Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-27 |
Esu parašęs knygą apie tai, bet retas, kas ją perskaitė. Ne mano kolega pristatė knygą, prieš tai jos…
Bet aš ne apie tai. Prieš akis daugeliui iškyla Donaldas ir visai ne ančiukas, ir Ukrainos sutartis, kuri visai ne ekonominė.
Kaip rašiau ne kartą – atrodo, kad pasaulis nuslydo nuo sveiko proto kelio. Bet tai tik iliuzija. Jei kas domėjosi istorija, tikriausiai yra girdėję apie Kaligulą. Priminsiu, kad Kaligula siekė neribotos valdžios ir iš pavaldinių reikalavo, kad jį garbintų kaip dievą. Apie Donaldą dar lyg to nebuvo, nors amerikiečių karikatūrose tai mačiau. Tironu galima vadinti ir Napoleoną, sušaudžiusį vaikus ir moteris Ispanijoje, galime prisiminti ir Rusijos „herojų“ Suvorovą ir dar daugelį kitų. Tironų būta daug, net enciklopedijos to kartais nenori matyti: vadina nuopelnus ir „pamiršta“ nusikaltimus. Bet vėl aš ne apie tai.
Pirmas kiek abstraktus klausimas – ar gali visuomenė apsieiti be moralės, t.y. būti amorali. Kitas, gana panašus, tiesa, tik paviršutiniškai, paklausimas yra apie asmenį, kuris gali virsti tironu arba nemoraliu.
Pirmas atsakymas reikalauja kai kurių bazinių žinių arba bent suvokimo, kas yra žmonija ir kaip ji radosi ir vystėsi. Suprantu, kad ne visi domisi visuomenės mokslais ir mokymais, kai kam užtenka seno mokyklos vadovėlio, kai kam nuotrupų, prisirinktų iš „klasikų“ kaip Markso, Lenino ar Če Gevaros.
Mano knygoje „Pažinti pasaulį“ moralė“ yra skyrius apie moralės kilmę, kuriame pagrindžiama mintis, jog visuomenės, kuriose vyravo bendradarbiavimo normos ir įpročiai, buvo gyvybingesnėmis už kitokias, paskutiniosios galėjo ir sugebėdavo išnykti. Aišku, moralė nebuvo vienintelis ar net pagrindinis to veiksnys.
Ne mažiau reikšmingas buvo ekonomikos santykių radimasis per mainus ir prekybą, politika su savo karais ir kitais vienijimo būdais. Tačiau šis santykių mezginys sujungė bandas ar gentis į junginius, kurie vėliau virto valstybėmis. Tačiau reikia dar kartą pabrėžti, jog moralė visuomet būdavo bazinis egzistavimo principas, kuris niekuomet neišnykdavo. Tiesa, jo vaidmuo kartais mažėdavo, „susitraukdavo“ arba tapdavo antraeiliu, tačiau ne vienas teoretikas yra atskleidęs, kad realios moralės vyravimas per visuomenės (šeimos, genties, tautos) bendradarbiavimą užtikrina jos žengimą pirmyn ir kitose srityse, pavyzdžiui, ekonomikoje.
Jei kam žingeidu, siūlau pasidomėti šiuo autoriumi. Maxas Weberis (1864-1920) yra vienas iš šiuolaikinės sociologijos pradininkų, išgarsėjęs mokslo ir religijos pasaulyje savo studija „Protestantiška etika ir kapitalizmo dvasia“.
Todėl galima pabandyti padaryti pirmąją išvadą: amoralios visuomenės nebūna, nors reikia matyti, kad jos „kiekis“ ir vertė kinta, tai sumažėja, tai padidėja. Jei morališkumas krenta ir krenta, tai ta bendruomenė ar valstybė degraduoja ir būna nustelbta kitų, nebūtinai kaimynų.
Žmonių moralumas yra sunkokai vertinamas, nes labiausia mes pasitikime savo emocijomis. Viena iš rimčiausių yra baimė. Jos poveikiai yra skirtingi – nuo mobilizavimo iki degradavimo. Kitaip sakant, vieni žmonės išsigąsta ir pasiduota (čia vienas polius), kiti sukaupia visas savo galias ir kerta priešininkui pagal visas savo išgales.
Aišku, yra ir sudėtingesnių variantų, bet mes ne apie psichologiją. Moralė diegiama individui visą gyvenimą, todėl reikia matyti ne tik rezultatą, bet ir procesą. Antra ypatybė yra ta, jog moralumo lygis priklauso nuo aplinkos: banditų bendruomenėje reikia elgtis kitaip nei su profesoriais.
Reikalavimai žmogui gali ir turi skirtis, priklausomai nuo jo funkcijų ar pareigų. Dvasininkui taikomi kiti reikalavimai nei virėjai ar programuotojui. Versle irgi būtina moralė, kuri dažnai vadinama reputacija. Su asmenimis su menka reputacija rekomenduojama neturėti rimtų reikalų, nebent gyvenimas priverčia. Bet ir čia reikia matyti, kad kokia ji bebūtų, tačiau tai yra tam tikrų nuostatų ar net vertybių sistema. Ji gali būti daugiau ar mažiau priimtina, bet ji yra morali savo rėmuose.
Čia vėl noriu pabrėžti, jog tai ne pirmykštės bendruomenės ar fašistinės diktatūros sistema, nors kartais norisi tuo suabejoti. Tačiau net blogos visuomenės vis eina pirmyn, kartais tobulėjimo keliu. Neperdėkim savo rožinių akinių ant kitų žmonių vaizdo, bus lengviau juos suprasti ir paveikti.
Dabar pabandykim padaryti mintinį eksperimentą, kuris itin dažnai naudojamas moksle. Sakykim, jūs einate pas kunigą, kuris siekia iš jūsų gauti daugiau pinigų, ar patenkate pas gydytoją, kuriam reikia iš jūsų „dovanėlių“, bet jam nesvarbu jūsų sveikata, o jei patenkate pas pardavėją, tai jis siekia bet kuria kaina jus apgauti – įkišti prekę, kurios jums nereikia ar prastą parduoti kaip gerą. Pavyzdžių skaičių galite pratęsti patys, tačiau pamąstykite, ar ilgai norėtumėte ir galėtumėte išgyventi tokioje visuomenėje? Sunkiai? Tai jums atsakymas apie šiuolaikinės politikos moralumą, ji retai būna ilgalaikė, nors kai kam trumpą laiką atrodo patraukliai.
Labai paviršutinis ir perdėtai emocionalus, trumparegiškas tekstas. Nuvylei.
Padaryk geriau
Moralė – kultūros dirigentas