Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-08 |
Dvasinės pagalbos jaunimui centras (DPJC) atšventė išskirtinę sukaktį – 30 metų kartu su Klaipėda, kartu su vaikais, jaunimu ir šeimomis.
Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčioje. Iškilmingą liturgiją papuošė Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“. Vėliau parapijos didžiojoje salėje įvyko šventinis vakaras.
Svečius pasveikino Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Eillen Sautner, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, partneriai, rėmėjai, bendruomenės nariai ir draugai.
„Kiekvienas mūsų organizacijoje – nuo darbuotojų ir savanorių iki pačių vaikų, jaunuolių ir šeimų – yra neatsiejama mūsų istorijos dalis. Kiekvieno indėlis svarbus. Tie, kurie dovanojo pagalbą, ir tie, kuriems jos reikėjo, kartu padėjo mums augti, tobulėti ir kurti tai, kuo šiandien esame“, – kalbėjo DPJC vadovė Kristina Rutienė.
DPJC istorija prasidėjo 1994 m. liepos 1 d. Toronte, kai susitikę Kanados lietuviai svarstė, kaip padėti Lietuvos jaunimui. Tada gimė idėja įkurti jaunimo pagalbos centrą Klaipėdoje – iniciatyva, kurią įgyvendinti ėmėsi a. a. prelatas Edmundas Putrimas. Atvykęs į Lietuvą, jis aiškiai matė jaunimo dvasinių ir socialinių poreikių stoką. Jo pastangas palaikė Kanados lietuvių katalikų centras ir Kanados tarptautinių apmokymų fondas, o 1995 m. kovo 19 d. Klaipėdoje duris atvėrė Telšių vyskupijos „Jaunimo dvasinės pagalbos centras“. Vėliau, keičiantis teisiniam statusui, centras tapo Labdaros ir paramos fondu Dvasinės pagalbos jaunimui centras (DPJC).
Prelatas Edmundas Putrimas Dvasinės pagalbos jaunimui centro istorijoje – ne tik įkūrėjas. Jo gilus tikėjimas, jautrumas kiekvienam sutiktam žmogui ir nuoširdi tarnystė tapo kertiniais DPJC pamatais.
„Per tris dešimtmečius DPJC tapo ne tik pastoge, bet ir augimo, atradimo, pasitikėjimo erdve šimtams žmonių. Kiekvienas skaičius čia – ne statistika, o istorija. Vaiko, kuris atrado saugią vietą. Jaunuolio, kuris pirmą kartą buvo išklausytas. Savanorio, kuris atrado pašaukimą padėti“, – kalbėjo DPJC vadovė Kristina Rutienė.
Skaičiuojama, kad nuo 2000 metų DPJC pagalbą įvairiose programose gavo daugiau nei 1500 vaikų ir jaunuolių. Kiekvienas jų čia atrado ne tik saugią erdvę, bet ir žmogų, kuris išklausė, tikėjo ir palaikė.
„Šio centro darbuotojai ir savanoriai buvo tie žmonės, kurie manimi pasitikėjo, kurie padėjo man auginti sparnus ir padarė tikrai didelę įtaką mano gyvenime“, – dalinosi buvusi Vaikų dienos centro lankytoja Erika.
„DPJC man asocijuojasi su meile ir šiluma. Čia aš išmokau atsakomybės, meilės ir rūpesčio kitam, visa tai gavau pati ir visa tai bandžiau suteikti ir kitiems“, – kalbėjo buvusi lankytoja Eglė.
DPJC tapo ir augimo vieta šimtams žmonių, kurie patys tapo pagalbos nešėjais. Nuo 2000 metų 982 savanoriai dovanojo savo laiką, širdį ir energiją, 374 studentai čia atliko praktiką, įgijo patirties ir neretai atrado savo pašaukimą. Bendrai per šiuos metus savanoriai skyrė daugiau nei 160 tūkstančių valandų.
Ypatingas dėmesys DPJC veikloje skiriamas prevencinėms paslaugoms šeimoms, kurias centras teikia įgyvendindamas stambius projektus. 2017–2022 m., vykdant projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“, pagalba pasiekė apie 3000 klaipėdiečių Nuo 2023 m. rudens DPJC prisijungė prie LPF „Dienvidis“ įgyvendinamo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai (KOPA)”, kurio dėka dar 600 klaipėdiečių gavo reikalingą pagalbą
„Pamatyti, kaip mūsų veikla keičia gyvenimus, yra pats didžiausias atlygis ir paskata tęsti šį kilnų tikslą toliau“, – sakė Kristina Rutienė.
Šiandien Dvasinės pagalbos jaunimui centras (DPJC) ir toliau teikia esminę pagalbą vaikams, jaunuoliams ir šeimoms. Šiuo metu Vaikų dienos centras ir „Big Brothers Big Sisters“ programa suteikia saugią aplinką ir palaikymą jauniems žmonėms, o programa „K.A.R.T.U.“ yra nukreipta į pagalbą jaunimui, leidžiančiam laiką gatvėje. Be to, DPJC ir toliau vykdo socialinius, sveikatos, jaunimui palankius projektus, kurių dėka pagalba teikiama ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms.
„Mūsų misija ir vizija lieka nepakitusi – ir toliau būsime ten, kur mūsų labiausiai reikia, kad nei vienas vaikas nebijotų svajoti, kad jaunimas drąsiai kurtų savo ateitį ir kad šeimos jaustųsi ne vienos. Mūsų istorija tęsiasi kartu su tais, kurie tiki, kad širdis į širdį perduota šiluma ir tikėjimas gali pakeisti gyvenimą“, – kalbėjo Kristina Rutienė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą