Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-17 |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, jog pirmoji šio kovo pusė buvo daug šiltesnė už daugiametę normą. Pirmasis dešimtadienis pasitaikė pats šilčiausias mažiausiai nuo 1961 m. Vidutinė oro temperatūra atitiko balandžio pirmąją pusę. Vidutinė kovo 1–16 d. laikotarpio oro temperatūra Vilniuje buvo +5,1 °C, o Klaipėdoje +4,2 °C (anomalijos siekė atitinkamai net +5,4 ir +3,4 laipsnio). Per praėjusias 16 dienų Vilniuje buvo 14, o Klaipėdoje – 15 dienų šiltesnės už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį. Vidutiniškai šilčiausios Lietuvoje pasitaikė pirmosios kovo 6–11 dienos, o šalčiausios – kovo 15–16 d.
Kalbant apie kritulius, pirmoji mėnesio pusė Lietuvoje buvo artima normai, kadangi kovo 13–14 d. daug kur iškrito gausesni krituliai. Šiuo metu (per pusę mėnesio) šalyje pasiekta maždaug pusė mėnesio normos (~21 mm arba 54 %). Vis dėlto kritulių kiekio skirtumas tarp skirtingų Lietuvos vietovių siekia iki 4–5 kartų. Tarp Vilniaus ir Klaipėdos skirtumas siekia kiek daugiau nei pusantro karto: Vilniuje (Trakų Vokėje) iškrito 19,4 mm (47 % kovo mėn. daugiametės kritulių normos), o Klaipėdoje buvo išmatuota 11,6 mm (29 %). Viso kovo mėn. kritulių kiekio norma sostinėje siekia 41 mm, o uostamiestyje – 40 mm.
Saulės spindėjimo trukmės reikšmė šį mėnesį Lietuvoje kol kas atitinka daugiametį vidurkį, vidutiniškai išmatuota 51 % mėnesio normos. Vilniuje pasiekta 59 % kovo mėn. normos, o Klaipėdoje – 51 %.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, ateinančiomis dienomis toliau vyraus kovui būdingi orai, o antroje savaitės pusėje dar labiau atšils. Iki darbo savaitės pabaigos iškris iki 1–4 mm kritulių.
Prieš 94 metus tokiu metų laiku Lietuvoje dar tebebuvo gili žiema. Tuomet Laukuvos meteorologijos stotyse (Šilalės r.) buvo išmatuota pati storiausia sniego danga per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją. 1931 m. kovo viduryje ji siekė įspūdingus 94 cm. Tokia stora sniego danga susidarė, nes 1930–1931 metų žiemą stabiliai laikėsi neigiama oro temperatūra. Be to, kovas buvo žiemiškas, o balandis – irgi šaltas, todėl sniego danga pilnai ištirpo tik balandžio antroje pusėje.
Seniau sniego danga būdavo storesnė ir išsilaikydavo vidutiniškai trimis savaitėmis ilgiau. Šiais laikais dažnai vyrauja teigiama oro temperatūra, todėl net iškritęs sniegas būna laikinas ir daug greičiau ištirpsta. Sniego danga susiformuoja ir išnyksta net po kelis kartus per žiemą.
Tarp sniegingesnių žiemų galima išskirti 2010–2011 m. žiemą, kuomet maksimalus sniego dangos storis 2011 m sausį beveik visose meteorologijos stotyse viršijo 40 cm, o Telšiuose ji siekė net 68 cm storį. Stora sniego danga pasižymėjo ir 1995–1996 m. žiema. Tuomet Laukuvoje išmatuotas sniego dangos storis siekė net 72 cm.
Didžiausias sniego dangos storio prieaugis per 1 dieną priklauso Kaunui (42 cm 2009-01-04) ir Nidai (39 cm 2008-11-25). Įdomu tai, kad šie du rekordai fiksuoti to paties šaltojo sezono metu.
INFORMACIJA
Antradienio naktį daug kur nedideli krituliai, vyraus sniegas, šlapdriba. Kai kur plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Žemiausia temperatūra 2–7 laipsniai šalčio, pajūryje 0–2 laipsniai šilumos. Dieną vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, nedideli krituliai. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 3–8 laipsniai šilumos.
Trečiadienio naktį be žymesnių kritulių, dieną kai kur truputį palis. Naktį vietomis plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną 5–10 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienį kritulių tikimybė nedidelė. Vėjas pietvakarių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos, dieną bus 6–11 laipsnių šilumos.
Parašykite komentarą