Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-27 |
Keletą dienų trukusi JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymiro Zelenskio diskusija apie retųjų mineralų klodus Ukrainoje, regis, netikėtai pažadino konspiracinį propagandinį gaivalą Rusijoje.
Šalies-agresorės prezidentas Vladimiras Putinas sureagavo į anonsuotą dviejų šalių sandorį (penktadienį jį turėtų pasirašyti D. Trumpas ir V. Zelenskis Vašingtone) užsimindamas, esą amerikiečiams būtų daug naudingiau iškasenų klausimu bendradarbiauti su rusais. Jos teritorijoje visokių ličio, grafito, kobalto ir kitų iškasenų yra neišmatuojamai daugiau nei Ukrainoje.
V. Putinas apsimeta pamiršęs, kaip jo režimas elgiasi su užsienio investuotojais dar nuo jo pirmtako Boriso Jelcino laikų: amerikiečių „Exxon-Mobile” bei britų BP energetikos kompanijos tada sutiko įeiti į „Sakhalin-1” konsorciumą su Rusijos įmonėmis, suteikė technologijas ir užtikrino naftos bei gamtinių dujų gavybą jūros šelfe prie Sachalino salos, tačiau vėliau buvo priverstos palikti projektą ir perleisti savo akcijas rusiškajai „Rosneft“.
Tačiau konspirologinis aspektas slypi ne čia. Reikalas tas, kad šio amžiaus pradžioje Rusijos kariuomenės Generalinis štabas (tiksliau šios institucijos viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas) dar 2013 m. buvo sugalvojęs logiškai skambančią, tačiau sunkiai tikrovę atitinkančią „išteklių karų” koncepciją, kuria manipuliavo ne tik garsiai besireiškiantys šios šalies „patriotai”, bet ir šalies valdžia, šia grėsme grindusi būtinybę nuo amžiaus pradžios ligi 2020-ųjų į karinę galią investuoti bent 300 mlrd. USD. Apie tai Lietuvos medijoms pasakojo žymus karybos ekspertas, laikraščio „Novaya gazeta” žurnalistas ir „Jamestown Foundation” analitikas Pavelas Felgenhaueris. Jis prisiminė, kad 2014-aisiais „išteklių karų” koncepciją plėtojo tuometinis Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
P. Felgenhauerio požiūriu, Rusijos vadovybė tuo metu vadovavosi vadinamąja Malthuso spąstų (angl. Malthusian trap) teorija. Jos šalininkai tvirtino, esą žmonijos skaičiaus augimas galų gale aplenks maisto produktų gamybą. O nacionalinio turto augimas ne gerins gyventojų gerovę, o tik didins jų skaičių, taip pat konkurenciją dėl ribotų Žemės išteklių. XVIII a. britų ekonomisto Thomo Roberto Malthuso pirmąsyk iškelta teorija kai kuriose šalyse vadovaujamasi ligi šiol.
Kitaip tariant, I ir II šio amžiaus dešimtmetyje Rusijos politinis elitas buvo sutaręs, kad šalies turimus gamtos išteklius būtina saugoti skiriant tokiam tikslui astronomines valstybės lėšas. Provyriausybiniai rusų analitikai tuo metu atvirai šaipėsi iš Europos Sąjungos (ES) „žaliojo kurso” bei tvirtino, kad skalūnų naftos bei dujų revoliucija JAV tėra muilo burbulas, kuris sprogs aplink 2025-uosius. Ir tada pasaulyje gali prasidėti dešimtys regioninių, o gal ir globalių konfliktų, kuriems Rusija privalanti tinkamai pasiruošti.
Žinia, ES „žaliasis kursas” tebevyksta (nors kai kur ir perlenkiant lazdą), skalūnų išteklių bumas JAV pavertė šalį stambia energijos išteklių eksportuotoja. O be Rusijos gamtos išteklių pasaulis gali nesunkiai išsiversti. Nors gamtos išteklių problema yra aštri, tačiau išskyrus politines diskusijas, regis, niekur dėl jų nekyla karų.
Tačiau V. Zelenskio ir D. Trumpo diskusija dėl Ukrainos išteklių tarsi netyčia pataikė ir tarsi patvirtino seną Rusijoje sukurtą konspiracinę teoriją. Ir šis pažadinimas gali priversti V. Putiną veikti proaktyviai. Tiksliau, jis jau ėmė veikti proaktyviai siekdamas D. Trumpo dėmesio, viliodamas JAV lyderį kartu investuoti į Sibiro bei Tolimųjų Rytų platybes. Nebūtinai suprasdamas, kad D. Trumpui reikia ne konkrečių Ukrainos išteklių (jų dar niekas nematė, kaip reikiant netyrė ir neprognozavo, kokią naudą jie gali duoti), o gana tuščio savo turiniu popieriuko, kuriuo galėtų pamojuoti savo rinkėjams ir pasakyti, kad jo pirmtakas tik dovanojo dolerius Ukrainai, o jis privertė V. Zelenskį bent jau dalį tų dolerių grąžinti Amerikai.
Parašykite komentarą