Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-13 |
Sekmadienį Klaipėdos piliavietėje buvo iškilmingai paminėtos pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos miesto tarybos 35-osios metinės.
„Viską pradėjom nuo nulio. Buvo išrinkti 65 deputatai, 24 jau yra mirę, daugoka. Kai kurie tuo metu buvo garbingo amžiaus, kiti buvome dar jauni, kaip matot, tie jauni atėjo, dar visiški bachūrai. Moterys visos sveikos liko“, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė pirmosios Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas.
Paklaustas, kas jam įsiminė iš pirmojo posėdžio, vykusio 1990 m. balandžio 13 d., atsakė, jog tai, kad būtent jį tada susirinkę deputatai išrinko tarybos pirmininku.
Palmiros Martinkienės ir Andriaus Pelakausko nuotr.
„Tada supratau, kur papuoliau – į pragarą (…) Mes tada nesupratom, kas yra ta opozicija, kas yra ta demokratija. Demokratiją įsivaizdavome, jog reikia visiems vienbalsiai balsuoti. Ir tie, kurie balsuodavo prieš ar susilaikydavo, daug kam atrodė, kad yra nepriklausomybės priešai, šnipai kokie. Ir dabar panašiai vyksta, ratas apsisuko“, – juokdamasis kalbėjo V. Čepas, pridūręs, jog jau trečiais tarybos darbo metais viskas stojosi į savo vietas.
„Paskui visi suvokėm, kad demokratija yra tada, kai yra nuomonių įvairovė, bet tam reikėjo beveik 4 metų“, – sakė jis.
Savo ruožtu Dalia Žukienė prisiminė, jog jai taryboje darbuotis teko neilgai, mat ji buvo išrinkta kaip žaliųjų atstovė ir inicijavo, kad būtų įkurtas Gamtosaugos skyrius, kuriam ji ilgus metus ir vadovavo.
„Ir aš nuo rudens, rugsėjo-spalio mėnesio perėjau dirbti į tą skyrių kaip viršininkė ir tada netekau savo mandato“, – prisiminė vis dar aktyvi aplinkosaugininkė.
Tuo metu buvęs aktyvus Sąjūdžio veikėjas, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šiol ištikimas vienintelei konservatorių partijai Vytautas Lupeika prisiminė, jog tuo metu laikai buvo sunkūs.
„Tada buvo nelinksmas, atsakingas laikas. Kol įsikūrėm, neturėjom dar ir savo patalpų, pradžioj dirbome, kur dabar prokuratūra veikia, man teko Ūkio komitete dirbti. Buvo bėdų su miesto transportu, Autobusų parke vyko streikas, teko važiuoti nuraminti. (…) Paskui tie kariuomenės dalykai, paminklų nukėlimai, o čia tai jau buvo“, – kalbėjo kelias kadencijas miesto taryboje dirbęs V. Lupeika, vaizdžiai papasakojęs, kaip nukeliant Lenino paminklą, stovėjusį dabartinėje Atgimimo aikštėje, jam teko raminti Vladimirą Iljičių pasiruošusius ginti rusakalbius iš tuometinių sąjunginio pavaldumo uosto įmonių.
Sveikindamas į minėjimą susirinkusius ne tik pirmosios Klaipėdos miesto tarybos narius, bet ir kitus tuometinių įvykių liudininkus, prisidėjusius prie savivaldos atkūrimo, dabartinis Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus jiems dėkojo už tai, kad, jo teigimu, „mes šiandien esame kitokie, kad Klaipėda yra kitokia“.
„Ta pradinė žingsnių dalis, įvykdyta prieš 35 metus, leidžia šiandien Klaipėdos miestui turėti didesnį nei pusės milijardo biudžetą, leidžia turėti pasaulinio lygio renginius, kurie jau tampa tradiciniais“, – kalbėjo meras, pirmąją miesto tarybos kadenciją sulyginęs ir su Klaipėdos įkūrimu 1252 metais, ir su Klaipėdos krašto susijungimu su Lietuva 1923 m.
Prisidėjusieji prie savivaldos įtvirtinimo Klaipėdos mieste buvo apdovanoti specialiai tam sukurtais atminimo ženklais, žyminčiais 35 metų Klaipėdos miesto tarybos sukaktį.
Pirmoji Klaipėdos miesto taryba vienintelė Lietuvoje išbuvo visą 5 metų – 1990-1995 m. – kadenciją. Nors, pasak tuometinės pirmininko pavaduotojos Nijolės Požarskienės, V. Čepas net kelis kartus bandė atsistatydinti iš pareigų, jį pavyko perkalbėti. Buvusi prokurorė savo politinę 5 metų karjerą prilygino antrajai aukštajai mokyklai, kurios esą ji niekada nesigailėjo.
Šiuo metu du iš pirmosios miesto tarybos narių darbuojasi ir dabartinėje miesto taryboje – tai valdančiosios daugumos atstovai Rimantas Taraškevičius ir Leonas Makūnas. Nemažai buvusių deputatų, net ir išėję į užtarnautą poilsį, tebėra aktyvūs: vieni rašo knygas, kaip V. Čepas ar Vytautas Valevičius, kurio publikacijų galima rasti ir „Atviroje Klaipėdoje“, kiti visuomeniniais pagrindais tęsia savo buvusią veiklą, kaip D. Žukienė, treti, kaip Benediktas Petrauskas, Jonas Sąlyga ar Audrius Pauža vis dar darbuojasi tėvynės labui.
Nemažai buvusių deputatų politinę veiklą tęsia kaip įvairių partijų nariai, jie buvo ne kartą rinkti į ankstesnes miesto tarybas, kaip Judita Simonavičiūtė, Šarūnas Jagminas ar Daiva Kšanienė. Visus juos vienija ir Klaipėdos tarybos narių klubas.
Praėjusių metų pabaigoje savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės nariai pritarė tam, kad balandžio 13-oji būtų įtraukta į miesto atmintinų datų sąrašą kaip pirmojo miesto tarybos posėdžio data. Tiesa, kada tai bus (ir ar bus) padaryta, kol kas neaišku.
INFORMACIJA
Pirmosios Klaipėdos miesto deputatų tarybos (1990–1995 m.) nariai: Aleksas Alfonsas Pašilis, Leonas Makūnas, Antanas Barusevičius, Cirilis Norkus, Algirdas Premeneckas, Klaus Peter Paul Grudzinskas, Rimantas Ulevičius, Gediminas Soraka, Vytautas Pranas Jakavičius, Vytautas Čepas, Aleksandras Žalys, Marijus Eidukevičius, Juozas Algimantas Liesis, Giedrius Šimulionis, Pijus Ambrozaitis, Dalia Janina Žukienė, Šarūnas Jagminas, Viktoras Valceris, Vilius Židonis, Daiva Kšanienė, Vytenis Zabukas, Aloyzas Leipus, Vladimiras Titovas, Jonas Tatoris, Romualdas Starkus, Dionyzas Varkalis, Rimvydas Vaštakas, Antanas Stankevičius, Audrius Pauža, Rimantas Pelakauskas, Vytautas Lupeika, Juozas Rimkus, Arūnas Devėnas, Benediktas Petrauskas, Judita Simonavičiūtė, Algirdas Jonas Petrauskis, Rimantas Taraškevičius, Benonas Launikonis, Jonas Šukys, Romualdas Tenkutis, Vytautas Valevičius, Pranas Rimvydas Karbauskas, Edvardas Jelenskis, Vytautas Vasiliauskas, Algimantas Jonas Paškevičius, Bronislova Angelė Vaičekauskaitė, Jurgis Vileniškis, Antanas Kontautas, Kęstutis Gendvilas, Edmundas Kievišas, Jonas Paulikas, Aleksandras Agafonovas, Nijolė Požarskienė, Algimantas Bružas, Vanda Kavaliauskienė, Lionė Barauskas, Sigitas Petkevičius, Eugenijus Paulauskas, Jonas Sąlyga, Donatas Švitra, Audrius Kaladžinskas, Stanislava Kazimiera Barvidytė, Algimantas Gimžauskas, Ramunė Staševičiūtė, Vilius Pakalniškis.
Įdomus, labai išsamus rašinys ir foto galerija apie 1-uosius Klaipėdos deputatus (1990-95) , labai sudomino , įtikina, kad geriau daugiau reikia žinoti ir prisiminti tą Nepriklausomybės pradžią mūsų mieste. Ačiū labai žurnalistei P.Martinkienei. Deputatų pavardės, foto primena,kad visgi kai kurie nedaug ką naudingo yra pasiūlę miestui. Tačiau dar ne per vėlu. Kažkodėl nėra viso to ” pulko” ( apie 40 ) nė vieno nario pasisakymo, palyginimo tos Laisvės 1990-95 su dabartine situacija. Be to kaip rašomą straipsnyje ,kad kai kurie teigė, kad tie 5 metai buvo universiteto baigimas. Jei taip, kodėl jie dabar nedalyvauja miesto gerovės tolesniame kūrime? Kodėl? Lyg tai atrodo, kad šios kadencijos buvusiems vadovams Požarskienei ir Čepui visai tai neįdomu, nekviečia , tiek daug žmonių per 35 m. gerai pažįstančius savo miestą prie jo problemų sprendimo
.