Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-09 |
Savaitės pradžioje UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija išreiškė nepritarimą tilto į Neringą statybų idėjai, tačiau Neringos meras Darius Jasaitis organizacijos pozicijos nepalaiko. Anot jo, trūksta realių argumentų, įrodančių, kad tiltas keltų grėsmę Kuršių nerijos kraštovaizdžiui.
„Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai linkime dialogo su Neringos gyventojais. Tausojantis ir subalansuotas Kuršių nerijos vystymas – visų mūsų siekis. Iš ekspertų norėtume konstruktyvaus dialogo ir argumentuoto pagrindimo, kaip tiltas pakenktų Kuršių nerijai“, – atsakyme Eltai cituojamas meras.
„Be to, mes neturime tokios informacijos, kad Kuršių neriją įtraukiant į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, viena iš sąlygų būtų buvusi draudimas statyti tiltą“, – priduria Neringos savivaldybės vadovas.
Argumentuodamas savo poziciją jis pažymi, jog jungtis, nesvarbu, ar tai būtų tiltas, ar tunelis, yra būtina, siekiant išspręsti greitosios medicinos pagalbos prieinamumo bei susisiekimo problemas.
„Jungtis leistų efektyviau spręsti avaringumo, greitosios pagalbos suteikimo bei susisiekimo problemas, ženkliai palengvintų vietos gyventojų kasdienybę. Tinkami tilto architektūriniai sprendimai šiai teritorijai galėtų suteikti dar didesnį išskirtinumą. Alternatyva tiltui – tunelis, apie kurio statybą taip pat buvo diskutuota, – akcentuoja D. Jasaitis. – Labai gaila, kad kuomet pasisakoma apie Kuršių neriją kaip Pasaulio paveldo vietovę, dažnai pamirštami Neringos gyventojai – būtent vietos bendruomenė yra pagrindinė tiek materialaus, tiek nematerialaus paveldo saugotoja“.
Be to, meras akcentuoja, jog Pasaulio paveldo centro ekspertai vieningai priimtam sprendimui taip pat neprieštarautų.
„Kuršių nerija atrodo kaip „natūralus“ kraštovaizdis, tačiau iš tikrųjų beveik visas nerijos kraštovaizdis yra didžiulių žmogaus pastangų rezultatas. Kaip yra pastebėję Pasaulio paveldo centrui atstovaujantys ekspertai, dažnai tai yra pamirštama, dėmesį skiriant tik gamtinių savybių išsaugojimui“, – rašoma mero atsakyme.
„Ekspertai taip pat yra pastebėję, kad mes patys turime susitarti, kaip vystome Kuršių neriją ir jei visos mūsų pusės sutartų, kad jungtis reikalinga – tam nebūtų prieštaraujama“, – priduria D. Jasaitis.
Tuo metu pirmadienį išplatintame UNESCO komisijos pranešime kritikuojama ne tik tilto idėja, bet ir neva rengiamas prašymas kreiptis į organizaciją dėl 40 mln. eurų paramos krantinių rekonstrukcijai.
„Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Neringos mero Dariaus Jasaičio pasisakymų spaudoje, susijusių su tilto per Kuršių neriją statybos idėjomis bei planuojamu kreipimusi į UNESCO, siekiant 40 mln. paramos Neringos krantinėms“, – rašoma pranešime.
„Šie pareiškimai demonstruoja neatsakingą ir kompetencijos stokojantį požiūrį į tarptautinius valstybės įsipareigojimus, o taip pat ir į pačią Kuršių nerijos vertybę“, – priduria organizacija.
Vis dėlto savivaldybė pažymi, jog dėl paramos krantinių rekonstrukcijai ketinama pakartotinai kreiptis į Vyriausybę. Prašyti paramos UNESCO neplanuojama.
ELTA primena, kad Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis apie galimybę pastatyti tiltą į Kuršių Neriją buvo užsiminęs jau ne kartą. Anot politiko, tai išspręstų net kelias problemas. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos ilgainiui atsipirktų, nebebūtų trukdoma žuvų migracijai Kuršių mariose ir sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo meras. Taip pat, D. Jasaičio teigimu, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.
Vis dėlto, šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai laikosi nuomonės, jog taip dar labiau padidėtų srautai į Kuršių neriją, o tai esą gali neigiamai paveikti jos kraštovaizdį ir sustiprinti ekologines problemas.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Neringos mero Dariaus Jasaičio teiginys, kad tiltas per Kuršių marias padėtų sumažinti trikdžius žuvų migracijai ir taršą Smiltynės perkėloje, kelia pagrįstų klausimų. Pirmiausia, nėra aišku, kokiais moksliniais tyrimais ar studijomis jis remiasi darydamas tokią išvadą. Žuvų migracijos ir ekosistemų pokyčių analizė yra sudėtingas procesas, reikalaujantis detalių ekologinių tyrimų, o tilto poveikis vandens ekosistemai gali būti priešingas nei teigiama – gali pasikeisti srovės, sedimentacija ir žuvų migracijos keliai. Taigi teigiant reikia nurodyti šaltinį, kuriuo remtasi. Tokių nuorodų pasigendu visuose argumentuose.
Be to, svarbu paminėti ekonominį aspektą – keltų kapitonų ir įgulos apmokymas bei keltų eksploatacinės išlaidos ilgalaikėje perspektyvoje būtų daug kartų pigesnės nei tilto statyba ir jo priežiūra per dešimtmetį. Tilto statybos sąnaudos būtų šimtai milijonų eurų, o jo eksploatacija pareikalautų nuolatinių priežiūros kaštų, kai tuo tarpu keltų sistemos tobulinimas ir jų perėjimas prie mažiau taršių technologijų būtų ekonomiškai ir ekologiškai tvaresnė alternatyva.
Dar vienas Neringos mero argumentas dėl tilto per Kuršių marias kelia nemažai diskusijų, ypač turint omenyje, kad Neringa jau seniai siekia sumažinti automobilių srautus ir skatinti tvarų judumą, įskaitant visuomeninio transporto plėtrą. Tilto atsiradimas prieštarautų šiai strategijai – palengvintas susisiekimas nuosavais automobiliais neišvengiamai padidintų jų srautą, o tai galėtų pabloginti esamas eismo ir ekologines problemas Neringoje, kuri yra saugoma teritorija.
Teiginys, kad tiltas leistų efektyviau spręsti avaringumo, greitosios medicinos pagalbos suteikimo bei susisiekimo problemas, taip pat kelia klausimų. Ar yra atlikta analizė, rodanti, kad dabartinė keltų sistema yra pagrindinis šių problemų šaltinis? Greitosios medicinos pagalbos efektyvumą galima gerinti ir be tilto statybos – pavyzdžiui, plečiant medicininių paslaugų teikimą Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre, ypač vasaros sezono metu, kai gyventojų ir turistų skaičius padidėja.
Neringos mero argumentacijoje matomas tendencingas problemų hiperbolizavimas – vietoje konstruktyvių pasiūlymų pateikiami gąsdinimo scenarijai, tokie kaip vėjo jėgainių parkai ar negalėjimas persikelti naktį. Tačiau realybė rodo, kad šie klausimai turi aiškius ir praktiškus sprendimus. Pavyzdžiui, naktinių keltų klausimas: jau anksčiau buvo įgyvendintas sprendimas, kai keltas kursavo ir naktį, kadangi įgula vis tiek budi. Su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis įmanoma optimizuoti keltų judėjimą pagal faktinį poreikį – realiuoju laiku stebint transporto srautus, galima užtikrinti, kad kelto paslauga būtų prieinama efektyviai ir taupiai. Tai nereikalautų nei didžiulių investicijų, nei ekosistemos pertvarkymo.
Tad klausimas išlieka: kodėl pasirenkama strategija gąsdinti vietoje racionalaus problemų sprendimo? Ar tikrai tilto idėja yra skirta spręsti realias problemas, ar tai labiau politinis-infrastruktūrinis projektas, kuriam bandoma sukurti pateisinimą?
Tiltas – nėra problema. Ir kalbėti apie tai galima. Problema – Jasaitis ir grupė draugų. Yra kategoriškas jų noras gyventi Neringoje kaip įprastiniame didmiesčio pakraštyje.
O kodel ne tuneli? Daugiau fantazijos
Absurdiškas siūlymas dėl tilto, niekam nereikalingaa reikalas
Tiltai paprastai jungia 2 taškus. Ką su kuo norima sujungti? Šiuo atveju, pirmasis jungties taškas yra Lietuva (3 000 000 gyventojų) ir antrasis taškas – Neringa (3500 gyventojų, t.y. – 3 bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos). Nelygiaverčiai, skirtingo svorio ir traukos taškai. Tokie taškai nejungiami tarpusavyje nei automagistralėmis, nei kuršmariniais tiltais. Tiltas funkcionuoja, kai taškas A daugmaž savo dydžiu ir trauka yra lygus raškui B. Visi pripažįsta, kad problema su transportu, keliaujant į Neringą, kyla tik vasarą ir tik apie 2 mėnesius. Kaip galima pagrįsti naujo tilto poreikį? Niekaip. Transporto tranzito į Nidą ar į Rusiją nėra ir nebus, automobilių eismas visoje K. Nerijoje labai motyvuotai yra ribojamas. Atvažiavus į K. Neringą – parkavimo vietų joje nebuvo, nėra ir nebus. Kam tas tiltas? Neringos gyventojų problemas padėtų spręsti papildomi greitaeigiai oro ir vandens transporto ryšiai su žemynu (Klaipėda, Dreverna, Kintai, Šilutė), padvigubintas vasaros sezono metu keltų maršrutų kiekis ir pačių būtiniausių medicininių paslaugų suteikimo galimybė pačioje Neringoje bei visuomeninio sausumos ir vandens transporto infrastruktūros plėtra. O kaip su tiltu? Pabandykim pradžiai nusitiesti naują autogreitkelį į kokius nors Triušelius ar Vaineikius. Jei jis pasiteisins, imamės tilto į K. Neriją.