Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-05 |
Donaldo Trumpo elgesys yra nelogiškas ir nesileidžia analizuojamas, jeigu remiesi normalia prielaida, jog jis atstovauja JAV interesams ir paiso sąjungininkų. Situacija aiškesnė ir JAV prezidento elgesys pasidaro racionalus, jeigu prileidžiame mintį, jog Trumpas paiso tik Kremliaus interesų.
Tam, kad atsakytume, ar Trumpas yra autokrato sukompromituotas aktyvas, remiantis viešai prieinama informacija, reikia panagrinėti sudėtingą jo finansinių ryšių, asmeninių sąsajų, politinio elgesio ir netiesioginių įrodymų kamuolį. Šis tekstas nėra išvada, o greičiau vertinimas, pagrįstas prieinamais duomenimis.
Esminis rodiklis šiuo atveju – Trumpo nuolatinis nenoras kritikuoti autokratą, priešpriešinamas jo dažniems išpuoliams prieš JAV sąjungininkus yra svarbus elgesio rodiklis, kurį reikia vertinti platesniame istoriniame ir finansiniame kontekste.
Nuo 1980-ųjų Trumpo verslo veikla atskleidžia jo ryšius su rossijanų kapitalu. Vieši įrašai rodo, kad 1987 m. jis lankėsi Maskvoje, kelionę organizavo sovietų pareigūnai. Tai sukėlė spekuliacijas apie ankstyvą verbavimą, kurias vėliau sustiprino buvęs KGB agentas Jurijus Švecas, teigęs, kad Trumpas buvo vertinamas kaip potencialus aktyvas dėl savo egocentriškumo ir finansinių pažeidžiamumų. Socialiniuose tinkluose sklinda ir niekaip nepatvirtinama kito, buvusiu KGB agentu save pristatančio personažo pateikta informacija, jog Trumpo slapyvardis buvo „Krasnov“.
1990–2000-aisiais, patirdamas finansinių sunkumų ir bankrotus, jis vis dažniau naudojosi finansavimu, siejamu su rossija ir valstybėmis, kurias prieš tai buvo okupavusi Sovietų Sąjunga. Trumpo sūnūs patys patvirtino šiuos ryšius: Donaldas Jaunesnysis 2008 m. sakė, kad „rusai sudaro neproporcingai didelę mūsų turto dalį“, o Erikas Trumpas 2014 m. tikino, kad „visą reikiamą finansavimą gauname iš Rusijos“. Trumpo organizacijos partnerystės su bendrovėmis, tokiomis kaip „Bayrock Group“ (vadovaujama Tevfiko Arifo ir Felixo Saterio, turinčio ryšių su rossijos mafija) bei nekilnojamojo turto pardavimai oligarchams (pvz., Dmitrijaus Rybolovlevo 2008 m. už 95 mln. dolerių įsigytas Trumpo nekilnojamo turto objektas) rodo didelę finansinę priklausomybę, kuri galėjo sukurti svertą prieš jį.
2017 m. JAV žvalgybos bendruomenės ataskaitoje yra pateikta išvada, kad rossijos autokratas sankcionavo kišimąsi į 2016 m. rinkimus Trumpo naudai – šią išvadą patvirtino ir specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, nors įrodymų apie tiesioginį nusikalstamą sąmokslą nebuvo. „Steele“ dosjė, nors ir nepatvirtinta, teigia, kad rossija turi kompromituojančios medžiagos iš Trumpo 2013 m. kelionės į Maskvą.
Nutekinti Kremliaus dokumentai, kuriuos 2021 m. paskelbė „The Guardian“, rodo, kad Putinas 2016 m. asmeniškai pritarė operacijai siekiant Trumpo pergalės rinkimuose, vertindamas jį kaip „psichiškai nestabilų“ ir lengvai paveikiamą. Be to, pranešimai apie dingusį slaptą rossijos žvalgybos dokumentų segtuvą po Trumpo kadencijos (2023 m., „Reuters“) dar labiau sustiprina įtarimus.
Trumpas niekada tiesiogiai nekritikavo autokrato, net ir spaudžiamas, o 2018 m. Helsinkyje net viešai palaikė jo neigimą dėl rinkimų kišimosi, priešindamasis JAV žvalgybos išvadoms. Po prezidentavimo, pasak Bobo Woodwardo knygos „War“ (2024), Trumpas iki septynių kartų slapta bendravo su Putinu, įskaitant privatų skambutį Mar-a-Lago rezidencijoje 2024 m. Tai koleriuoja su jo dažnais išpuoliais prieš NATO, pavadinant sąjungininkus „skolininkais“, ar atviru kaltinimu Ukrainai dėl rossijos invazijos 2025 m. Ovaliajame kabinete pastoviai išsakoma pozicija – identiška Kremliaus propagandai.
