Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-22 |
Klaipėdos apygardos teismas antradienį, praėjus beveik pusmečiui po to, kai apeliacinė instancija jam sugrąžino Klaipėdos baseino broko bylą, pradėjo pastarosios nagrinėjimą iš esmės.
Savo pozicijas byloje išdėsčiusios šalys bene daugiausiai laiko skyrė versijoms, kodėl surūdijo iki šiol neveikianti nardymo šachta ir baseino dugną keliantys lynai.
Penkerių metų bylinėjimosi neužteko
Ši byla prasidėjo dar 2019-aisiais – nepraėjus nė metams nuo 16,57 mln. eurų atsiėjusio baseino atidarymo. Savivaldybė prašė priteisti iš generalinės rangovės UAB „Axis Industries“ 1 142 103 Eur defektų šalinimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė buvo pateikusi priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš savivaldybės 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl esą neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo banko suteikta garantija.
Pernai vasario pabaigoje bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis iš dalies patenkino Savivaldybės administracijos ieškinį. Buvo konstatuota, jog miesto valdžia įrodė trūkumus už 741 207,99 Eur, tačiau dėl netinkamos darbų techninės priežiūros priteisinta suma buvo sumažinta iki 555 906 Eur ir į ją dar įskaityta savivaldybei banko pervesta 100 000 Eur garantija. Rangovės priešieškinys buvo atmestas.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir šia teise pasinaudojo tiek savivaldybė, tiek rangovas. Skundus pateikė ir trečiaisiais asmenimis buvusios UAB „Montuotojas“, UAB „Daistatus“. Pernai liepą Apeliacinis teismas panaikino tą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Savivaldybės administracijai iš UAB „Axis Industries“ buvo priteista 455 906 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir 31 385,81 Eur bylinėjimosi išlaidų – ji perduota apygardos teismui nagrinėti iš naujo. „Axis Industries“ priešieškinį atmetė ir apeliacinė instancija. Taip pat ji konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai savivaldybei nepriteisė 400 895,01 Eur trūkumų pašalinimo išlaidų.
Anot apeliacinės instancijos, apygardos teismas tinkamai neišnagrinėjo, kam ir kokia atsakomybė tenka dėl pastato valdymo sistemos, grindų nuolydžio, evakuacijos kelių grindų dangos, nardymo šachtos, pastato stogo, žaibosaugos sistemos defektų. Nepagrįstai buvo apskaičiuota ir priteistina suma už defektus, susijusius su korodavimu ir pelėsiu. Taip pat konstatuota, kad pirma instancija nepagrįstai iš „Axis Industries“ gauta 100 000 Eur banko garantijos suma sumažino savivaldybei priteistiną atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų sumą.
Nagrinės naujas išvadas
Į Klaipėdą sugrąžintoje byloje yra pripažinta, jog procese privalo dalyvauti ir projektuotojų – bendrovės „Cloud architektai“ – vadovas Antanas Dagelis, tačiau jis prie posėdžio neprisijungė. Bylos šalys sutiko, kad šiame posėdyje byla gali būti nagrinėjama ir be jo, bet savivaldybės advokatas Gintaras Aleknavičius prašė, jog teismas užtikrintų architekto dalyvavimą kituose posėdžiuose.
Bylą nagrinėjanti teisėja Irma Čuchraj informavo, jog Klaipėdos baseinas prieš savaitę pateikė naują rašytinį įrodymą – eksperto Grigorijaus Skurygino nuomonę.
G. Aleksandravičius teigė, jog pastarojo dokumento jau nereikėtų prijungti prie bylos, nes ir taip 2/3 jos medžiagos esą perteklinė, jos neanalizavo teismai. Pasak advokato, kadangi šis specialistas nesirėmė nė vienu bylos metu atliktos ekspertizės aktu, jo nuomonė esanti nereikšminga. Tokios pat pozicijos laikėsi ir „Axis Idustries“ advokatė Lina Šimė, papildomai nurodžiusi, kad įrodymas esą teikiamas nesavalaikiškai.
Visgi teismas nusprendė šiuos dokumentus pridėti prie bylos.
„Byla pakartotinai nagrinėjama, svarbu nustatyti visas aplinkybes“, – teigė teisėja.
Taika negalima?
Pradėjus nagrinėti bylą iš esmės teisėja priminė, jog bylos šalys raštu buvo bandomos įtikinti taikiai susitarti, tad teiravosi, gal visgi įmanoma sudaryti taikos sutartį.
G. Aleknavičius teigė, jog pirmą kartą nagrinėjant bylą mediacija truko beveik metus ir jos metu rangovas esą elgėsi nekonstruktyviai.
„Informavau klientą apie tokią galimybę, bet jis nesutinka, mano, kad tai būtų tik vilkinimas“, – savivaldybės poziciją perdavė advokatas.
L. Šimė savo ruožtu teigė, jog savivaldybei pasiūlymas dėl galimos taikos buvo išsiųstas elektroniniu paštu dar rugpjūtį, tačiau nesulaukta net neigiamo atsakymo. Anot advokatės, jos klientas jokios dalies ieškinio neapmokėjo, nes su juo nesutinka.
