Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-14 |
Klaipėdos universitete (KU) įvyko paskutinė lietuvių kalbos paskaita pagal specialią mokymosi visą gyvenimą programą, skirtą nuo karo pabėgusiems Ukrainos vyresnio amžiaus žmonėms. Šis projektas tapo reikšminga ukrainiečių integracijos Lietuvoje dalimi, suteikiančia jiems ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir galimybę geriau pažinti Lietuvos kultūrą bei visuomenę.
Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro nuo 2024 m. birželio įgyvendinamo projekto „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ metu lietuvių kalbos mokėsi daugiau nei 600 ukrainiečių.
Kadangi kursai vyko ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu, lietuvių kalbos ukrainiečiai mokėsi ne tik iš Klaipėdos, Vilniaus ar Kauno, bet ir iš atokiausių Lietuvos kampelių – Akmenės, Rietavo, Skuodo, Mažeikių, Širvintų, Ukmergės, Druskininkų ir kt. savivaldybių, kur nėra didelio lietuvių kalbos kursų pasirinkimo.
Be kalbos kursų, kurie buvo organizuojami įvairiais – nuo A1 iki C1 – lygiais bei specialios mokymosi visą gyvenimą programos senjorams, taip pat teiktos konsultacijos iš Ukrainos atvykusiems mokyklinio amžiaus vaikams, siekiant palengvinti jų integraciją į Lietuvos švietimo sistemą.
Pasak projektui vadovaujančios KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės dr. Kristinos Blockytės-Naujokės, proceso metu studentus stengtasi geriau supažindinti ir su mūsų kultūra bei mūsų kraštu – keliaujant, ragaujant, patiriant.
„Šis projektas gimė kaip atsakas į karo sugriautus gyvenimus, tad mūsų siekis buvo neapsiriboti tik lietuvių kalbos mokymu. Šie kursai tapo ir socialine erdve, kurioje žmonės galėjo jaustis priimti, susitikti, pabendrauti, pasidalinti patirtimis ar tiesiog trumpam pasimiršti. Čia užsimezgė bičiulystės, stiprėjo bendrystės jausmas, o lietuvių kalba tapo ne tik įrankiu, bet ir tiltu į naują gyvenimo etapą. Lietuvių kalbos kursai vyko ne tik auditorijose – mokėmės keliaudami, klausydamiesi istorijos ir kultūros paskaitų, gidų pasakojimų. Keliavome į Žemaitiją, lankėmės Vilniuje, Kaune, Trakuose, Palangoje, Kuršių nerijoje. Šios išvykos buvo ne tik pažintinės – jos tapo kalbos praktikos dalimi, suteikė galimybę kalbėti lietuviškai natūralioje aplinkoje. Artėjant projekto pabaigai, laukia dar viena prasminga kelionė – po Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, kur Ventės rage stebėsime paukščių žiedavimą, o Drevernoje mūsų lauks folklorinė programa“, – pasakojo projekto vadovė.
Nemažai besimokusiųjų jau sėkmingai išlaikė lietuvių kalbos I ar II kategorijos egzaminus. Tai suteikia jiems daugiau galimybių sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir tapti aktyviais visuomenės nariais.
Pasibaigus paskutinei projekto paskaitai iš studentų liejosi pagyros projekto dėstytojoms.
„Prieš kursus nelabai pasitikėjau savimi. Bijojau būti viešose vietose, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, užduoti jiems klausimus, rodyti iniciatyvą. Tai taip pat apribojo mano galimybes susirasti darbą. Bet visa tai jau už nugaros, nes kursai suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo ateitimi, savo jėgomis. Labai draugiška atmosfera padėjo įveikti kalbos barjerą“, – pagyrų negailėjo iš Ukrainos į Lietuvą gyventi ir mokytis atvykusi Julija.
„Pirmiausia noriu padėkoti mūsų mokytojams už jų darbą, už žinias, už informaciją, kuria jie pasidalino su mumis. Man asmeniškai tai buvo labai vertinga mokymosi patirtis ir galimybė stebėti, kaip dirba kolegos-mokytojos. Antra, noriu padėkoti Lietuvos šaliai už galimybę čia būti. Noriu palinkėti jums visiems ramybės. Tegul jums niekada netenka patirti karo ir visų jo apraiškų bei pasekmių. Ačiū! Danke! Thanks! Дякую! Grasias!“, – linkėjimų ir gražių žodžių negailėjo kita kursų dalyvė.
INFORMACIJA
Projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra kartu su Klaipėdos universitetu ir dar šešiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą