Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-05 |
Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį atmetė uostamiestyje gyvenamąją vietą deklaravusio parlamentaro, partijos „Nemuno aušra“ atstovo Tomo Domarko prašymą dėl asmeninio bankroto.
Seimo nario prašymą nagrinėjusi teisėja Aušra Diržienė nurodė, kad T. Domarko prašymas atmestas, nes politiko veiksmai atskleidžia tyčinį vengimą mokėti skolas, pateikti duomenys neatskleidžia tikrosios žmogaus finansinėms padėties.
Bylos duomenimis, T. Domarkas, būdamas įmonės vadovu ir akcininku, kartu su sutuoktine 2006-2012 metais sudarinėjo sutartis, kurių pagrindu jiems buvo suteikti didelės vertės kreditai tiek įmonės veiklai, tiek jų pačių asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, įmonė įsigijo didelės vertės du žemės sklypus, su lizingo bendrove sudarė daugybę finansinės nuomos sutarčių, prievolių įvykdymo užtikrinimui T. Domarkas ir jo sutuoktinė laidavo už įmonės ir vienas kito prievoles kreditoriams, taip pat buvo įkeičiamas tiek jiems, tiek įmonei priklausantis turtas. Įvykus pasaulinei ekonomikos krizei, įmonė bankrutavo 2012 metais. Nuo tada pradėti skolų priverstiniai išieškojimai kreditoriams yra vykdomi iki šiol. Bendra T. Domarko turimų finansinių įsipareigojimų suma kreipimosi į teismą dieną ir jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 855 166,79 Eur.
Anot teismo pranešimo, byloje nėra duomenų apie tai, jog T. Domarkas per paskutinius trejus metus būtų sumokėjęs bent dalį skolų, išskyrus išskaičiuojamą išlaikymo dalį jo dukrai pagal su sutuoktine bei dukra sudarytas taikos sutartis.
„Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, dirbdamas trijose veiklą vykdančiose įmonėse direktoriumi ir gaudamas visose įmonėse iš viso darbo užmokestį, nesiekiantį vienos MMA (minimalios mėnesinės algos), atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, patirtį versle, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“, – rašoma teismo pranešime.
Teismo vertinimu, T. Domarkas aktyviais veiksmais siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, išskyrus sutuoktinę ir dukrą. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas taikos sutartis su sutuoktine ir dukra sudarinėjo neturėdamas realaus ketinimo jas vykdyti, su tikslu pateikti jas priverstiniam vykdymui.
Teismas pažymėjo, jog T. Domarkas 2022–2024 metais administracine tvarka baustas 20 kartų.
Visas jam paskirtas baudas politikas yra sumokėjęs – apie 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos į rankas buvo apie 350 Eur, teismui kilo pagrįstų abejonių, kokiomis lėšomis pareiškėjas sumokėjo jam skirtas administracines nuobaudas.
„Be to, teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo viešų pasisakymų (Lietuvos televizijos kanalų žinių reportažų) matyti, jog pareiškėjas vyko į poilsines keliones ir netrukus planuoja į jas vykti (Tailandą, Singapūrą). Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėją išrinkus Seimo nariu, jo lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo nuo 698,98 Eur iki 1 840 Eur per mėnesį, tačiau pareiškėjas šių išlaidų dydžių nepagrindė. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui iki tampant Seimo nariu jo pajamos buvo apie 350 Eur, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui, tačiau tapus Seimo nariu, tokios išlaidos išaugo net iki 1 840 Eur. Pareiškėjui tapus Seimo nariu ir ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais“, – rašoma pranešime.
Tokia nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje T. Domarkas, dar tik kandidatuodamas į Seimą, nurodė, kad viso labo turi 3 tūkst. eurų santaupų, o jokio kito jam priklausančio turto deklaravo neturintis.
„Delfi“ anksčiau skelbė, kad iki patekimo į Seimą trijų įmonių direktoriumi dirbęs T. Domarkas deklaravo per 2023 metus uždirbęs 10,5 tūkst. eurų ir sumokėjęs 650 eurų pajamų mokesčio valstybei. Vis dėlto, kaip pranešė portalas, bankroto siekiantis parlamentaras galimai netiesiogiai valdo verslą, generuojantį šešiaženklės sumų pajamas.
Dar tik kandidatuodamas į Seimą T. Domarkas buvo aktyviai aptarinėjamas dėl 3 praeityje turėtų teistumų, susijusių su mokesčių slėpimu, apgaulinga buhalterija ir smurtu prieš kitą asmenį.
T. Domarkas „Nemuno aušros“ kandidatų į Seimą sąraše buvo 61. Nors rinkėjai jį pakėlė į 35-ąją vietą, mandato tai jam neatnešė. Į Seimą jis pateko laimėdamas vienmandatėje Plungės-Rietavo apylinkėje, kur gavo 6758 balsus ir įveikė konservatorių Jurgį Razmą (6464 balsai).
