Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-21 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja, kas prieš šimtą metų dėjosi Klaipėdos krašte.
Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje rašė, kad 1925-ųjų sausio 23 d. per 200 bedarbių, kuriems Krašto direktorija buvo paskyrusi laikinus darbus, kartu su miesto Seimelio nariais komunistais Žardinskiu, Joneikiu ir kitais atėjo prie miesto Valdybos (rotušės).
„Įspėta Krašto policija karabinais ginkluota, jų neįleido. Jie iš savo tarpo išrinko 6-is delegatus kurie įteikė reikalavimus, visai nepamatuotus, kurių nėra galimybės patenkinti: 1) kiekvienam bedarbiui Lt. 25,- vienkartinės pašalpos; 2) mokėti vyrui ir moteriai po Lt. 1,15 už darbo valandą; 3) darbo diena 8-ių val.; 4) Miesto Valdyba apmoka jų butų nuomą ir t. t. Joneikis ir kiti iš minios provokuojančiai šaukė: „Na, šaukite. Kodėl nešaunate? Jog visi esate ginkluoti“ ir visokius kitus užgauliojimus policijos bei magistrato narių adresan. Aišku, kad komunistai, provokatorišku būdu norėjo iššaukti susirėmimą. Policija laikėsi ramiai ir galų gale, privertė minią išsiskirstyti. Praeitą naktį, prokuratūros parėdymu, mieste padaryta kratų bei areštuoti: Žardinskas, Joneikis, Konstantinas ir Gošys. Visi 4-ri patalpinti Klaipėdos kalėjime“, – dėstė gubernatorius.
Šį incidentą aprašė ir laikraštis „Klaipėdos žinios“. Tik jis minėjo kitokią vieno iš pagrindinių veikėjų pavardę – Žardeninkas. Minėtieji šeši piketuotojų atstovai, anot dienraščio, kelias valandas derėjosi su vyr. burmistrą Robertu Grabovu derėtis.
Pasak laikraščio, kokiu tonu minėtoji komisija kalbėjosi su miesto valdyba, matėsi iš šio Joneikio pareiškimo: „Jei norima maudytis kraujuose – tegu. Magistratas neša atsakomybę už tai, kad jis provokuoja darbininkus“. O Konstantinas pridūręs: „Tai dar įvyksią. Mes jums įrodysim mūsų įsigalėjimą. Tai leiskite, jei norite, į darbininkus šauti.“
Anot „Klaipėdos žinių“, miesto valdyba demonstrantų reikalavimų nepriėmė „ir tik dėl kelių pažadėjo ištirti”, o Žardeninkas dėl to „išpravardžiavo Magistratą nykštukais, velniais ir dar bjauriau“.
Minėtasis Žardeninkas panašiame kontekste tarpukariu buvo minėtas dar ne kartą. Pavyzdžiui, 1927-ųjų lapkritį Viešvilėje vyko „liaudies šventė“, anot laikraščio „Lietuva“, turėjusi komunistinės demonstracijos pobūdžio, o jos metu „darbininkų partijos vyriausias vadas Žardenikas, turėdamas toj šventėj viešą kalbą, minėjo proletarinės valdžios Sovietų Rusijoj 10 metų sukaktuves ir ta proga šaukė „Tegyvuoja Sovietų Rusija“.
1930 m. rugsėjį Žardeninkas buvo minimas tarp už slaptą susirinkimą nubaustų komunistų.
1931 m. sausį Klaipėdos miesto Tarybos posėdžio metu jis visą laiką „siuntinėjo įvairius grasinimus ir toli gražu ne parlamentarinius išsireiškimus į miestelėnų pusę“ ir performansą baigė paleisdamas savo „piupitro“ stalčių į vicepirmininką Rostecką, bet pataikė į greta sėdėjusio deputato Rupelio kaktą, kuri buvo lengvai sužeista.
Pasižymėjo jis ir tų metų gruodį, kai Klaipėdos krašto seimelis svarstė 1932 m. Klaipėdos krašto biudžetą.
„Seimelio posėdy kilo triukšmas, Darbininkų atstovas Žardininks (komunistas) iš vietos aštriais žodžiais puolė Krato Direktorijos narį Žygaudą ir atstovą Gubbą, kuriuos pavadino kraugeriais ir šaukė: „Šalin Gubbą, Šalin Žygaudą”. Atstovas Žardininks ypatingai energingai protestavo svarstant socialinės apsaugos sąmatą. Seimelio pirmininkui atstovą Žardininką kelis kartus šaukė prie tvarkos. Jam nenusiraminus pirmininkas pasiūlė Žardininkui apleisti salę. Bet Žardininks neklausė, pasiliko salėje ir tebekoliojo minėtus atstovus. Tuomet pirmininkas posėdį pertraukė. Buvo pašaukta policija. Atidarius po pertraukos posėdį, atstovas Žardininks dar kartą buvo pakviestas išeiti iš posėdžių salės, bet jis vėl nepaklausė. Tuomet policija pareikalavo, kad Žardininks išeitų. Jam atsisakius geruoju išeiti, 3 policininkai išnešė iš salės. <…> Komunistų atstovas Suhrau energingai užprotestavo prieš savo kolegos Žardininko pašalinimą iš salės. Jis pareiškė, kad esama padėtis gali kiekvieną išvesti iš pusiausvyros. Tačiau Suhrau kalbą pirmininkas nutraukė“, – neeilinį posėdį aprašė „Lietuvos aidas“.
J. Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje prie minėto incidento sugrįžo po keleto dienų – sausio 27-ąją rašė, kad pas jį apsilankė vyr. burmistras R. Grabovas ir burmistras Gustavas Šulcas „su pranešimu apie bedarbius, kurie yra komunistų kurstomi“.
„Pasakiau, kad mes su jais greit apsidirbtume, bet jie patys ir jų laikraščiai šaukia tuomet, kad Gubernatorius ir Centro Valdžia kišasi į jų vidaus reikalus. Patariau patiems energingiau veikti, o mes padėsime jėga. Jeigu gi patys negali, tai atiduoda mums. Tuo reikalu su Gailiu susitarta, kad Krašto policija padarys reikalingus žygius, o Valstybinė padės, reikalui esant“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Ka jus mulkiai cia tauskete ,kokiais bl…jus laikais gyvenate..atsikvosekit nekurste esantaikos..liadi privedet i kracha ir pasakojate ka norejo komunistai pabaisos pries 100 metu.. baikit vare propoganda
Padarė įspūdį tuometiniai įvykiai. Žmonių drąsa, valdžios tiesioginis bendravimas, kažkoks „skaidrumas”. Tie laikai, kai žodis dar turėjo svaros
bet vos už kelių metų atėjo laikai,kai paprasti žmonės iš viso neteko žodžio, o praskaidrėjimo teko laukti ilgus dešimtmečius.