Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-11 |
Medijų rėmimo fondui suteikus finansavimą „Atviros Klaipėdos“ pasiūlytam projektui, iki šių metų galo ir vėl savo skaitytojams pasakosime apie tarpukario bei pokario Klaipėdos įvykius, užfiksuotus Lietuvos centriniame ir Klaipėdos regioniniame archyvuose saugomuose dokumentuose.
Pirmajame ciklo rašinyje – apie 1925-ųjų remarkas, atskleidžiančias ne pačius maloniausius kai kurių mažlietuvių bruožus.
Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraščio 1925-ųjų sausio 21 d. įraše užfiksavo, kad buvo sulaukęs Kretingos ir Skuodo miškų urėdų, atvykusių tartis dėl galimo krašto bedarbių siuntimo rauti kelmus jų urėdijose. Gubernatorius nurodė tuo pačiu jų pasiteiravęs, kokią įtaką urėdijų ūkiui padarė Klaipėdos krašto prijungimas.
„Pasakė, jog malkos kurui, kurios pirmiau beveik nebuvo reikalaujamos, dabar žymiai pabrango. Bet, už tai, prasiplatino miško (malkų) vogimas. Taip, prieš turgaus dieną Klaipėdoje, tankiai sugaunama bekertant, kad vežti į Klaip. parduoti“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Kitas tos dienos jo įrašas atskleidė vietinių požiūrį į žydus.
„Buvo atsilankęs, baigęs Vokietijoje juridinį mokslą, Lietuvos pilietis Dr. Jur., žydukas, Arongauzas. Jį Gailius rekomenduoja į teismą kandidatu (referendaru). Lietuviškai kalba puikiai. Turint omenyje, kad mes čia neturime teisininkų galima būtų džiaugtis, bet… žydas, o čia lietuviai ir vokiečiai jų nekenčia, todėl jį blogai sutiks“, – dėstė gubernatorius.
Tos dienos jo dienoraščio įraše yra paminėtos ir dar dvi istorijos, atskleidžiančios „neparadinius“ vietinių lietuvininkų veidus.
Nuo vieno tokių buvo nukentėjęs buvęs Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte Jonas Žilius, pirmasis iš Lietuvos valdžios atstovų, dar 1922-ųjų pradžioje suformulavęs idėją, jog kraštą reikia užimti jėga.
J. Polovinskas-Budrys rašė, jog išvažiuodamas į užsienį J. Žilius savo dvare „paliko užvaizdu vietinį lietuvį, kurs pas jį tarnauja jau metai“.
„Dabar kanauninkas Maciejauskas nuvyko jį patikrinti ir rado beveik visą gyvąjį inventorių parduotu. Pareikalavus atskaitos, užvaizda parodė, kad karvės, pav., parduotos po 250 litų, tuo tarpu jų kainos ne mažiau 1000-1200 litų. Tokiu būdu nuostolių apie 15-18 tūkstančių litų. Kada Maciejauskas nuvyko su policija, užvaizdą užsikabino šaulių ženklą ir su begirtuokliaujančiu pas jį kitu šauliu Pėteraičiu (kuris nušovė Heidemanną), sulig Maciejausko žodžių, pareiškė, kad jų į namus neįsileis. Šią dieną Maciejauskas su policija važiuoja antrą syk“, – dėstė gubernatorius.
Jo paminėtas Martynas Pėteraitis Agluonėnuose 1924 m. spalio 30-ąją mirtinai sužalojo policijos vachmistrą Friedrichą Wilhelmą Heidemanną, norėjusį atimti iš šio šaulio ginklus.
Ši istorija vėliau buvo išsirutuliojusi iki tarptautinio lygio, o vokiškos krašto visuomenės buvo eskaluojama visą tarpukarį, kaip vienas iš pavyzdžių, kai „kankiniai žuvo nuo barbarų lietuvių“.
Kitame tos dienos gubernatoriaus dienoraščio įraše visai kitoje šviesoje pasirodo ir Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamas spaustuvininkas, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus.
„Netoli Švėkšnos, Jankus iš grafo Pliatero pereitą rudenį nupirko 80 ha žemės. Davęs tuos pinigus, kuriuos gavęs už spaustuvę… Dabar iš ten atvykęs asmuo, pasikalbėjime man pasakė, kad grafas skundžiasi negalįs gauti likusius pinigus. Jankus jam sakęs, kad negali tų pinigų atiduoti, nes jis nėra dar iš Valdžios gavęs už ženklus… (turbūt už ženklus dėl Klaipėdos prijungimo paminėjimo?)“ – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Konfliktą, įžiebtą Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto noro 1925 m. sausį viešai apdovanoti visus Klaipėdos sukilimo operacijos dalyvius, kurių dauguma buvo nevietiniai, „Atvira Klaipėda“ jau aprašė pernai, viename iš šio ciklo rašinių.
M. Jankaus elgesį J. Polovinskas-Budrys apibūdino Cicerono mintimi iš jo Senate pasakytos kalbos „Prieš Katiliną“ O tempora, o mores! („O laikai, o papročiai“). Žinia, Ciceronas šiuo posakiu išreiškė nusivylimą tuo, kaip tuometinė visuomenė buvo nusiritusi į moralinį nuosmukį.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą