Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-22 |
Apie pokario Klaipėdos kasdienybę, užfiksuotą miesto Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, pasakojanti „Atvira Klaipėda šįkart pristato 1951-ųjų vandentiekio aktualijas.
Daugybė finansinių nusižengimų
1951-ųjų spalį miesto valdžia vertino dabartinės AB „Klaipėdos vanduo“ pirmtako – tresto „Vodokanal“ – finansinę ir ūkinę veiklą. Skirtingai nei įprasta tam laikmečiui, VK sprendimas prasidėjo ne nuo kokių nors vandentiekininkų pasiekimų išvardijimo, o konstatavimu, jog tresto direktorius drg. Malakauskas nepadarė jokių praktikinių išvadų iš ne kartą miesto valdžios duotų nurodymų gerinti veiklą.
VK išdėstė, jog SSRS finansų ministerijos Kontrolės ir revizijos valdybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo kontrolieriaus-revizoriaus tarnybos atliktos revizijos metu buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų. Konstatuota, jog 1950-aisiais „Vodokanal“ viršijo išlaidų sąmatą 41,7 tūkst. rublių, o į biudžetą nesumokėjo 70,8 tūkst. rublių.
„Revizija nustatė daugelį atvejų, kai tresto direktorius Malakauskas ir vyriausiasis buhalteris Pledas padarė finansinės drausmės pažeidimus, konkrečiai: leido pirkti prekes ir medžiagas mažmeninėje prekyboje, skirdavo materialines vertybes įvairioms organizacijoms ir privatiems asmenims, neteisėtai į nuostolius nurašydavo pagrindines priemones, taip pat darė kitus ūkinės tvarkos pažeidimus. Vyriausiasis buhalteris Pledas aplaidžiai vykdo savo pareigas, ne tik neprieštarauja dėl daromų finansinės disciplinos pažeidimų, bet ir pats tapo tiesioginiu pažeidėju ir piktnaudžiautoju“, – rašoma šiame sprendime.
Kadangi buvo nustatyti ir pažeidimai skirstant premijoms skirtas lėšas bei atvejai, kai buvo prirašinėjami nepagrįsti darbų įgyvendinimo rodikliai, VK konstatavo, jog Miesto komunalinis skyrius nepakankami kontroliavo trestą.
Reaguodamas į tokią situaciją VK nurodė drg. Malakauskui pašalinti visus nustatytus trūkumus, o minėto skyriaus vedėjui drg. Medinskui sustiprinti tresto kontrolę. Kad „Vodokanal“ vykdytų savo įsipareigojimus biudžetui, sugriežtinti kontrolę buvo nurodyta ir Miesto finansų skyriaus vedėjui drg. Deineko.
Tuo metu vyriausias tresto buhalteris drg. Pledas už padarytus nusižengimus gavo griežtą įspėjimą. Įmonės Abonentinio skyriaus viršininkė drg. Koržova atsipirko švelnesniu įspėjimu už tai, kad nesiėmė priemonių išieškoti pradelstus mokėjimus už vandenį iš gyventojų ir įmonių, tuo metu jau siekusius 243,2 tūkst. rublių.
Beje, draugas Pledas jau buvo pasižymėjęs ir anksčiau. Klaipėdietis Linas Poška, nagrinėjęs archyvinius „Klaipėdos vandens“ dokumentus ir pagal juos parašęs knygą „Vanduo turi tekėti“, joje cituoja direktoriaus įsakymą, gimusį dėl įmonės finansų valdytojo.
„Vyr. buhalteris drg. Pledas 1950.03.16 į darbą atėjo girtas, nedirbo pats ir trukdė dirbti kitiems tarnautojams. 1950.03.17 drg. Pledas iš viso neatėjo į darbą. Taip jis sulaikė atlyginimų tresto darbininkams išmokėjimą, kadangi be drg. Pledo parašo Komunaliniame banke atlyginimų gauti negalime. Aš pats priimdamas į darbą drg. Pledą asmeniškai įspėjau, kad pasirodęs darbe neblaivus jis bus atleistas. Už pasirodymą girtam darbe ir neatvykimą į darbą 1950.03.17 reiškiu vyr. buhalteriui drg. Pledui griežtą papeikimą ir įspėju, kad tokiems faktams kartojantis drg. Pledas bus atleistas iš darbo“, – dėstyta šiame įsakyme.
Arklius atlaisvino nuo asenizacijos
Tą patį spalį VK gilinosi ir į šūdinus reikalus – priėmė sprendimą „Dėl primityvios asenizacijos likvidavimo“.
Jame buvo konstatuota, kad eilė miesto organizacijų asenizacijos darbus iki tol vis dar atlikdavo „primityviai“ – naudodamos arklių traukiamus vežimus ir skylėtas statines.
Tad VK įpareigojo Celiuliozės ir popieriaus kombinato direktorių drg. Agejevą, organizacijos UNR-57 viršininką drg. Kosovą ir Jūrų prekybos uosto viršininką drg. Fominą nuo lapkričio 1-osios nutraukti tokią primityvią veiklą ir sudaryti sutartis su Miesto tvarkymo kontora dėl asenizacijos paslaugų.
Toliau naudojosi dujų fabriko palikimu
1950-ųjų spalio viduryje VK jau buvo nusprendęs trestui „Vodokanal“ priskirti dalį buvusio dujų fabriko teritorijos. Toks sprendimas buvo motyvuotas „miesto rekonstrukcija“ ir generalinio plano schemoje numatytais naujos gatvės (dabartinės Trilapio) tiesimo darbais. Buvo numatyta, kad pastaroji turi prasidėti nuo tuo metu dar buvusios Fabrikų gatvės ir per dujų fabriko teritoriją pasiekti Priestočio gatvę.
O paskutinę 1951-ųjų dieną VK nusprendė trestui atiduoti ir vieną iš apgriautų dujų fabriko pastatų, jau buvusių „Vodokanalui“ priskirtoje teritorijoje. Toks sprendimas buvo priimtas tam, kad trestas šiame pastate galėtų įrengti savo laboratoriją ir taip taupytų pinigus, išleidžiamus už vandens tyrimus.
Tresto vadovas drg. Malakauskas buvo įpareigotas suremontuoti perduodamą pastatą per 1952-uosius.
Parašykite komentarą