Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-05 |
Teismams toliau nagrinėjant vadinamųjų čekiukų bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pasisakė dėl buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus nuosprendžio, konstatavęs, jog jam taikyta baudžiamoji atsakomybė buvo perteklinė. LAT panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš M. Sinkevičių nutraukė.
LAT, remdamasis ankstesne savo praktika, pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų ir nagrinėjant bylą reikia patikrinti joje nustatytos veikos pavojingumą, tinkamai nustatyti ir pagrįsti visus būtinus baudžiamajai atsakomybei kilti nusikalstamų veikų sudėties požymius.
Byloje buvo nustatyta, kad Mindaugas , eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, į 2019–2023 m. išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas jam buvo galimas pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentus, bet ir tas, kurios buvo patirtos ne vykdant jo tarnybinę veiklą ir negalėjo būti atlyginamos: mėnesinį mokestį už suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės ir savo asmeninėms reikmėms naudojamo abonento numerio išlaidomis, mėnesinį mokestį už internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinį mokestį už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos (televizorių) išlaidas (iš viso 1487,62 Eur), ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Teismai, įvertinę šias nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad toks M. Sinkevičiaus elgesys yra nusikalstamas ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnyba, turto pasisavinimą, tikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą (BK 183 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).
„LAT, paneigdamas abiejų instancijų teismų padarytas išvadas, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) sudėties būtinąjį požymį – didelę žalą. M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės politikų elgesio kodekso bendrųjų nuostatų pažeidimais, nesilaikymu, už šiuos nustatyta ir drausminė (tarnybinė) atsakomybė; kaltinimai jam buvo pateikti tik kaip savivaldybės tarybos nariui, o didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis nustatytas vertinant visas tuo metu M. Sinkevičiaus pareigas (meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas) ir jo politinį svorį visuomenėje; neatsižvelgta į tai, kad savivaldybėje buvo nustatytas ne tik išlaidų kompensuotinomis pripažinimo mechanizmas, bet ir nepagrįstomis pripažintų ir išmokėtų išlaidų kompensavimo tvarka, ir ja pasinaudota nebuvo. Be to, M. Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 Eur)“, – rašoma teismo pranešime.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad M. Sinkevičiaus veiksmai atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiti jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai – turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas (BK 183 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) – nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti (nustatyti kontrolės mechanizmų savivaldybėje trūkumai), o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į nustatytus įstatymu įtvirtinto reguliavimo trūkumus, ištaisytus tik 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimus, kuriais buvo nustatyta nauja savivaldybės tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama).
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ir, svarbiausia, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, vienodo visoms Lietuvos savivaldybėms, gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti.
LAT konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
INFORMACIJA
Pagrindinė Aukščiausiojo Teismo funkcija yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, plėtoti teisę ir tokiu būdu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (viešoji kasacijos funkcija). Ši užduotis yra svarbi ne tik dėl to, kad gali atsirasti prieštaravimų tarp apeliacine tvarka bylas nagrinėjančių skirtingų teismų. Vienoda teismų praktika – tai būtina sąlyga asmenų lygybei prieš įstatymą užtikrinti, pasitikėjimo teise ir teisingumu, teisinio tikrumo ir saugumo garantas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Aukščiausiasis Teismas nutraukė bylą pripažinęs, kad pinigų suma buvo tokia nedidelė, jog nebuvo padaryta žalos, kuri leistų taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Nekreipė dėmesio į tai, kad ne sumos dydis, o pats tokio piktnaudžiavimo, ar, tiksliau, vogimo faktas padaro didžiulę žalą valstybės institucijų prestižui, griauna piliečių pasitikėjimą valstybe – tai yra, nepripažino neturtinės žalos, kuri turėjo būti taip pat vertinama, sprendžiant dėl kaltės.
Visi tie čekiukininkai turėtų būti ne tik nuteisti, bet ir gauti realias laisvės atėmimo bausmes.
Taigi – teismas nusprendė, kaip sakoma, „pagal savo sugedimo laipsnį”.
Apylinkės, apygardos teismai puikiai žinojo, kad priima sprendimus pagal valdančiųjų partijų užsakymą. Štai kokie Lietuvoje teismai ir teisingumas