl krepšinio aikštelės panaikinimo Skulptūrų parke, nes turbūt drumstė ramybę jo ar jo draugų draugui Udovickiui, kuris pasistatė namą šalia buvusių kapinių.
ir pradėkite nuo AK straipsnių dėl Atgimimo aikštės projektų
Krepšinio aikštelė kapinėse ? Kaip liberalu :)))
Bastionų tiltas bus dviejų juostų, kur ten keturias, ten juk ne greitkelis į senamiestį. Tiltas labai rekalingas, įdomu tik tas Eriadas įvykdis savo pažadus. Pesčiųjų tiltas jau dabar yra iš pastolių
Pratinkimės.
vis gruda ta tilta, kuris tik problemu prikurs. tiek VT,. negalim atsiskayti? atsaukti netinkamus buvusiuju sprendimus?