Negana to, viena ryškiausių Trumpo savigyros temų yra „jeigu aš būčiau prezidentu, tai karo su rossija nebūtų“. Tai melas ir iš tiesų yra priešingai.
Geriausiai žinomas incidentas buvo Trumpo-Ukrainos skandalas, kai Trumpas sustabdė beveik 400 mln. dolerių vertės karinę pagalbą, tuo pat metu spaudęs Zelenskį pradėti tyrimą dėl Joe Bideno sūnaus Hunterio Bideno. Dėl to Trumpas 2019 m. gruodį buvo pirmą kartą apkaltintas apkaltos tvarka dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso tyrimo trukdymo.
Rossijos analitikai pažymėjo, kad Trumpo spaudimas Zelenskiui pradėti tyrimą dėl buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio galėjo susilpninti Ukrainos poziciją tarptautinėje arenoje. Jie teigė, kad toks spaudimas galėjo sumažinti Zelenskio galimybes gauti visapusišką JAV paramą kare su rossija kontekste, nes tai galėjo būti suvokiama kaip politizuotas veiksmas, nukreiptas į vidaus politiką JAV.
Be to, kai kurie rossijos politikos ekspertai manė, kad Trumpo ir Zelenskio santykių įtampa galėjo suteikti rossijai daugiau erdvės manevruoti Rytų Ukrainoje. Jie argumentavo, kad jei JAV ir Ukrainos santykiai būtų susilpnėję dėl minėto spaudimo, rossija galėjo pasinaudoti situacija, siekdama sustiprinti savo įtaką regione ir daryti spaudimą Ukrainai dėl konflikto sprendimo sąlygų.
Tačiau šiuo metu kur kas svarbesnis yra kitas atvejis, kuris tuo metu nelabai kam užkliuvo. Zelenskis 2019 m. rugsėjį lankėsi JAV, siekdamas stipresnės Amerikos paramos prieš rossijos agresiją. Per susitikimą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Trumpas, kaip pranešama, parodė mažai susidomėjimo Ukrainos saugumo problemomis. Remiantis keliais pranešimais, įskaitant buvusių JAV pareigūnų liudijimus, Trumpas Zelenskiui pasakė, kad jis turėtų „kalbėtis su Putinu“ tiesiogiai, siekiant išspręsti konfliktą, taip leisdamas suprasti, kad tai ne Amerikos problema.
Negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent Trumpas kaltas dėl to, jog rossija įsiveržė į Ukrainą 2022 m., tačiau vertinant tai, kokia buvo Obamos/Bideno pozicija 2014 m., jie galėjo padaryti išvadą, jog Amerika abiem atvejais bus pasyvi ir leis rossijai įvykdyti savo planą be trikdžių.
Kai kurie skeptikai pabrėžia, kad Trumpo administracija vis dėlto įvedė sankcijas rossijai (pvz., po Skripalio apnuodijimo 2018 m.), išsiuntė diplomatus ir ginklavo Ukrainą – veiksmai, kurie prieštarauja rossijos interesams. Visgi šie sprendimai dažnai būdavo priimti nepaisant Trumpo valios, Kongreso ar jo patarėjų spaudimu. Jis pats jų reikšmę sumenkindavo ir išlaikė asmeniškai draugiškus santykius su rossijos autokratu.
Įvertinus finansinius ryšius (ilgalaikius, nepermatomus ir reikšmingus), žvalgybinę informaciją apie rossijos ketinimus bei nuolatinį Trumpo nenorą kritikuoti nei rossijos pradėto karo, nei pačio autokrato, net kai tai prieštarauja JAV interesams, akivaizdu, kad egzistuoja pagrindas įtarimams. Trumpo pastangos slėpti savo finansus (pvz., atsisakymas atskleisti mokesčių deklaracijas) ar sekti vertėjų užrašus po susitikimų su rossijos vadovu dar labiau stiprina abejones.
Tiesioginių įrodymų, kad Trumpas sąmoningai bendradarbiavo su Kremliumi, nėra, tačiau tikėtinas „naudingo idioto“ scenarijus, kai jo ego ir skolos daro jį nesąmoningai paveikiamą. Su didele tikimybe Trumpas yra rossijos įtakojamas be tiesioginės kontrolės ir nesielgs jos atžvilgiu neigiamai.
Tekstas skelbtas socialiniame tinkle
Tokie straipsniai geruoju nesibaigs. Lietuva šiuo metu eina per „lūžtantį ledą”. Trumpo žmonės nedovanos neadekvačios nuomonės Lietuvai (ne straipsnio autoriui). Paluckas labai teisingai sako : PRIKĄSKIT LIEŽUVIUS.
Gerai sakai, pamatys Gražulis ką čia rašom apie Trumpą, informuos MuskGB-istus ir mūs išsiųs kur nors toli, jei ne blogiau