Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-19 |
Donaldas Trumpas įnešė sumaištį. „Pasaulis – išprotėjo“, – girdisi po visokių konferencijų ir aukščiausio lygio susitikimų.
Tai pavaduotojas pasiuntė Europą pasimokyti apie vertybes, tai eilinį kartą Prancūzijos prezidentas nieko nenutarė, tai Lietuva nutarė likti „neutrali“, kai reikalaujama atiduoti mums draugiškos valstybės teritoriją. Šiaip lyg ir buvo priimta draugus ginti, padėti kuo gali. Ukrainai tai buvo taikoma, ir gerai, o štai Danijai – ne. Kodėl? Ar tai galima vadinti išdavyste?
Išduoti tas europines vertybes, apie kurias taip vaizdžiai pašnekėjo Dž. D. Vensas. Kas prisiėmė kaltę už šį veiksmą, gal kas girdėjo?
Taigi, vėl tenka priminti, jog gyvenimas yra ne tik pinigai ar ekonomikos augimas, bet ir kova su priešais. Tiesa, kai kurie mano draugai ar pažįstami netiki, kad Rusija gali pulti, nes per tiek metų tai neįvyko, nors aš prieštarauju tuo, kad Gruzija ar Ukraina patvirtina kita. O kova su galingu priešininku gali pavykti tik tuomet, kai jam priešais stovi ne mažiau didelis ir sugebantis darinys. Kol kas toks junginys egzistuoja tik popieriuje ir gražiose idėjose.
Nenoriu menkinti europinių šalių bandymų sukurti stiprų atsaką „blogio ašiai“, bet jų santykiuose labiau matomas sotaus gyvenimo siekimas nei supratimas, kas yra realūs dabarties pavojai. Tikėtis, kad dauguma europiečių yra sąmoningi ir moralūs, yra neteisinga, nes tam nemažą įtaką padarė emigracija ir politinis populizmas. Demokratija, beje, atspindi daugumos nuomonę.
Šioje sumaištyje reikia rasti savo realią vietą pasaulyje ir numatyti, kur link judėti ar net vystytis. Žmogui tai lyg ir paprasčiau, nors nesiimčiau to vienareikšmiškai teigti. Su šalimis kiek prasčiau ir sudėtingiau. Jos turi savo resursus. Juos sudaro ne plotas, o žmonės su jų kokybe. Pastaroji yra išsimokslinimas, darbštumas, sugebėjimas vienytis, tradicijos ir vertybės. Galima būtų vardinti ir žymiai daugiau, bet tikiuosi, kad aišku, kas tai yra.
Nerodysiu per daug savo mokslingumo, nors vis norisi pasiremti vieno žymaus mąstytojo veikalu „Protestantiškoji etika ir
kapitalizmo dvasia“. Jame autorius įrodinėjo, jog rinkos ekonomika, verslumo dvasia ir kapitalizmas gimė paskatinti reformacijos ir protestantiškojo mąstymo. Man ne tiek svarbi pati religijos forma, kiek nuostata, jog dvasinės vertybės keičia ekonomiką ir politiką labiau nei karai ar katastrofos.
Čia kaip tik reikia atrasti tai, kas kol kas vienijo europiečius. Ką reikia vadinti europietiškumu? Bijau, kad man bus sudėtinga pateikti paprastą atsakymą. Todėl duosiu sudėtingesnį.
Daugelyje populiarių tekstų europietiškumas suvokiamas mechaniškai, kaip antikinės Graikijos, Romos ir krikščioniškos kultūros junginys. Bet tam prieštarauja mintis, kad prarasdama vertybinius orientyrus, Europos Sąjunga ne tik gali tapti ne mažiau nepatraukliu politiniu dariniu nei TSRS, bet ir negebėti vieningai atsakyti į jai keliamus civilizacinius iššūkius ir vis sparčiau plintančias euroskeptiškas idėjas bendrijos viduje. Taigi, tenka grįžti prie esminių Europos Sąjungos idėjų.
Tai sąjunga, kurioje vyrauja vertybinės nuostatos: pagarba asmenybei, rūpestis aplinka, pilietinis aktyvumas, solidarumas, tradicijų saugojimas. Išvardinti dalykai nėra materialūs. Jie vertybiniai arba dvasiniai. Kitais žodžiais, Europą vienija ne tiek ekonomika ar net politikai, kiek tie dvasiniai dalykai, kurie yra bendri daugumai. Moralė yra jų bazė, to nematyti gali tik aklas.
Tai nėra labai paprastas atsakymas, nes žmonių įvairovė yra didelė, kultūrų samplaika tik didėja. Tačiau tai nėra istorinė naujiena. Buvo, yra ir bus taip, kad europinė civilizacija priims, kas jai naudinga ir išstums nepageidaujamus (pavojingus) elementus.
Turime bendrą žymeklį – moralines vertybes, jos ir parodo, kas priimtina, o kas ne.
Klausimas: jei Visaginas paskelbtų nepriklausomybę, ar tai būtų teisėta? Jei iš pradžių įveda kariuomenę, o po to skelbia nepriklausomybę – neteisėta.
Sovietų sąjunga 1940 m. birželio mėn įvedė savo armiją, o liepos mėn. organizavo revoliuciją ir rinkimus. Tai neteisėta. Ar 2013 m. buvo į Ukraina įvesta kokios tai valstybės kariuomenė? Todėl Janukovičius buvo teisėtai išvarytas.
2013 metais
• Lapkričio 22 d.: Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo ir asociacijos susitarimą su ES.
• Lapkričio 23 d. – Kijeve surengti protestai dėl Janukovyčiaus nušalinimo, vadinamasis Maidanas
2014 metais
• Vasario 18 d. – protestai virto smurtiniais, žuvo mažiausiai 120 žmonių
• Vasario 22 d. – Janukovyčius nuverstas, pabėgo iš šalies
• Vasario 26 d. – naujoji Ukrainos valdžia uždraudė vartoti rusų kalbą
• Vasario 27 d. – Kryme prasidėjo protestai
• Kovo 16 d. – 97 procentai Krymo gyventojų referendume balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos. Tas pusiasalis prijungtas prie Rusijos. ES ir JAV įvedė pirmąsias sankcijas Rusijai
• Balandžio 7 d. – Luganske, Donecke ir Charkove prasidėjo protestai prieš naująją Ukrainos valdžią
• Balandžio 15 d. – Kijevas išsiuntė kariuomenę į šalies rytus, prasidėjo karas
• Gegužės 2 d. – žudynės Odesoje, per kurias žuvo apie 50 prorusiškų aktyvistų
• Gegužės 11 d. – Doneckas ir Luganskas paskelbė nepriklausomybę
Jūsų teiginių parinkimas rodo saviapgaulę. 1940 metais Lietuvoje vyko rinkimai ir išrinktoji valdžia pasiprašė į TSRS. Jūs turite tokią pačią situaciją Kryme ir manote, kad tai laisva žmonių valia? Titušku sudeginimas nėra geras daiktas, bet jie buvo tiesiog samdiniai, neramumų samdiniai. Gaila, bet aš manau, kad mirties jie nusipelnė.
Kas būtų, jei Visaginas paskelbtų nepriklausomybę nuo Lietuvos? Tai būtų teisėta?
Daug čia melo netikslumu,visu pirma Krymas nepravede balsavimo.Prieš balsavimą jis buvo okupuotas…ir taip toliau..
2014 m. Krymo referendumas – referendumas, vykęs 2014 m. kovo 16 d. Jis buvo inicijuotas Krymo Aukščiausiosios Tarybos ir Sevastopolio valdžios. Planai vykdyti šį referendumą pradėti 2014 m. Krymo krizės metu.
Referendumo rengėjai iškėlė šiuos teiginius, iš kurių gyventojai galėjo rinktis tik vieną:[1]
Pasirinkimas 1: Ar jūs esate už Krymo susijungimą su Rusijos Federacija?
Pasirinkimas 2: Ar jūs esate už 1992 m. konstitucijos atstatymą ir Krymo statusą Ukrainos sudėtyje?
Kovo 6 d. Krymo Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Šiuo klausimu nutarta rengti referendumą.
Preliminariais duomenimis 96,77 % dalyvavusių gyventojų pasirinko 1-mą pateiktą variantą, tai yra, pareiškė norą jungtis prie Rusijos. Referendume dalyvavo 83,1 % Krymo gyventojų.[6]
Kitą dieną po referendumo Krymo parlamentas paskelbė apie nepriklausomybę nuo Ukrainos
Kosovo ir Krymo nepriklausomybės paskelbimo aplinkybės yra panašios tuo, kad abiem atvejais tai buvo padaryta pažeidžiant galiojančias konstitucijas šalių, kurių pripažintai teritorijai priklausė šie regionai.
2006 m. Serbijos Konstitucijos preambulėje buvo nuoroda į Kosovą ir Metohiją kaip į neatskiriamą Serbijos Respublikos dalį, dėl to šios provincijos atsiskyrimas de jure buvo neįmanomas. Ukrainos Konstitucijoje buvo 73 straipsnis, kuriame buvo nustatyta: „Tik visos Ukrainos referendumas gali nuspręsti dėl Ukrainos teritorijos pakeitimo“.
TAI KAIP, KOSOVĄ PRIPAŽĮSTAT, KRYMO NE !!!
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam Aukščiausiosios Rados pirmininkui, Petro Porošenkos partijos „Europos solidarumas“ partijos nariui Andrej Parubij. Kaip praneša „Ukraina 112“ leidinys, to priežastis buvo 2014 m. Odesoje vykę masiniai neramumai, kurių metu žuvo žmonės. Ukrainos kanalas primena, jog 2014 m. gegužės 2 d. Odesoje per riaušes žuvo 48 žmonės ir daugiau kaip 250 buvo sužeista.
Dauguma tragedijos aukų žuvo Profesinių sąjungų rūmuose, kai jų priešininkai juos padegė. Daugelis tragedijos liudininkų tvirtino, kad ugniagesiai nepakankamai aktyviai gelbėjo viduje esančius žmones. „Tai siaubinga. Tikrai nenorėjome, kad tai nutiktų. Apgailestaujame dėl tų žūčių“, – sakė N.Petropavlovska. „Jaunuoliais buvo manipuliuojama. Aš pati daug kartų raginau ugniagesius gelbėti žmones, ir netgi dabar tikrai nesuprantu, kodėl jie taip ilgai užtruko“, – pridūrė ji..