Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-16 |
Mieste dėl nešvaros siaučia dizenterija, medicinos punktai įmonėse įrengti tam nepritaikytose patalpose, tuberkuliozinė vaikų sanatorija vis dar nesulaukė remonto. Tokios sveikatos srities problemos kankino Klaipėdą 1952-aisiais.
Visa tai užfiksuota Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomuose Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, pagal kuriuos „Atvira Klaipėda“ ir rengia šio istorinio ciklo pasakojimus.
Ligoninei – didesnė valda
Tų metų kovą VK nusprendė išplėsti Naujojo Sodo gatvėje buvusios Klaipėdos uosto ligoninės valdas. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus šios įstaigos vyriausiosios gydytojos drg. Sergejevnos prašymą dėl poreikio turėti didesnį ūkinį kiemą.
Miesto valdžia nusprendė ligoninės sklypą praplėsti pietryčių kryptimi, įtraukiant vienaukštį pastatą, stovėjusį Jūrininkų gatvėje (po keleto metų ji tapo Jūros gatvės dalimi) ir 10 metrų nuo buvusios sklypo ribos šiaurės vakarų kryptimi. Minėtąjį namą buvo nuspręsta perduoti Prekybos uostui ilgalaikei nuomai, o jo gyventojus nurodyta iškeldinti į šio uosto fonde buvusius butus.
Kartu VK nurodė, jog vyr. gydytoja turėtų kreiptis į Pabaltijo upių laivybos sveikatos skyrių, kad šis skirtų pinigų seniems ūkiniams pastatams nugriauti bei pastatyti naujas malkines kaimyninio namo gyventojams ir naują ligoninės tvorą.
Reikalai vaikų tuberkuliozės sanatorijoje gerėjo, bet…
Birželį miesto valdžios dėmesio centre vėl buvo atsidūrusi nuolat dėl ne pačių gražiausių istorijų skambėdavusi Giruliuose veikusi vaikų turberkuliozinė sanatorija. Šįkart VK konstatavo, kad ši įtaiga gana ženkliai pagerino savo darbą – išplėtė maitinimo bloką ir įsigijo jam reikalingos naujos įrangos, tą patį padarė ir skalbykloje bei sanitariniame punkte, buvo įsigyta tiek kietojo, tiek minkštojo inventoriaus, žaislų, pagerėjo diagnostika. Kolektyvas esą jau stengėsi sukurti jaukią atmosferą, maitinimas jau buvo tinkamas ir atitiko dietologinius reikalavimus.
Kartu konstatuota, jog pakeitus sanatorijos profilį (nuo 1951-ųjų rugpjūčio ji buvo paskirta tik atvira tuberkuliozės forma sergantiems vaikams) nebuvo išpildomas lovadienių planas, nes sirgusiems šia turberkuliozės forma reikėjo skirti didesnį plotą.
Kaip ir įprasta to meto dokumentams, toliau buvo pereita prie rimtesnių trūkumų išvardinimo.
Nors įstaiga turėjo reikiamų lėšų, kosmetinis patalpų remontas vis dar nebuvo padarytas, o įstaigos vadovybė nepakankamai rūpinosi kolektyvo idėjiniu-politiniu auklėjimu, darbinės kvalifikacijos kėlimu. Čia besigydančių vaikų auklėjimas iš viso buvo žemo lygio, tuo Liaudies švietimo skyrius net nesirūpino. Galiausiai buvo atkreiptas dėmesys, kad sanatorijos profsąjunga nepakankamai įsijungia į įstaigos gyvenimą.
Tad sanatorijos vyr. gydytojas Smilgevičius buvo įpareigotas ūkio būdu už 20 000 rublių iki rugsėjo 1-osios atlikti kosmetinį patalpų remontą, sutvarkyti įstaigos teritoriją (terminas nenurodytas) ir, žinoma, užtikrinti tinkamą idėjinį-politinį kolektyvo švietimą bei kvalifikacijos tobulinimą.
Kad būtų vykdomas lovadienių planas Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjui drg. Patlatovui buvo nurodyta sanatorijai priskirti Giruliuose turėtus namus, o Liaudies švietimo skyriui – užtikrinti tinkamą ligoniukų ugdymą. Apie netinkamą profsąjungos veiklą miesto valdžia nutarė pranešti apskrities medicinos darbuotojų profsąjungos komitetui.
Medicinos punktai – netinkamose patalpose
Tą pačią dieną VK apvarstė, kaip mieste buvo teikiamos medicinos paslaugos pramonės įmonių darbininkams (jis prieš tris mėnesius buvo nurodęs įmonėse steigti medicinos punktus) ir konstatavo, kad per paskutinius 3-4 mėnesius padėtis šioje srityje pagerėjo, bet minėtuose punktuose vis tiek buvo „visa eilė trūkumų“.
