Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-09 |
Uostamiesčio savivaldybės įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ pateikė ieškinį teismui ir prašo įpareigoti bendrovę „Narų servisas“ jai grąžinti turtą – Smiltynėje esančias Ledų rago įlankos krantines.
Įmonė su tokiu reikalavimu nesutinka, jos pasisamdytas teisininkas teisme tikino, kad „Narų serviso“ laivai prie krantinių nėra prišvartuoti, o kam priklauso kiti esą nežinoma.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Buvo ir komunizmas
Dabartinėje įlankos vietoje iki 1945 m. buvo didžiulė kopa, kuri nukasta, kai uoste vykdant statybos darbus prireikė grunto. Vėliau į iškastą įlanką buvo atplukdomi nurašyti laivai ir paliekami nuskęsti. Tokios „laidotuvės“ čia vyko iki 1970-ųjų.
2013 m. įlankos darbus, paremtus Europos Sąjungos ir atsiėjusius 5,7 mln. litų (iš kurių 639 tūkst. sudarė pačios savivaldybės lėšos), atliko UAB „Garant Diving“. Tačiau išvaliusi šią teritoriją savivaldybė ją tiesiog pamiršo ir čia savavališkai buvo pradėti švartuoti laivai nemokant jokių mokesčių. 2018 m. „Atvirai Klaipėdai“ pradėjus domėtis tokia situacija, Savivaldybės administracija atliko krantinių kadastrinius matavimus ir paskelbė konkursą krantinių nuomai.
Pernai vasarą dienraštis „Vakarų ekspresas“ rašė, jog „Narų servisas“ skundžiasi, kad „Klaipėdos paplūdimiai“ esą piktybiškai nepratęsia nuomos sutarties. Rugsėjį bendrovės direktorius Andrejus Riabovas šiam dienraščiui tvirtino, kad sprendžiant iškilusius klausimus bandoma apsieiti be teismo, geranoriškai ieškoma sprendimo. Verslininkas sakė užsiregistravęs susitikimui pas Klaipėdos merą Arvydą Vaitkų ir į jį dėjo daug vilčių.
Visgi taikiai susitarti nepavyko ir Klaipėdos miesto apylinkės teismą pasiekė „Klaipėdos paplūdimių“ ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti „Narų servisą“ per mėnesį atlaisvinti 200 m krantinės.
Kaltina gudravimu ir nesąžiningumu
Bylą nagrinėjančiam teisėjui Vytautui Pliuskevičiui pasiteiravus, gal vis dėlto įmanoma ginčą baigti taikiai, taikant abipuses nuolaidas, „Klaipėdos paplūdimių“ advokatas Gintaras Aleknavičius teigė, jog reikalavimas – ne piniginis, tad nėra galimybių vesti derybų ar imtis mediacijos, nes „tarpinis variantas neįmanomas“.
Pasisakydamas dėl ieškinio jis tvirtino, kad yra susiklosčiusi dviprasmiška situacija, nes atsakovas esą yra nenuoseklus – „vienu metu teigia, kad negali įvykdyti reikalavimo dėl ieškovo veiksmų, o kitu teigia, kad nuomos santykiai pratęsti konkliudentiniais veiksmais“.
„Nuomos santykiai nuo gegužės 3 dienos yra pasibaigę ir netęsiami. Nuomos mokestis, kurį moka, tai labiau netesybos ir nuostolių atlyginimas“, – teigė G. Aleknavičius, priminęs Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad žala yra lygi bent jau nuomos mokesčiui.
Pasak jo, visiškai nėra svarbu, kam priklauso šioje vietoje stovintys laivai, nes „Narų servisui“ krantinės buvo perduotos be laivų, tad tokias pačias bendrovė ir turi grąžinti.
„Tai jo pareiga imtis veiksmų, kad tretieji asmenys atlaisvintų krantinę“, – aiškino advokatas.
Anot G. Aleknavičiaus, bendrovės sumokėtas užstatas buvo užskaitytas nuomai po jos sutarties pasibaigimo, o kai baigėsi užstato suma, buvo išrašytos naujos sąskaitos.
„Narų servisui“ teisme atstovaujantis teisininkas Eduardas Žebrauskas savo ruožtu aiškino, kad esą nuomos sutartyje jo klientui nebuvo numatyta pareiga perduoti krantinę.
„Esame pasirengę perduoti, bet ieškovas jos nepriima. Nei datos, nei laiko pats ieškovas nepaskyrė, bet toliau sėkmingai rašo sąskaitas už nuomą, todėl manome, kad konkliudentiniais veiksmais tęsiama nuomos sutartis. <…> Nelogiška, kad dokumentus turi parengti nuomininkas. Jokio nei dokumento, nei reikalavimo atsakovas negavo. Laivai nėra švartuojami prie krantinės. Kieno ten laivai prišvartuoti, atsakovas tikrai nežino. Nei jo paliepimu, nei nurodymu jie ten švartuojasi. Atsakovas atsakingas tik už savo turtą. Atsakovo laivai stovi netoli krantinės, bet prie jos nesišvartuoja. <…> Visos papildomos laivų švartavimui reikalingos priemonės buvo pašalintos“, – dėstė teisininkas.
