Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-11 |
1952-ųjų Klaipėdos valdžiai nemenką galvos skausmą kėlė namų valdybų darbas. Tai liudija gyvenamojo fondo realijos, užfiksuotos Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Žvejai – į II Melnragę
Baigiantis 1952-ųjų kovui VK nusprendė žvejų kolūkiui „Banga“ perduoti šešis II Melnrgėje buvusius gyvenamuosius namus su ūkiniais pastatais. Šio kolūkio pirmininkui drg. Veličkai buvo pasiūlyta namus suremontuoti iki metų galo. Tačiau tokį sprendimą dar turėjo patvirtinti apskrities VK, tad Klaipėdos valdžia prašė pastarojo tai padaryti.
1952-ųjų pavasarį VK tęsė sklypų Verpėjų gatvėje dalybas. Po to, kai sklypai Verpėjų g. 9 ir 11 bus skirti Valstybinės draudimo įstaigos („Gosstrach“) Klaipėdos srities valdybai, kad ji čia statytų dviejų butų namą iš surenkamų skydinių konstrukcijų, netoliese buvo leista įskurti ir Valstybinės grūdų paruošimo įstaigos „Zagotzerno“ Klaipėdos apskrities kontorai. Jai buvo paskirtas apie 900 kv. m ploto sklypas Verpėjų g. 3, kad kontora galėtų pastatyti triaukštį gyvenamąjį namą. Kontoros vedėjui drg. Jegorovui VK nurodė tokias statybas pradėti ne vėliau kaip antrą 1952-ųjų ketvirtį.
Niekas nenorėjo mokėti
Tą pavasarį tęsėsi ir problemos su namų valdybomis ir jų viršininkais. Praėjusiame šio ciklo tekste aprašėme, kad VK kovą 42-osios namų valdybos direktorę drg. Bartkevičienę perkėlė į kiemsargės pareigas už tai, kad ji prastai rinko nuompinigius, neorganizavo butų remonto ir klastojo duomenis apie registracijas. Praėjus 20 dienų po tokio sprendimo savo vadovo neteko ir 9-oji namų valdyba. Tik Fiodoro Artiomovo Fedorovičiaus atleidimo priežastis buvo šiek tiek kitokia.
„Artiomovas F. F. Miesto gyvenamojo fondo valdybos sistemoje dirba nuo 1950 metų, buvo atleistas iš darbo dėl girtuokliavimo ir davęs pažadą, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartos, buvo sugrąžintas į pareigas. Dirbdamas Artiomovas atsiskleidė kaip nedisciplinuotas darbuotojas, keletą kartų į darbą atėjo girtas, ne kartą buvo sulaikytas milicijos, priėmimo valandomis retai būdavo namų valdyboje, buvo įspėtas, gavo papeikimus ir nepaisant to balandžio 10 dieną visiškai neatėjo į darbą, padarė visos dienos pravaikštą. Be to jis ir toliau girtuokliauja, darbai apleisti, sulaukiama daug skundų“, – išdėstė savo sprendime VK ir nuo balandžio 12-osios atleido Fiodorą Artiomovą Fedorovičių iš darbo už pravaikštą ir girtuoklystę.
Po savaitės VK turėjo spręsti jau kur kas platesnio masto problemą – konstatuota, kad mieste toliau augo skolos už butų nuomą ir komunalines paslaugas. Per pirmą 1952-ųjų ketvirtį skolos už nuomą paaugo 13 tūkst. rublių ir balandžio 1-ąją jau siekė 68 tūkst. rublių arba 27,2 proc. visų mokėjimų, kai leistinas pradelstų mokėjimų rodiklis buvo tik iki 4 proc.
VK savo sprendime išdėstė, kad tokia padėtis susiklostė dėl to, jog Miesto gyvenamojo fondo valdyba nepaisė dar 1951-ųjų spalį jo priimto sprendimo, įpareigojusio sustiprinti namų valdybų darbą renkant tokius mokesčius. Taip pat miesto valdžia tikino, kad vienas iš faktorių, lėmusių prastą mokesčių mokėjimą, galėjo būti žema einamojo būstų remonto kokybė dėl kurios gyventojai kėlė pretenzijas.
Prasčiausiai mokesčius tada rinko namų valdyba Nr. 13, vadovaujama drg. Beniušienės – nepriemoka sudarė 4911 rublių arba 69,6 proc. gautinos sumos. 64,6 proc. rodiklį (3026 rubliai) buvo pasiekusi namų valdyba Nr. 46 (direktorė drg. Paulauskaitė). Trečioje vietoje su 55,2 proc. ir 3229 rubliais buvo drg. Drozdovo vadovauta namų valdyba Nr. 31.
Taip pat VK konstatavo, kad namų valdybos visiškai nesirūpino priverstiniu skolų ieškojimo procesu. Dėl to jis tęsdavosi apie 2-3 mėnesius, o ne 15 dienų, kaip buvo numatyta.
„Ne ką geriau klostosi reikalai su komunaliniais mokesčiais. 1952 m. balandžio 1 d. skola siekė 86 tūkst. rublių arba 100 proc. mėnesinių mokesčių“, – išdėstė VK ir nurodė, jog tokios padėties priežastis yra to paties jo sprendimo nepaisymas (jame buvo ir nurodymas nutraukti nuomos sutartis su chroniškais skolininkais).
Reaguodama į tokią padėtį valdžia nurodė namų valdyboms ne rečiau kaip kartą per savaitę aplankyti nuomininkus ir priminti jiems būtinybę padengti skolas bei griežtai kontroliuoti privalomo skolų išieškojimo terminus. Tuo atveju, jei įsiskolinimus turėjo organizacijos, buvo nurodyta pasiekti, kad būtų skiriamos baudos jų buhalteriams.
Dviem namų valdų direktoriams – drg. Aukštaičiui ir Drozdovui buvo skirti perspėjimai, o drg. Beniušienei, Simanavičienei, Bakanovui ir Paulauskaitei buvo pareikšti griežti įspėjimai, kartu nurodant, kad jei per porą savaičių nebus pasiekta teigiamų rezultatų likviduojant skolas, jie sulauks kur kas griežtesnių sankcijų, tarp kurių gali būti ir atleidimas iš darbo.
Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Boldinui buvo nurodyta peržiūrėti namų valdybų personalą ir nesugebančius tinkamai dirbti kadrus pakeisti naujais. Taip pat jam buvo nurodyta pagerinti einamojo būstų remonto kokybę bei organizuoti tarp namų valdybų priešgegužines socialistines lenktynes.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą