Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-17 |
„Savivaldybės taryba nusivalė kojas į miestiečių balsavimo rezultatą“, „Matyčiau tam tikrus požymius priesaikos sulaužymo“, – vėl svarstant klausimą dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo panaikinimo pirmadienį vykusio Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu rėžė konservatorius Andrius Petraitis. Pasak jo, dėl galimo Tarybos nario priesaikos sulaužymo jau galima ir mandatų atėmimo procedūra.
Tačiau pirmadienį po diskusijos šis komitetas atmetė Vyriausybės atstovės reikalavimą. Už jo įgyvendinimą balsavo tik A. Petraitis ir jo kolegė Aušra Pacevičiūtė. Prieš balsavo komiteto pirmininkas „valstietis” Raimondas Tamošauskas, nepriklausomas narys Leonas Makūnas bei socialdemokratė Lilija Petraitienė. „Nemuno aušros” atstovas Sergej Mažuga balsuojant susilaikė.
Vyriausybės atstovės Daivos Kerekeš reikalavime nurodyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras dar 2024 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą, kad S. Nėries gatvės pavadinimas Klaipėdoje turi būti pašalintas. Ir jis turėjo būti įgyvendintas per tris mėnesius nuo gavimo dienos. Vyriausybės atstovė reikalavimą savivaldybei pateikė po to, kai sausio posėdyje miesto Taryba atsisakė panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus.
„Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neįgyvendino Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes per įstatyme nustatytą terminą neįvykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2024 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. SVOA-31 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“ ar jo neapskundė teismui“, – rašoma rašte ir nurodoma neatidėliojant įgyvendinti tokį reikalavimą bei priimti sprendimą dėl S. Nėries gatvės pašalinimo.
Analogiška motyvacija išdėstyta ir kitame reikalavime dėl Liudo Giros gatvės. Dėl jos minėtasis centras sprendimą buvo priėmęs dar 2023-iųjų rugsėjį.
R. Tamošauskas diskusijų metu kalbėjo, jog esą yra teisinė kolizija tarp įstatymo ir savivaldybės tarybos nario teisių.
„Ar galima priverti tarybos narį balsuoti prieš?“ – retoriškai klausė jis.
L. Petraitienė abejojo, „ar tai yra įstatymas, kurį privalu vykdyti“.
„Įstatymas reikalauja neviešinti, nepropaguoti totalitarinių simbolių, – kalbėjo L. Makūnas. – Kas nustatė, kad S. Neries gatvė yra totalitarinio režimo simbolis? Tam aš nepritariu. Tarybos narys yra laisvas priimdamas sprendimą“.
Į tai A. Petraitis atšovė: „Tarybos nariai gali laisvai balsuoti nepažeisdami įstatymo ir priesaikos“.
Pradėjus svarstyti kitą darbotvarkės klausimą dėl L. Giros gatvės pervadinimo Ernsto Vicherto gatve, L. Makūnas pasiūlė: „Nėra čia ko mums kapotis. Pas mus teisingumą vykdo teismas. Jeigu yra teismas, tegul ir sprendžia“. Jis tvirtino, jog „įstatymo leidėjas nesukūrė mechanizmo, kaip įveikti tarybą“.
Tačiau už Liudo Giros gatvės pavadinimo pakeitimą balsavo penki komiteto nariai ir tik vienas S. Mažuga balsuojant vėl susilaikė.
Reaguodamas į Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje reikalavimus uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus į vasario 19 d. vyksiančio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukė šiuos klausimus. Jei Taryba neįgyvendintų Vyriausybės atstovės reikalavimo, ji turi kreiptis į teismą.
INFORMACIJA
Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija buvo pasiūliusi Liudo Giros gatvei sugrąžinti Ernsto Vicherto gatvės pavadinimą, naudotą 1938-1948 m.
Savivaldybė buvo surengusi apklausą dėl to, kaip reikėtų pervadinti Salomėjos Nėries gatvę. Joje iš viso dalyvavo 709 gyventojai. Apklausa buvo paskelbta po to, kai šį klausimą svarstė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė. Jos komisijos narys, istorikas Vygantas Vareikis teigė, jog geriausias sprendimas būtų šiai gatvei sugrąžinti istorinį – Stoties – pavadinimą, bet tokia jau yra Giruliuose, joje stovi 13 namų. Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška savo ruožtu teigė, jog dar vienas galimas variantas yra „pratęsti“ K. Donelaičio gatvę. Pastarasis siūlymas buvo pateiktas ir Tarybai, nes gyventojų apklausos metu už tai, kad būtų gražintas Stoties pavadinimas, pasisakė 124 klaipėdiečiai, o gatvei suteikti K. Donelaičio pavadinimą siūlė 284 žmonės. Kitus pasiūlymus teikė 301 žmogus. Iš jų 227 siūlė palikti S. Nėries pavadinimą, 23 – suteikti Adolfo Ramanausko-Vanago pavadinimą, 17 siūlė Neries pavadinimą. 34 žmonės pateikė kitokius variantus: Memelio, Memelio stoties, J. Polovinsko-Budrio, L. Donskio, S. Dacho, V. Adamkaus, M. Jankaus ir kt.
