Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-14 |
Medijų rėmimo fondui suteikus finansavimą „Atviros Klaipėdos“ pasiūlytam projektui, dienraštis iki metų galo savo skaitytojus supažindins ir su pokario Klaipėdos kasdienybe, užfiksuota dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Pirmajame tokiame šių metų rašinyje – apie 1951-1952 metų miesto sveikatos apsaugos sistemą.
Ligoninė gavosi gerokai mažesnė
Baigiantis 1951-ųjų spaliui Klaipėdos srities vykdomojo komiteto Sveikatos apsaugos skyrius atsiuntė raštą Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkui Kazimierui Petrauskui ir Komunistų partijos Klaipėdos miesto komiteto antrajam sekretoriui Michailui Arsentjevui, kuriame informavo, kad sulaukė LTSR Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo apie SSRS Žuvies pramonės ministerijos sutikimą Klaipėdoje statyti 150 vietų ligoninę ir polikliniką, per pamainą galinčią aptarnauti 250 pacientų. Buvo numatyta, kad šios ministerijos pavaldumo įmonėse dirbantiems skirtos įstaigos statyba atsieis 6 milijonus rublių.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat informavo, jog jau derina klausimą su Plano komitetu, kad pastarasis „išskirtų limitą“ tipinio projekto pritaikymui. Nurodyta, jog dėl to Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas turi skubiai paskirti apie 6-7 ha ploto sklypą. Rašte priminta, kad Vykdomajame komitete vykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo ir žuvies pramonės įmonių vadovai, metu buvo sutarta, jog tam tiktų sklypas, buvęs Amatų mokyklos Nr. 12 rajone.
Buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra skelbusi, kad nauja Žuvies pramonės darbuotojų ligoninė duris atvėrė 1956 metais, bet ji turėjo tik 50 lovų.
Reglamentavo greitosios darbą
1952-ųjų vasarį Vykdomasis komitetas nusprendė patvirtinti greitosios pagalbos iškvietimo tvarką.
Joje buvo nurodyta, jog tokia pagalba teikiama nemokamai bet kuriuo paros metu, tačiau kviesti ją galima tik įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl kurio reikalinga skubi medicinos pagalba (įvykus automobilių ir kitoms avarijoms, patyrus sunkius sužalojimus, nusideginus, nukritus iš aukštai, nutrenkus elektrai, skendus) arba kilus netikėtiems sveikatos sutrikimams, keliantiems grėsmę gyvybei (netikėtas sąmonės praradimas, širdies darbo ir kvėpavimo sutrikimai, stiprus kraujavimas).
Taip pat buvo nurodyta, kad greitosios pagalbos ekipažai turi pristatyti gimdyves į gimdymo namus, o į kitas sveikatos įstaigas perveža tik gulėti galinčius ligonius, kuriems reikalinga skubi chirurginė operacija.
Tvarkoje papildomai buvo nurodyti šeši atvejai, kada negalima kviesti greitosios pagalbos:
bet kokios ligos atveju, kai ligonis serga jau kelias dienas, bet iki tol nebuvo išsikvietęs gydytojo į namus ar pats kreipęsis į polikliniką;
pervežti ligonius, kuriems nereikia skubių medicininių intervencijų;
psichinių susirgimų atveju;
girtiems asmenims, nebent jie atitinka atvejus, kai būtina kviesti greitąją pagalbą;
patvirtinti mirties atvejį;
infekcinių susirgimų atvejais (nurodyta, kad tokius ligoninius į Infekcinę ligoninę veža Miesto san. epideminė stotis paskambinus tel. 222).
Taip pat buvo numatyta, kad iškviečiant greitąją pagalbą į daugiabutį, ją kvietęs asmuo ekipažą privalo pasitikti prie laiptinės, o ne bute. Lydėti nukentėjusįjį ar ūmų ligonį į ligoninę galėjo tik vienas asmuo ir tik gavęs greitosios pagalbos budinčiojo leidimą.
Tvarkoje nurodyta, kad grietosios pagalbos automobiliai privalėjo turėti ant stogo įrengtą žibintuvėlį su raudonu kryžiumi ir tokius pat ženklus ant kėbulo. Jiems eisme buvo suteikta pirmenybė.
Nepagrįstai iškvietusiems greitąją pagalbą buvo numatyta 100 rublių bauda (1952-aisias vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 674 rublius) arba 30 dienų pataisos darbų.
Vykdomasis komitetas nurodė, jog tokios taisyklės galios dvejus metus.
Gamyklose – akušerės
Po mėnesio jis nurodė miesto įmonėse įsteigti septynis punktus su gydytojais ir 14, kuriuose dirbtų felčeriai. Visą parą dirbančių punktų su gydytoju nusipelnė Celiuliozės ir popieriaus kombinatas, Laivų remonto gamykla ir Faneros fabrikas, o dviejų pamainų punktai su gydytoju buvo įsteigti „Trinyčių“ fabrike, įmonėje UNR-57, Amatų mokykloje Nr. 12 ir Traliniame laivyne.
Beveik visuose tokiuose punktuose dar turėjo dirbti ir medicinos seserys, ir sanitarės, o Celiuliozės ir popieriaus kombinate, „Trinyčiuose“, Faneros fabrike dar ir po akušerę.
Felčeriniai punktai turėjo būti įsteigti Konservų gamykloje, fabrike „Gulbė“, elektros stotyje, Fabrikinio-gamyklinio mokymo įstaigoje Nr. 7, gamykloje „Artojas“, Degtukų fabrike, Statybos valdyboje Nr. 3, Medinės taros kombinate, „Trinyčių“ sukimo ir vyniojimo ceche, Medienos apdirbimo kombinatuose Nr. 2 ir Nr. 3, organizacijos UNR-57 statybų aikštelėje, Sviesto ir sūrio kombinate bei Preiloje ir Juodkrantėje. Iš jų visą parą turėjo dirbti tik „Gulbės“ punktas.
Parašykite komentarą