Baseino nardymo šachtą montavusios bendrovės „Montuotojas“ advokatas Modestas Petrauskas teigė negalintis sutikti su teiginiu, kad pirmoji mediacija buvo nekonstruktyvi, tik esą neaišku, kodėl ji nutrūko, tad jo klientas esą pasirengęs dalyvauti derybose dėl taikos, jei jos vyktų.
Visos pretenzijos – tik genrangovui
Nesusitarus dėl taikos G. Aleknavičius dėstė, kad savivaldybė dabar siekia iš „Axis Industries“ prisiteisti 741 207,99 Eur, teisinės pagalbos išlaidas ir mažesnes – 5 proc. – procesines palūkanas.
Anot jo, byloje jau nustatytas faktas, jog egzistuoja pastato valdymo sistemos trūkumas, nulemtas rangovo darbo. Techninis prižiūrėtojas viską čia esą atliko tinkamai, konstatavo trūkumus.
Pasak advokato, skiriasi nardymo šachtos techninio ir darbo projektų sprendiniai. Pirmajame buvo numatyta, kad šachtą sudarys žiedai, o darbiniame – lakštai, kas šešis-aštuonis kartus padidino siūlių skaičių.
„Tai tiesiogiai susiję su šachtos korozija. Siūlės suvirintos nekokybiškai“, – tikino G. Aleknavičius.
Anot jo, iki šiol neveikiančiai šachtai metalo rūšis buvo parinkta teisinga, bet „žemutinėse ribose“. Patys metalo lakštai esą buvo apdirbti mechaniškai, šlifuoti, o toks darbų atlikimo būdas lėmė, kad buvo panaikintas apsauginis sluoksnis, apsaugantis nuo korozijos. G. Aleknavičius tikino, kad su techniniu šachtos projektu buvo viskas gerai ir dėl to negalima mažinti rangovo atsakomybės. Išryškėję trūkumai esą buvo plika akimi nematomi, techninis prižiūrėtojas negalėjo jų nustatyti anksčiau.
Jis taip pat dėstė, jog būtina keisti visą koridorių danga, kuri neatitinka priešgaisrinių ir slidumo reikalavimų, o dėl blogo nuolydžio esą reikia keisti ir visas grindų plyteles.
L. Šimei pasiteiravus, kodėl savivaldybė nereiškia reikalavimų kitoms šalims, G. Aleknavičius tikino, jog neįžvelgiama jų atsakomybės.
Savivaldybė taupė?
Pačios L. Šimės įsitikinimu, teismas dabar turi nagrinėti tik neakivaizdžius defektus ir nustatyti, kiek dėl kiekvieno jų yra atsakinga konkreti šalis. Ji dėstė, kad savivaldybė netikslina reikalavimo ir nereiškia pretenzijų kitoms šalins, nes taip būtų praleista senatis.
Anot advokatės, nėra nė vieno defekto, dėl kurio ekspertai būtų nurodę tik rangovo atsakomybę.
Ji taip pat dėstė, kad savivaldybė esą visiškai nepagrįstai iš garantinių lėšų atliko baseino dugno linų pakeitimo darbus, nes Nyderlandų bendrovės „Variopool B.V.“ narai konstatavo, jog visos šių lynų korozijos priežastys susijusios su eksploatacija – baseino nevalymu, dėl kurio kaupėsi purvas, naudotomis netinkamomis cheminės priemonėmis.
„Nebuvo nė vieno akmens į rangovo daržą, viskas tik eksploatacinės priežastys. Tai tikrai nebuvo statybinės šiukšlės, jos buvo išvalytos. Be to, šis defektas niekada nebuvo traukiamas į defektų sąrašą, nes tikriausiai patys suprato, kad tai ne – „Axis“ atsakomybė“, – teigė L. Šimė.
Anot jos, techniniame projekte buvo nurodytas netinkamas metalas šachtai, nes savivaldybė taupydama rinkosi patį pigiausia metalą, „ribiškai tinkamus sprendinius“.
Baseino statybų ir priėmimo metu Savivaldybės administracijai vadovavo liberalas Saulius Budinas, meru buvo jo partijos kolega Vytautas Grubliauskas.
Baseinas jau pavargo
Klaipėdos baseino advokatas Gediminas Juknevičius savo ruožtu teigė, jog lynų klausimas yra naujas šioje byloje bei tvirtino priešingai – esą defektų akte buvo konstatuota, kad paliktos šiukšlės dugne ir rangovas su tuo sutiko bei žadėjo, kad atliks darbus, kai bus išleistas vanduo. Anot G. Juknevičiaus, šios šiukšlės ten atsidūrė tada, kai baseinas jau buvo pripildytas vandens ir buvo pjaunami per aukšti bokšteliai. Šias šiukšles savo jėgomis vėliau esą ištraukė pats Klaipėdos baseinas.
Jis taip pat demonstravo techninį projektą, kuriame nurodyta, kad pH sureguliavimui turi būti naudojama sieros rūgštis, kurios pakuotės ir buvo užfiksuotos narų nuotraukoje.