Visiškas dugnas, kažkokio klerko sapaliones laikyti įstatymu, įstatyme, kad ir kvailame, bet Klaipėdos gatvės neįrašytos. Balsavimas parodė, kad ne visi miesto tarybos nariai sugeba vertinti esminius dalykus, neskiria politinių sapaliojimų nuo rimtų, tautai brangių vertybių. Gerbiu Tarybos narius, kurie aiškiai ir drąsisi pasisakė prieš kvailą populizmą ir apgynė tautos vertybes. Džiugu, kad miesto Taryboje yra nemažas skaičius inteligentų.
Audrius Petraitis kaip didysis konservatorius pradžiai turėtų pasimokyti lietuvių kalbos ir teisingos sakinio sandaros. Net jei ji jam – ne gimtoji. O ką jis matytų ar nematytų – ne argumentas, o mėgėjiškas sapnininko aiškinimas.
taryba teisingai elgiasi, belaukiant ruzzkio negalima pasmerkti kolaborantų…
Grubliauskas, manau, seniai lenteles būtų nukabinęs, o senas milicininkas su žemaitaitininkais nedrįsta
Čia pavyzdį reiktų iš Trampo ar Putino. Jie pasielgtų griežtai. Jis įlankų, kalnų pavadinimus pakeitė.
Galėjo ir žmogaus kūno dalių pavadinimus pakeisti.
Tokius konservatoriausn bauginimus reikėtų apkakoti ir aparti… Nejaugi visi berazumiai, kas ir kur mato totalitarizmą, tai tiesig analfabetų „krakuvekas”.
Senoji, kultūrongoji raudonų plytų Klaipėda niekaip negali nusipurtyti okupacijos liekanų.
Čia kurios okupacijos? Užmiršote, kam priklausė Klaipėda nuo 1939 m.? Ir kas jos atsisakė?
Gerbiu Tarybos narius, kurie suvokia S.Nėries talentą ir supranta istorines aplinkybes , kuriomis Salomėja Nėris buvo nuvežta į Maskvą.
Nemaišykite skirtingų dalykų. Viena gera poetė- ji ir liks, kita jos vardu pavadintos gatvės.
Dėkit mandatus, miestą į sovietmetį varantys bekultūrininkai!
Prieš balsavo komiteto pirmininkas „valstietis” Raimondas Tamošauskas, nepriklausomas narys Leonas Makūnas bei socialdemokratė Lilija Petraitienė. „
Raudonoji Lilija nenustebino, bet Makūnas…
O aš bjauriuosi. Visi kas balsavo užtai, kad nekeisti pavadinimo- matyt laukia praeities.
Nemuno aušros atstovas S.Mažuga . Abiejuose balsavimuose SUSILAIKĖ . Be nuomonės ? Ir kam Nemuno aušriečiai tokių reikia į miesto tarybą ?
Gal baikit tokiais vėjais Taryboje užsiiminėti.Patys žinot kad apklausa dėl S.Nėries buvo organizuotai „tobulai „nebuvo klausimo ar palikti esantį gatvės pavadinimą ,o balsavimą galėjo atlikti tik tie kas geba dirbti kompu arba kas galėjo atvykti į savivaldybę.Todėl ir rezultatas toks.Nemojuokit tais 700 balsavusių.Ir kas tasGenocido centras,kad nuspręstų už šalies ar miesto žmones.Jei po jų gyvenimus pasiknistume gal irgi nuidėmių rastume.Ačiū grb Tarybos nariams,kurie balsavo prieš pakeitimą,tikiuosi neišduos savo pozicijų ir trečiadienį!
Apskritai taip vadinamam „eiliniam klaipėdiečiui” iš esmės – giliai dzn dėl pavadinimo skambesio. Esminis pasipriešinimo klausimas – adreso bei dokumentų keitimas. Kam keisti, jei galima ir nekeitus ramiai gyventi.
Tai, kad nieko žmogui nereikės keisti, valdžia savo popieriuose pakeis ir tiek. Čia gal tik V. Jurgelevičienė pasakojo.
Šaunuolis L. Makūnas ! Pagarba jam.
Komisija nusprendė, kad kolaboravo, jei nepatiko komisijos sprendimas, reikėjo skūsti, bet niekas neskundė, dabar teismas nesiaiškins kolaboravo ar ne, jie aiškinsis, ar gavo nutarimą, kodėl nevykdė.