Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-17 |
Sausio ir vasario mėnesių pradžioje dalinausi samprotavimais apie įvyksiantį svarbų pokytį elektros energetikos sistemoje – atsijungimą nuo BRELL žiedo (sovietinės okupacijos palikimo) ir prisijungimą prie kontinentinės Europos sistemos. Dabar galima konstatuoti sėkmingą šios operacijos įvykdymą, kurio eiliniai elektros energijos vartotojai galėjo ir nepastebėti.
Kaip tikėjausi, drastiškų rusijos veiksmų nebuvo, o suaktyvėjusi propagandinė ataka („prapulsite, atsijungdami nuo galingos sistemos…“) gal kiek pastebimiau veikė Estijoje, Latvijoje.
Aiškinant įvykusio persijungimo reikšmingumą, pravartu priminti, kad BRELL energetinė sistema techniniu požiūriu iš tikrųjų buvo pažangi. Jos patikimumą svariai didino žiedinė struktūra (topologija) su nemažu kiekiu papildomų jungčių (visos jungtys sinchroninės). Tuo metu Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchroninis prisijungimas prie kontinentinės Europos sistemos – tiktai Lietuvoje, LitPol Link dvigrande oro linija su Lenkija. Ši aplinkybė tarytum patvirtina kai kurių komentatorių (samdytų?) abejones, kad gal ir nevertėjo persijungti. Tokia abejonė primena vieno žymaus asmens panašų samprotavimą apie okupacinės kariuomenės išvedimą: „O kas tada mus gins?“… (apie pasilikimo agresyvaus kaimyno valdomoje sistemoje pavojus rašiau anksčiau).
Iš tikrųjų naujoji Baltijos šalių elektros energetinė sistema neapsiriboja minėtąja LitPol Link tarpsistemine jungtimi – veikia dvi Estijos-Suomijos jungtys (Estlink 1 ir Estlink 2) ir Lietuvos-Švedijos jungtis (NordBalt). Suprantama, visose šiose jungtyse naudojami jūriniai aukštos įtampos kabeliai. Įtampos dydis reikalauja atitinkamos kabelių izoliacijos, kurios kaina nemaža dalimi lemia visos jungties kainą. Todėl elektros energiją perduoti jūriniais (povandeniniais) kabeliais tikslinga nuolatine srove, nes kintamoji srovė reikalautų beveik pusantro karto aukštesnės amplitudinės įtampos ir atitinkamai dar brangesnės izoliacijos.
Nuolatinės srovės jungtys leidžia dvikryptį elektros energijos perdavimą, tačiau jos nesinchronizuoja sujungiamų kintamosios srovės sistemų. Taigi, praktiškai neįmanomas ir dabartinės sistemos sinchroninis žiedas, tačiau tai nereiškia šios sistemos principinį nepatikimumą. Tas faktas, kad prisijungimui prie kontinentinė Europos sistemos Baltijos šalių sistema tapo parengta izoliuotam darbui, ir sudaro esminį patikimo elektros energijos tiekimo garantą. Sinchroninis darbas su galingesne sistema dar labiau didina elektros energijos tiekimo kokybę ir patikimumą.
Eiliniam elektros energijos vartotojui svarbus rodiklis – kaina. Sinchronizuotas susijungimas su galinga sistema iš principo leidžia tikėtis palankių elektros kainos pokyčių ateityje. Tenka pastebėti, kad elektros energijos kainą iš esmės lemia rinkos (komercijos, biržos, turgaus) dėsniai ir tik dalinai – technikos visuma. Be abejo, kainą diktuoja elektros energijos gamintojai, eksportuotojai. Deja, Lietuva kol kas yra importuotoja. Mažmeninę elektros energijos kainą gal galėtų sumažinti nebent energetinės sistemos valdymo optimizavimas, nes dabartinė daugialypė valdymo struktūra vargu ar nepriekaištinga.
Situaciją turėtų pakeisti praeitais metais įteisintos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) vykdymas, kas ir galėtų atsakyti į klausimą „kas toliau?“. Deja, šiame svarbiame dokumente esama spragų, netikslumų (esu minėjęs nepakankamą sinchroninių elektros mašinų vaidmens elektros energetinėje sistemoje vertinimą; atsainų požiūrį į hidroelektrinių vaidmenį). Nors NENS užsimenama apie nepalankios globalinės padėties įtaką, tačiau nedelsiant reikėtų atsižvelgti į realią karo grėsmę, matant kaip Ukrainoje sistemingai niokojama energetinė struktūra. Didelė tikimybė, kad karo metu agresorius pirmiausia stengsis nutraukti elektros energetikos tarpsisteminius ryšius (be abejo, LitPol Link ir jūrinio kabelio jungtys yra pažeidžiamos), o po to siekti izoliuotos sistemos subyrėjimo. Todėl reikėtų kuo greičiau numatyti (modeliuoti) galinčias ribotose teritorijose izoliuotai veikti energetines posistemes. Pastarųjų patikimumas priklausytų nuo aukščiau minėto sinchroninių elektros mašinų naudojimo (atsižvelgiant ir į turimas mažąsias hidroelektrines, kas būtų tokių posistemių formavimo vienas iš kriterijų). Žinoma, ne visas numatomas apsisaugojimo priemones reikėtų atvirai skelbti.
Sėkmingai įvykęs elektros energetinės sistemos perjungimas turėtų skatinti dar glaudesnį Estijos, Latvijos, Lietuvos veikimą (apmaudu, kad būta nesutarimų dėl perjungimo datos). Iš veiklos Sąjūdyje ir diplomatinės tarnybos Estijoje (1990-1993 m.) atmintyje liko paradoksalus įspūdis, kad tarytum liaudies frontai (Rahvarinne, Tautas fronte, Sąjūdis) glaudžiau bendradarbiavo negu nepriklausomybę atkūrusios valstybės…
Tad žiūrint į Baltijos šalių elektros energetikos sistemą neabejoju, kad jos vieningumas duotų siektiną atsparumą, patikimumą – ir toliau stiprinkime Baltijos sesių bendravimą.
Parašykite komentarą