Pasak jo, šioje vietoje laivams nėra draudžiama stovėti, inkaruotis, nes nėra tokių ženklų.
Anot teisininko, nors „Narų servisas“ ir nesinaudoja krantinėmis, nuomos mokestį moka, kad nesusidarytų įsiskolinimas kol klausimas nėra išspręstas.
E. Žebrauskas teigė, kad jo klientui nauji įkainiai yra nepriimtini. Esą dabar mokama po 420 eurų kas mėnesį, o reikėtų mokėti 2200 eurų.
G. Aleknavičius savo baigiamojoje kalboje akcentavo, kad prašoma atlaisvinti statinį, o ne akvatoriją.
„Tikriausiai vengiama perduoti, kad išsaugotų kuo ilgesnį laiką galimybę valdyti krantinę“, – teigė jis ir kaltino „Narų servisą“ gudravimu bei nesąžiningumu.
Tuo metu E. Žebrauskas akcentavo, jog byloje nėra jokių dokumentų, kam priklauso laivai.
„Pirmiausia patys turėtų išsiaiškinti kieno laivai ir kreiptis į jų savininkus“, – teigė jis.
Beje, vienas iš čia stovinčių laivų yra buvęs „Smiltynės perkėlos“ keltas „Kintai“. Minėtoje „Vakarų ekspreso“ publikacijoje buvo rašoma, kad jį įsigijo „Narų servisas“, o A. Riabovas teigė, jog nieko su keltu nedarys, kol neišsiaiškins su savivaldybe dėl krantinių.
Teismas sprendimą šioje byloje turėtų paskelbti balandį.
Apmokestino ir akvatoriją
Kovo pabaigoje vykusio posėdžio metu Klaipėdos miesto taryba vienbalsiai patvirtino vietinės rinkliavos už naudojimąsi vieta Ledų rago įlankoje nuostatus. Sprendimo priede nurodoma, kad rinkliava renkama 17 605 kv. m ploto teritorijoje, apimančioje ir akvatoriją.
„Rinkliavos dydis, kurį privalo mokėti vidaus vandenų transporto priemonės valdytojas už vieną mėnesį ir ilgiau teritorijoje stovinčius laivus ir plūduriuojančias transporto priemones, nustatomas 1,0 Eur/m² per mėnesį (už teritorijoje užimamą plotą). Kai vidaus vandenų transporto priemonė iškeliama ir laikoma ant kranto, nustatoma 1,0 Eur/m² rinkliava per mėnesį už vidaus vandenų transporto priemonės užimamą plotą“, – rašoma nuostatuose.
Rinkliava netaikoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos, priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybų, policijos bei Lietuvos transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonėms, paženklintoms pagal galiojantį standartą ir naudojamoms tarnybinėms funkcijoms vykdyti.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog planuojama per metus surinkti apie 60 tūkst. Eur rinkliavos.
Beje, nelaukdama minėtojo teismo pabaigos Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė „Klaipėdos paplūdimių“ parengtą informaciją, jog „sudarytos naujos galimybės vidaus vandenų transporto priemonių švartavimui ar stovėjimui ant kranto Ledų rago įlankoje (Smiltynėje)“.
„Kviečiame registruotis atvykus į BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ administraciją, esančią Garažų g. 6, Klaipėdoje, arba elektroniniu būdu, siunčiant dokumentus el. paštu info@klpp.lt. Daugiau informacijos tel. 0 46 402 728, mob. 0 679 71 601“, – rašoma šiame skelbime.
Reikia tiesiog kuo greičiau daryti ten dar vieną jachtklubą ir mažųjų laivelių uostelį. Visi dokumentai yra, reikia tik noro ir investicijų.
Nelabai įsivaizduoju galimybių laikyti vandens transporto priemones ten, krante, kaip rašoma straipsnyje.
Manau,chebrai is savUUUUU,nusimato „varkes”(emesi veiksmu) !?
Jei ,2013 metas, ES MUMS, skyre bemaz 6 milijonus LT,buvo, uz MUSU pinigus ,paruostas (pa) isisavinimo planas”!? Praejus, TYLIAI-TYLIAI-TYLIAI, daugiau kaip 10 metu,chebra …. !!!???
Savivaldybės turtą valdantys valdininkai, patys nežino kokį turtą turintys. Ir kam jiems savivaldos funkcijoms vykdyti nereikalingas turtas, galimai turi asmeninės naudos.
Baisus šiukšlynas, kažkoks laivų savartynas ar kapinynas. Ginti lauk su visais gelžgaliais.
Klaipėdos paplūdimiai – dar viena savivaldybės šaraškino kontora besitaškanti pinigais. Prie jūros esantys stacionarūs tualetai 10 mėnesių būna užrakinti. Taigi pristatyta krūva auksinių tualetų , kurie nuolat naudoja elektrą, o kai žmogui reikia nusimýžti, tai jis turi daryti šalia tualeto. Nx jie tada apskritai reikalingi.