„Kur čia tada netinkama eksploatacija?“ – retoriškai klausė teisininkas.
Advokatas tikino, kad nė viename iš jo kliento, baseino koncesininko, eksploatuojamų baseinų nėra fiksuota tokios korozijos.
„Ji fiksuota iškart po baseino perdavimo. Ką reikia padaryti, kad tik ėmus eksploatuoti surūdytų, dar iki atidarymo dienos?“ – klausė G. Juknevičius, anot kurio, Klaipėdos baseinas jau yra pavargęs nuo šios bylos, nori, kad trūkumai pagaliau būtų pašalinti ir būtų galima tinkamai pradėti eksploatuoti objektą.
Netinkamas klimatas?
Tuo metu „Montuotojo“ advokatas M. Petrauskas teigė, jog jo klientas nesutinka su ieškinio dalimi dėl nardymo šachtos defektų. Anot jo, savivaldybė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes nori pasigerinti šachtos parametrus, nori jos geresnės nei kad buvo numatyta techniniame projekte.
Advokatas teigė, jog priimant objektą nebuvo galima nepastebėti, kad šachta sumontuota ne iš žiedų, o iš lakštų.
„Kiek žinau, montavo ją jau pastatytame pastate ir techniškai nebebuvo galima įkelti tokių žiedų, tad sutiko su tuo, prisiėmė riziką“, – teigė M. Petrauskas.
Anot jo, niekur nėra nurodyta, kad būtent suvirinimas nulėmė šachtos koroziją. O kada padaryti pažeidimai esą neaišku – galbūt tai padarė narai, valę šachtą. Esą tokie pažeidimai turėjo būti matomi priėmimo metu, bet tai aktuose nebuvo pažymėta.
Advokatas taip pat demonstravo nuotraukas, kuriose esą matyti narų naudoti surūdiję svarmenys, dėl kurių esą irgi galėjo padaugėti geležies šachtos vandenyje. M. Petrauskas taip pat teigė, kad šachtoje koroduoja viskas, taip pat ir viršutinis žiedas, neapsemiamas vandens.
„Gal netinkamas klimatas patalpoje, gal chloro nuosėdų nenuvalo“, – svarstė teisininkas.
Anot M. Petraukso, jo klientas naudojo techniniame projekte numatytą metalą ir priešingų duomenų byloje nėra.
„Analizė patvirtina, kad siūlės daug geresnės kokybės nei suvirinti lakštai. Suvirinimo siūlės negali būti korodavimo priežastimi“, – teigė advokatas.
Valdymo sistema nebepopuliari
Tuo metu dar vieno subrangovo ir bylos šalies – Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro – vadovas Juozas Akelaitis tokius advokato svarstymus apie netinkamą klimatą pavadino nepagrįstais.
„Vandenyje mirkstančio daiktą daugiau nesupūdys niekas“, – reagavo jis.
J. Akelaitis ir vėl dėstė aplinkybes, kaip buvo montuojama pastato valdymo sistema. Anot jo, po pusantrų metų darbo „viskas buvo paleista ir kurį laiką dirbo, bet vėliau iškilo problemų“. Esą iš pradžių buvo naudojama instaliacinė sistemos versija ir tik darbų pabaigoje iš gamintojo „Kieback&Peter“ buvo sužinota, jog reikia kitos licencijos. Jos įdiegti jau nebuvo paprašyta.
J. Akelaitis patvirtino, kad jo įmonė vis dar galėtų už 121 302 eurų, kaip kad nurodė prieš porą metų, atlikti tokių defektų šalinimo darbus, nors minėtas gamintojas nebetiekia „Climotion“ sistemos, nebėra galimybės iš jo nusipirkti tokios licencijos ir reikėtų papildomo valdiklio, kurį reiktų perprogramuoti.
„Ši sistema pasidarė nepopuliari, nes labai brangi ir atsipirkimas abejotinas. Lazdynų baseinas buvo projektuojamas su ja, bet eigoje atsisakė“, – dėstė J. Akelaitis.
Išklausęs visų šalių teismas kitame posėdyje pereis prie ekspertų apklausos.
INFORMACIJA
Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apygardos teismas buvo priėmęs atskirąją nutartį ir nutarė pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūrai apie tai, kad už Klaipėdos baseine atliekamų darbų priežiūrą atsakingų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) ar kituose straipsniuose požymių, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė tirti visą šią istoriją motyvuodama tuo, kad vieną ikiteisminį tyrimą jau buvo nutraukusi.
Savivaldybei baseinas jau pabrango 3 943 234,9 Eur, nes teismai patvirtino, jog Centrinė projektų valdymo agentūra pagrįstai skyrė tokią sankciją už tai, kad savivalda dirbtinai sudarė palankias sąlygas rangos konkursą laimėti AB „Axis Industries“ ir jau bankrutavusiai UAB „Deglas“ – jų pasiūlymas turėjo būti pripažintas kaip neatitinkantis techninės specifikacijos reikalavimų.
Parašykite komentarą