Pirmiausia buvo pabrėžta, kad šie punktai vis dar nebuvo pilnai sukomplektuoti kvalifikuotais gydytojais, o patys jie tokiose įmonėse, kaip Faneros ir Konservų fabrikai, Celiuliozės ir popieriaus kombinatas, „Trinyčiai“, „Gulbė“, buvo įkurdinti visai tam netinkančiose patalpose ir neturėjo reikiamo inventoriaus. Be to, jie visiškai nesulaukė pagalbos iš poliklinikų, apskrities ligoninės ir dispanserių vadovų, o pačių įmonių vadovybė irgi tuo nesirūpino, neanalizavo sergamumo ir traumų duomenų, nesiėmė priemonių mažinti „darbo jėgos netekčių“ ir net nepasirūpindavo, kad sanitariniuose punktuose bei statybų aikštelėse būtų vaistinėlės.
Akcentavo VK ir tai, kad nors, pavyzdžiui, Konservų fabrike ir gamykloje „Artojas“ traumų kiekis ir sergamumas sumažėjo, tačiau vis tiek išliko aukštesnis lyginant su 1951-aisiais.
Kliuvo ir miesto Sveikatos skyriui, kad jis skyrė mažai dėmesio šių punktų darbuotojų darbinės kvalifikacijos kėlimui bei sanitariniam dirbančiųjų švietimui.
Reaguodamas į visa tai VK nurodė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjui drg. Patlatovui, kad kai tik bus sulaukta 1952-ųjų laidos gydytojų, pirmiausia juos nukreiptų į tokius medicininius punktus, o pastaruosius aprūpintų būtina medicinine įranga ir vaistais. Taip pat buvo nurodyta sustiprinti sanitarinę įmonių kontrolę.
Apie tai, kad sveikatos įstaigų vadovai neskyrė reikiamo dėmesio medicinos punktams, buvo nuspręsta pranešti apskrities Sveikatos apsaugos skyriui.
Visų įmonių vadovams buvo nurodyta per mėnesį paskirti medicinos punktams patalpas, visiškai atitinkančias sanitarinius reikalavimus, ir aprūpinti juos baldais, kontroliuoti jų veiklą bei teikti visą reikiamą pagalbą, įrengti cechuose higienos patalpas ir dušus. Taip pat buvo nurodyta medicinos punktų gydytojus aprūpinti būstu bei kartu su jais parengti kompleksines priemones, kaip mažinti sergamumą ir traumų skaičių.
Siautė dizenterija
1952-ųjų spalį VK jau teko rūpintis, kaip mieste sumažinti sergamumą dizenterija, nes tuo metu ši liga itin plito, ypač tarp vaikų. Įvardindamas tokios situacijos priežastis VK nurodė, jog eilė įvairių organizacijų vadovų – nuo Miesto valymo kontoros (drg. Pilipinkienė), turgus direktoriaus drg. Stupakovo, Prekybos valdybos vadovo drg. Arkadijaus Lichtinštaino iki milicijos valdybos viršininko pavaduotojo pulkininko drg. Guliajevo – nebuvo pasirūpinę tinkamai išvalyti šulinių, šiukšlių konteinerių ir tualetų.
VK sprendime buvo nurodyta, kad 131 miesto namas iš viso neturėjo šiukšlių konteinerių, o 58 – tualetų, daugelis kiemų nebuvo kasdien valomi, planinis viso miesto valymas taip pat nebuvo vykdomas, milicininkai netikrino, kaip jų nuovadų teritorijose laikomasi sanitarinės tvarkos ir nereikalavo jos iš atsakingų asmenų. Daugelyje kioskų ir parduotuvių trūko higieną užtikrinančių priemonių.
Reaguodamas į tokią situaciją VK nurodė masiškai skiepyti mažamečius ir iki mokyklinio amžiaus vaikus dizenterine Bezredko vakcina. Tą daryti buvo paskirti 28 medicinos darbuotojai iš apskrities, vaikų ligoninių, medicinos punktų, venerinių ligų ir onkologinio dispanserių, upių transporto ir geležinkelio poliklinikų.
Taip pat buvo nurodyta Infekcinėje ligoninėje dviejų mėnesių laikotarpiui įsteigti 20 lovų stacionarą sergantiesiems dizenterija. Jam išlaikyti reikalingų 24 tūkst. rublių paprašyta iš apskrities Sveikatos apsaugos skyriaus.
Miesto komunalinio ūkio, Gyvenamojo fondo valdybos ir visų komunalinių organizacijų vadovai buvo įpareigoti susiplanuoti lėšas ir išvalyti bei suremontuoti šulinius, remontuoti šiukšlių konteinerius bei tualetus, o ateinantiems metams įsigyti dezinfekcinių priemonių.
Prekybinių organizacijų vadovams buvo nurodyta per dešimt dienų aprūpinti visus prekeivius reikiamais instrumentais ir popieriumi bei įpareigoti juos išklausyti „sanminimumo“ kursus bei gauti atitinkamus pažymėjimus.
Nusprendė VK kreiptis ir į LTSR Sveikatos apsaugos ministeriją bei pranešti, kad apskrities vaistų bazė miesto gyventojus prastai aprūpino dezinfekcinėmis ir žiurkių naikinimui skirtomis priemonėmis.
Parašykite komentarą